Kelionės po Lietuvą
Miestų objektai ir sakralinis paveldas
301-400 iš 605 vietų · 4 puslapis iš 7
Tai 4 iš 7 kategorijos puslapių. Čia tęsiamas sąrašas - rodomi 301-400 iš 605 šios kategorijos objektų.
Žemaitija
Ramybės slėnis yra Padvarėliuose, giliame Rūdupio slėnyje įrengta sakralinė vietovė, kurią vietos gyventojai vadina bažnyčia po atviru dangumi.
Rietavo Laisvės aikštė yra buvusi Turgaus aikštė ir dabartinė reprezentacinė miesto erdvė tarp Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios bei savivaldybės administracijos.
Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, rietaviškių vadinama baltąja gulbe, yra viena išraiškingiausių ankstyvojo istorizmo šventovių Žemaitijoje.
Rubikų Šv. Roko bažnyčia yra 1936 m. pastatyta medinė vienanavė šventovė su trimis altoriais ir šalia stovinčia varpine.
Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia - aukšta dvibokštė neogotikinė šventovė, 1906-1911 m. pastatyta pagal architekto Karlo Eduardo Strandmano…
Sartininkų Šv. Jurgio bažnyčia - 1787 m. pastatyta nedidelė medinė liaudiškos architektūros šventovė.
Saulės laikrodžio aikštė - svarbiausias Šiaulių simbolis, sukurtas 1986 m. miesto 750-mečiui; jos centre stūkso aukšta kolona su paauksuota skulptoriaus…
Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia - viena didžiausių ir puošniausių XVIII a. medinių bažnyčių Žemaitijoje ir viena vertingiausių Lietuvoje.…
Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia - nedidelė XVIII a. medinė liaudies architektūros bažnyčia Varduvos upės kilpoje. 1781 m. ją kaip votyvinę koplyčią savo vardo…
Seredžiaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia - 1913 m. užbaigta neorenesansinė Panemunės miestelio dominantė su dviem bokštais, raudonų plytų ir balto tinko…
Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčia yra ochros spalvos medinė šventovė Tauragės g. 2, Skaudvilės centre.
Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčia yra 1903 m. užbaigta raudonų plytų neogotikinė bažnyčia su dviem aukštais bokštais Jurbarko rajone, dešiniajame Nemuno krante.
Skulptūra „Jūratė ir Kastytis“ yra Nijolės Gaigalaitės 1959 m. sukurta ir 1961 m. Jūratės ir Kastyčio skvere pastatyta bronzinė dviejų figūrų kompozicija.
Skulptūra „Žvejo dukros“ - 1982 m. Šventosios kopose pastatyta maždaug 4 m aukščio Zuzanos Pranaitytės bronzinė kompozicija, kurioje trys vėjo gairinamos…
Skulptūros „Meškutės“ - Simono Grigučio mažųjų viešojo meno kūrinių maršrutas ant Masčio ežero pakrantės tiltelių.
Skuodo motobolo stadionas Sportininkų g. 17 yra specializuota motobolo aikštė ir renginių vieta Skuode.
Skuodo Švč. Trejybės bažnyčia - 1844-1847 m. akmenų ir plytų mūro neoromaninė dvibokštė bažnyčia miesto centre, 1850 m. konsekruota vyskupo Motiejaus…
Stupkalnio budizmo centras prie Kražių yra Lietuvos Diamond Way Karma Kagyu tradicijos centras ir rekolekcijų vieta.
Šačių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Šatėse yra 1881-1885 m. pastatyta raudonų plytų istorinė katalikų šventovė su dviem siaurais bokštais, smailėmis, trimis…
Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčia yra viena ankstyviausių Lietuvos istorizmo šventovių, kurioje nuosekliai panaudotos gotikos formos.
2006 m. pastatyta ir 2007 m. liepos 25 d. lankytojams atverta Šiaulių arena yra 100 m skersmens daugiafunkcis pastatas.
Šiaulių bulvaras yra 1,28 km pėsčiųjų Vilniaus gatvės dalis tarp Žemaitės gatvės ir Draugystės prospekto, o ne visa per miestą einanti Vilniaus gatvė.
Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra yra miesto centro dominantė ir vienas ryškiausių Lietuvos renesansinio manierizmo sakralinių pastatų: apie 70 m…
Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia išaugo iš 1930 m. įkurtos jėzuitų misijos, o dabartinė mūrinė oratorija pastatyta 1936 m. Sovietmečiu uždaryta ir kitoms…
Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia yra veikianti Romos katalikų Šv. Jurgio Kankinio parapijos šventovė Kražių gatvėje, netoli geležinkelio stoties.
Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia yra 1905-1909 m. statyta raudonų plytų neogotikinė šventovė, kurios aukštas bokštas formuoja miesto siluetą.
Šiluvos sakralinė aikštė yra ilga, šviesiu grindiniu suformuota viešoji erdvė tarp bazilikos ir Apsireiškimo koplyčios. 1937 m. sumanytą, o 2008 m. jubiliejui…
Šiluvos šventovė yra vienas svarbiausių Lietuvos piligrimystės centrų: čia susitinka 1608 m. Marijos apsireiškimo tradicija, vėlyvojo baroko bazilika, balta…
Šv. Klaros seserų vienuolynas Kretingoje yra 1998 m. įkurta ir 2003 m. kanoniškai įteisinta kontempliatyvi bendruomenė - vienintelis klarisių vienuolynas…
Šventosios beždžionių tiltas - kabamasis, einant lengvai svyruojantis pėsčiųjų tiltas per Šventosios upę Kopų gatvės gale, tapęs vienu atpažįstamiausių kurorto…
Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčia - šiuolaikinė plytų mūro pajūrio šventovė, statyta 1991-2003 m. pagal R. Krištapavičiaus ir G.…
Tauragės baseinas yra 2020 m. atvertas miesto vandens kompleksas su 25 m dviejų takelių plaukimo baseinu, vaikų ir pramogų zonomis, čiuožykla, sūkurine vonia…
Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčia - viena seniausių miesto konfesinių bendruomenių: parapija įsteigta 1567 m., o dabartinė akmeninė šventovė su keturkampiu…
Tauragės motorinis malūnas yra 1922 m. prie Jūros pastatytas valstybės saugomas pramonės paveldo objektas, kurį paieškos rezultatai dažnai pernelyg paprastai…
Tauragės muzikinis fontanas yra Atgimimo aikštės grindinyje įrengtas sezoninis vandens, šviesos ir muzikos objektas.
Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia - dominuojanti istoristinė katalikų šventovė Tauragės senamiestyje, pašventinta 1904 m. Jos vienas aštuoniasienis bokštas iškyla…
Tauragės vasaros estrada yra atskirai pavadinta lauko renginių vieta Jūros pakrantėje, naudojama koncertams, festivaliams, mugėms ir miesto šventėms.
Telšių miesto centrinis stadionas Birutės g. 7 yra atvira sporto vieta su natūralios vejos futbolo aikšte, raudonu bėgimo taku ir dengta tribūna.
Telšių senamiestis nėra viena aikštė ar dekoratyvinis skulptūrų maršrutas.
Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra stovi ant Insulos kalvos virš Masčio ežero; tai buvusi bernardinų bažnyčia, baigta 1791 m., o nuo 1926 m. - Telšių…
Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, vietinių vadinama Mažąja bažnytėle, saugo neįprastai daugiasluoksnę vienos Vilniaus kalvos istoriją.
Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus Kretingos II senosiose kapinėse yra 1893 m. pastatytas Karlo Eduardo Strandmano neogotikinis kūrinys: virš žemėmis apjuostos…
Tytuvėnų bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis yra vienas svarbiausių Lietuvos sakralinių kompleksų ir piligrimystės „Naujoji Jeruzalė“: bažnyčia,…
TOPKART Šiauliai yra lauko kartingo trasa Išradėjų gatvėje, greta komercinės ir pramogų zonos.
Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia - didžiausia medinė bažnyčia Lietuvoje, 1897 m. iškilusi senojoje Žemaičių sostinėje Tveruose.
Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia - 1907-1909 m. Ragainės meistro Tamošaičio suprojektuota raudonplytė Mažosios Lietuvos šventovė, Kultūros vertybių registre…
Varnių katedra, oficialiai Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia, yra buvusi Žemaičių vyskupijos katedra: barokinis dvibokštis pastatas iškilo…
Varnių Šv. Aleksandro bažnyčia yra medinė vienabokštė šventovė Vytauto gatvėje, siejama su Senųjų Varnių parapijos istorija.
Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia - 1767-1769 m. statyta medinė Žemaitijos bažnyčia, valstybės saugoma kaip statinių komplekso (u. k. 33477)…
Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia yra 1636-1644 m. statyta mūrinė šventovė ir trečioji žinoma katalikų bažnyčia šioje istorinėje Nemuno…
Ventos Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčia yra 2009 m. pastatyta moderni katalikų šventovė Ventoje.
Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčia yra viena seniausių medinių bažnyčių Žemaitijoje: 1784 m. dvarininkų Volmerių pastatyta liaudies architektūros šventovė su…
Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra aukšta balta miesto dominantė dešiniajame Ventos krante.
Viekšnių vandens malūnas - 1897 m. ant Ventos pastatytas raudonų plytų technikos paveldo objektas Mažeikių rajone.
Žakeliškių vandens malūnas yra buvusio malūno ir jo užtvankos vieta Dubysos slėnyje, o ne veikiantis muziejus su išlikusia technologine ekspozicija.
Žemaičių Kalvarijos bazilika yra vienas svarbiausių Žemaitijos piligrimystės centrų: čia susilieja XVII a. dominikonų tradicija, stebuklingu laikomas Dievo…
Žemaitijos kariljonas yra 23 suderintų bronzinių varpų automatinis instrumentas, 2017 m. pritvirtintas prie Telšių kultūros centro mūrinio fasado Katedros…
Dzūkija
„Erasmus+“ siena „Niekada nevėlu____“ yra ryški Artur Širin-Ettoja ir Ettoja kompozicija V. Šopeno gatvėje: seno išminčiaus veidas, jaunatviškas kūnas,…
Akmenio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia yra reta kuklaus XVIII a. Dzūkijos sakralinio pastato ir išskirtinai liaunos atviros varpinės pora.
Alytaus Senamiesčio skveras yra kompaktiška viešoji erdvė tarp Bažnyčios gatvės ir Alyvų tako.
Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčia yra 1830 m. statyta medinė šventovė, vėliau išplėsta ir įgijusi lotyniško kryžiaus planą.
Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčia Varėnos gatvėje yra veikianti katalikų šventovė pastate, pradėtame kaip Rusijos imperijos kariuomenės garnizono cerkvė.
Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia žymi senąjį miesto branduolį dešiniajame Nemuno krante.
Angelų kalva Trakuose yra atvira medinių angelų, koplytstulpių ir maldos ženklų vieta Būdos kaime, sukurta 2009 m. Lietuvos vardo tūkstantmečiui ir Trakų…
Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia yra balta medinė 1913 m. bažnyčia Aukštadvaryje, su dviem smailiais bokštais, trimis navomis ir keturiais altoriais.
Aušros vartai yra vieninteliai išlikę Vilniaus gynybinės sienos vartai ir viena svarbiausių Lietuvos piligrimystės vietų, kurioje gerbiamas Gailestingumo…
Babriškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia yra kompaktiška lauko akmenų mūro šventovė dešiniajame Varėnės krante. 1838 m. ji pastatyta kaip kapinių koplyčia, o po…
Baltasis tiltas yra apie 240 m ilgio pėsčiųjų ir dviračių jungtis per Nerį tarp Naujamiesčio ir Šnipiškių. 1995 m. baigtas Algimanto Nasvyčio projektuotas…
Baltosios rožės tiltas Alytuje yra aukščiausias pėsčiųjų ir dviračių tiltas Lietuvoje - jis kybo maždaug 38 m virš Nemuno. 2013-2015 m. pastatytas ant 1899 m.…
Bernardinų sodas yra istorinis Vilniaus senamiesčio parkas Vilnelės vingyje, jungiantis bernardinų vienuolyno daržų, Vilniaus universiteto botanikos sodo, XIX…
Bezdonių Švč. Mergelės Marijos, Aušros Vartų Gailestingumo Motinos bažnyčia yra 1937 m. pastatyta kukli geltonų medinių lentų parapijos šventovė Geležinkelio g.…
Žalias medinis Birštono kurhauzas tęsia nuo 1855 m. minimą kurorto svetainės tradiciją, tačiau dabartinis pastatas nėra nepakeista pirmoji salė.
Birštono centre stovinti Šv. Antano Paduviečio bažnyčia pastatyta 1900-1909 m. pagal Vaclovo Michnevičiaus projektą.
Butrimonių fontanas nėra įprastas atviras baseinas su čiurkšlėmis.
Butrimonių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia stovi Bažnyčios g. 11, Butrimonyse, Šalčininkų rajone.
Daugai - vienas seniausių Lietuvos miestelių, įsikūręs prie ilgo Daugų ežero Dzūkijoje; čia susitinka viduramžiais minimo kunigaikščių dvaro praeitis, bebokštė…
Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia yra 1862 m. užbaigta bokštų neturinti lauko akmens mūro šventovė.
Dieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožantinės bažnyčia yra XVIII a. geltonai dažyta medinė, bokšto neturinti šventovė Ašmenos g. 1.
Dievo Gailestingumo bažnyčia Kalveliuose - 2000 m. baigta moderni mūrinė šventovė netoli Lietuvos ir Baltarusijos pasienio.
Vilniaus Šventosios Dvasios (dominikonų) bažnyčia Dominikonų g. 8 yra vienas vertingiausių Lietuvos vėlyvojo baroko ir rokoko interjerų: 16 dirbtinio marmuro…
Druskininkų Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų Džiaugsmas“ cerkvė yra veikianti medinė stačiatikių šventovė kurorto centre, Kultūros vertybių registre…
Druskininkų muzikinis fontanas yra ne vien purkštukų ratas, o trijų dalių kompozicija: poliruoto granito rutulys žymi versmės pradžią, ilgas upelis veda į…
Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia yra ne tik raudonų plytų kurorto dominantė, bet ir nebaigto architektūrinio sumanymo dokumentas.
Dūkštų Šv. Onos bažnyčia yra veikianti Vilniaus rajono šventovė, kurios lauko akmens sienas neogotikiškai suskaido raudonų plytų smailiaarkiai langai, bokštas…
Eišiškių Kristaus Žengimo į dangų bažnyčią ir jos varpinę 1847-1852 m. suprojektavo istorikas bei inžinierius Teodoras Narbutas.
Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčia - didžiulė modernios architektūros šventovė ir pagrindinis sovietmečio energetikų miesto simbolis.
Gėlių gatvės keramika yra Vilniaus studija, kurioje lankytojas išsirenka neglazūruotą puodelį, dubenėlį ar lėkštę, jį nutapo, o studija kūrinį nuglazūruoja ir…
Halės turgavietė prie Vilniaus senamiesčio - seniausia veikianti dengta miesto turgavietė, įsikūrusi 1904-1906 m. pastatytoje įspūdingoje plieno ir mūro halėje…
Kalesninkų bažnyčia yra iš toli matoma dvibokštė netinkuotų raudonų plytų bazilika, kurioje susilieja neoromaninės ir neogotikinės formos.
Karaliaus Mindaugo tiltas yra 2003 m. pastatytas plieninis arkinis kelių tiltas per Nerį, jungiantis istorinį Vilniaus centrą ties Arsenalo gatve su Žvejų ir…
Karvio Šv. Juozapo bažnyčia yra XIX a. antrosios pusės mūrinė šventovė Karvio kaime, išsiskirianti raudonų plytų dvibokšte kompozicija, akmenų mūro centriniu…
Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia yra nedidelė, bet kelių epochų sakralinio paveldo vieta.
Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčia yra neįprastų proporcijų balta medinė neogotikinė bažnyčia Lazdijų rajone.
Kryžių Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės koplyčia - ryški balta piligrimų šventovė pietvakarinėje Dusios pakrantėje.
Krosnos Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia yra 1842 m. šventovė Krosnos centre, išsiskirianti rožiniu fasadu, baltais architektūriniais akcentais, dviem…
Lazerių arena Ateities gatvėje yra uždara infraraudonųjų spindulių žaidimo erdvė su tamsiu labirintu, šviesomis, garsu, dūmais, muzika ir automatinio taškų…
Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia yra ne aukštais bokštais, o plačiu vėlyvojo klasicizmo tūriu išsiskirianti miestelio šventovė.
Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia - retas itališkosios neoromanikos pavyzdys Lietuvoje.
Liškiavos vienuolyno ansamblis yra vienas ryškiausių Dzūkijos sakralinio paveldo taškų: vėlyvojo baroko Švč. Trejybės bažnyčia, buvęs dominikonų vienuolynas,…
Lukiškių aikštė yra 3,5 ha viešoji erdvė Vilniaus centre, vienu metu veikianti kaip valstybės ceremonijų aikštė, kasdienis žalias parkas ir sudėtingos istorinės…