
- Vieta
- Leipalingis, Druskininkų savivaldybė
- Regionas
- Druskininkai
- Tipas
- 1806-1821 m. statyta mūrinė vėlyvojo klasicizmo trinavė halinė bažnyčia su mažu stogo bokšteliu, atskira istoristine varpine ir akmenų mūro šventoriaus tvora
- Adresas
- Kapų g. 2, Leipalingis
- Koordinatės
- 54.08763, 23.85910
- Kiek skirti laiko
- 30-45 min. eksterjerui ir interjerui, jei bažnyčia atvira; 1-1,5 val. kartu su Leipalingio dvaru ir miestelio centru
- Geriausias metas
- prieš arba po parapijos skelbiamų Mišių, kai galima pamatyti interjerą; tituliniams atlaidams - rugpjūčio 15-osios laikotarpis
Leipalingio bažnyčia, Leipalingio Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Leipalingio parapijos bažnyčia
Aktyvi parapijos bažnyčia neturi atskiro turistinio darbo laiko
Bažnyčia stovi Kapų g. 2, Leipalingyje, koordinatėse 54.0876342, 23.8590999. Žemėlapio žyma rodo bažnyčios vietą šventoriuje, o ne tiksliai išmatuotą konkrečių durų slenkstį. 2026 m. liepos 15 d. tiksli Google Maps kortelė, susieta su Place ID ChIJLRkamUiX4EYR7YoSlxa6KjY, turėjo 4,5 iš 5 vidurkį iš 83 atsiliepimų; vertinimas ir atsiliepimų skaičius laikui bėgant kinta.
2026 m. liepos 15 d. Vilkaviškio vyskupijos parapijos puslapis skelbė Mišias sekmadieniais 10:00, šiokiadieniais 18:00 arba susitarus ir šeštadieniais 10:00 arba susitarus. Išpažinčių klausoma likus 30 min. iki Mišių. Tai pamaldų tvarkaraštis, ne garantuotos turistinio lankymo valandos, todėl norint apžiūrėti vidų geriausia atvykti prieš Mišias ar trumpam po jų ir prieš kelionę patikrinti oficialų puslapį.
Parapija neskelbia atskiros bilietų tvarkos ar išsamaus bebarjerio patekimo aprašo. Išorę ir akmenų mūro šventoriaus tvorą galima apžiūrėti nuo viešųjų prieigų, tačiau dėl atvertų durų, grupės vizito ar būtino patekimo be laiptų verta iš anksto kreiptis į parapiją. Apeigų metu nefotografuokite be leidimo, kalbėkite tyliai ir neikite į presbiteriją.
Platus bebokštis fasadas yra pagrindinis Leipalingio bažnyčios atpažinimo ženklas
Mūrinė bažnyčia priskiriama vėlyvajam klasicizmui, o oficialiame parapijos apraše pažymimi ir baroko bruožai. Tai stačiakampė halinė šventovė be portiko ir be dviejų didžiųjų fasado bokštų. Pagrindinį fasadą į penkis tarpsnius skaido šeši plokšti piliastrai, sienų plokštumas ritmina horizontalios įrėžos, o santūrų centrinį portalą užbaigia mažas trikampis sandrikas.
Virš plataus fasado kyla didelis trikampis frontonas su apskritu langu, laiptuotos šoninės sienelės ir mažas stogo bokštelis. Šviesiai tinkuotas tūris, pilkas skardinis dvišlaitis stogas ir žemi langai kuria horizontalią, miestelio masteliui pritaikytą kompoziciją. Atskirai stovinti dviejų tarpsnių mūrinė varpinė su arkinėmis angomis įkomponuota šventoriaus tvoros kampe ir architektūriškai derinta prie bažnyčios.
Viduje trys navos atskirtos masyviais pilioriais ir arkomis. Jonėniniai piliastrai laiko platų antablementą, dvi jonėninės kolonos žymi presbiterijos ribą, o vargonų chorą remia dorėninės kolonos. Šoninėse navose išlikę kryžminiai skliautai. Šios detalės geriausiai parodo, kad santūrus išorės horizontalumas slepia aiškiai artikuliuotą klasicistinę vidaus tvarką.
Dabartinė šventovė užbaigė kelis gaisrų ir atstatymų pažymėtus Leipalingio bažnyčių šimtmečius
Katalikų bažnyčia Leipalingyje dokumentuose siejama su 1611 m., tačiau ankstyvosios fundacijos aplinkybės šaltiniuose aiškinamos nevienodai. Oficiali parapijos istorija steigimą sieja su į katalikybę perėjusiais Sapiegomis, o XVII a. vizitacijos duomenis nagrinėję istorikai mini ir fundatoriaus Mykolo Pranckevičiaus vardą. Todėl tiksliausia sakyti, kad katalikų šventovė čia veikė XVII a. pradžioje, bet vienas neginčijamas pirmosios fundacijos autorius nenustatytas.
XVII a. vidurio karų metu bažnyčia sudegė, o 1674 m. jau minima kita medinė šventovė. Parapija įkurta 1778 m., bet 1785 m. bažnyčia, varpinė ir šventoriaus tvora vėl sudegė. Po gaisro pastatytas laikinas pastatas tarnavo iki dabartinės mūrinės bažnyčios statybos.
Vilniaus kapitulos kanauninkas kunigas Antanas Kruševskis dabartinę bažnyčią pradėjo statyti 1806 m., skyrė darbams lėšų ir 1820 m. buvo palaidotas šventovėje. Statinys užbaigtas ir konsekruotas 1821 m. Kunigo Jurgio Andriušio rūpesčiu 1873 m. bažnyčia remontuota, o didįjį altorių įrengė Varšuvos menininkas E. Ceglarskis. Po Antrojo pasaulinio karo pastatas vėl remontuotas.
Varpinės data nėra vienodai pateikta. Vilkaviškio vyskupijos ir Druskininkų savivaldybės puslapiai nurodo 1885 m., o VLE - 1889 m.; visi šie šaltiniai projektą sieja su architektu E. Lipskiu. Kol nepaskelbtas šią ketverių metų skirtį paaiškinantis pirminis dokumentas, abi datos turi būti vertinamos kaip šaltinių neatitikimas, o ne tyliai suvienodinamos.
Interjere susitinka 1816 m. varpas, 1920 m. klausyklos ir 2020 m. liturginis altorius
Varpinėje kabo 1816 m. I. Wenerio nulietas žalvarinis varpas. Bažnyčios viduje išsiskiria 1920 m. medinės klausyklos, kurias sukūrė profesionalus skulptorius Antanas Aleksandravičius. VLE jas pateikia kaip vieną iš XX a. pradžios profesionaliosios sakralinės drožybos pavyzdžių, todėl apžiūrint interjerą verta ieškoti ne vien didžiojo altoriaus.
Dabartinė presbiterija nėra vien 1821 m. būklės rekonstrukcija. 2019 m. spalio 10 d. išardytas ankstesnis liturginis altorius, o naujus suolus, altorių ir amboną projektavo Eugenijus Sabaliauskas. 2020 m. birželio 21 d. naujasis altorius konsekruotas ir į jį įdėta šv. Eustachijaus relikvija. Už jo tebėra matomas istorinis didžiojo altoriaus retabulas, tad vienoje erdvėje aiškiai skaitomi skirtingi liturginio įrengimo laikotarpiai.
Interjerą geriausia apžiūrėti lėtai nuo navos centro: pirmiausia sekti piliorių, arkų ir antablemento ritmą, tada palyginti jonėninę presbiterijos ir dorėninę vargonų choro atramų tvarką, o galiausiai atkreipti dėmesį į klausyklas bei altorių sluoksnius. Jei tuo metu vyksta pamaldos, meno ir architektūros apžiūrą atidėkite.
Bažnyčia ir dvaras paaiškina radialinį Leipalingio centrą
Leipalingio bažnyčia stovi viename svarbiausių radialinio miestelio plano taškų, o netoliese esantis klasicistinis dvaras sudaro antrą istorinę dominantę. Abu objektus sieja Antanas Kruševskis: jis valdė Leipalingį, rūpinosi dvaro plėtra ir finansavo dabartinės bažnyčios statybą. Todėl šias vietas prasminga apžiūrėti vienu pėsčiųjų maršrutu, stebint ne tik atskirus fasadus, bet ir tarp jų susiformavusią miestelio erdvę.
Parapija skelbia dvejus atlaidus: šv. Onos liepos 26 d., šventę keliant į artimiausią sekmadienį, ir titulinius Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidus rugpjūčio 15 d. Šiomis dienomis bažnyčia yra gyva bendruomenės vieta, todėl lankytojų ir apeigų gali būti daugiau. Ramesnei architektūros apžiūrai rinkitės kitą dieną, o prieš važiuodami tikrinkite aktualią parapijos informaciją.









