- Vieta
- Staigūnai, Lazdijų rajono savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- 2000 m. konsekruota mūrinė Marijos šventovė su 41 m bokštu ir atskira senosios koplyčios atminimo vieta
- Adresas
- Staigūnai 14, Šventežerio sen., LT-67201 Lazdijų r.
- Koordinatės
- 54.26049, 23.69400
- Kiek skirti laiko
- 45-75 min. dabartinei šventovei ir senosios koplyčios vietai; ilgiau dalyvaujant Mišiose ar atlaiduose
- Geriausias metas
- sekmadienį prieš arba po 10.00 Mišių interjerui; šviesiu metu ramiam abiejų vietų lankymui, o per atlaidus - iš anksto patikrinus programą
Kryžių koplyčia, Kryžių šventovė, Diecezinė Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės šventovė Kryžiuose
Vienas apsilankymas apima dvi skirtingas Kryžių šventovės vietas
Dabartinė koplyčia stovi ant atviros kalvos tarp Staigūnų ir Sutrės, pietvakarinėje Dusios ežero pakrantėje. Iš tolo ją atpažinsite iš balto laiptuoto fasado ir aukšto centrinio bokšto. Tai veikianti Vilkaviškio vyskupijos diecezinė šventovė, todėl pastatą reikia vertinti ne kaip vienišą šiuolaikinės architektūros objektą, bet kaip gyvos piligrimystės centrą.
Senoji koplyčia stovėjo kitoje vietoje - žemiau, arčiau ežero. Ten likę jos pamatų fragmentai, atminimo kryžiai ir šulinys. Saugoma.lt nurodo, kad šulinio vandeniui tikintieji priskiria ypatingų galių, tačiau tai yra religinio tikėjimo ir vietos tradicijos dalis, o ne mediciniškai patvirtinta savybė.
Abu taškus verta aplankyti kartu. Dabartinis pastatas parodo atkurtos nepriklausomybės laikų šventovę, o senoji vieta leidžia suvokti 1963 m. nugriovimo mastą. Per Petrines maldininkai prieš Mišias tebesirenka prie senųjų pamatų ir kryžių, todėl atminties vieta nėra vien archeologinė liekana.
Dokumentuota šventovės istorija prasideda 1807-1816 metais
Vilkaviškio vyskupija Kryžių pradžią sieja su 1702 m. karų su švedais pasakojimu. Pasakojama, kad etmono Mykolo Servaco Višnioveckio kariuomenė pastatė tris kryžius, prie vieno pakabino Barūnų Dievo Motinos paveikslo kopiją, o po mūšio vietiniai paveikslą paslėpė. Vėlesnis pasakojimas apie regėjimą atgavusį veteraną priklauso maldingai tradicijai, ne patikrintų istorinių įvykių sekai.
Tvirčiau dokumentuota chronologija prasideda 1807 m., kai kryžiai sugrąžinti į senąją vietą. Vyskupui leidus Metelių klebonas Ignas Žibanavičius pastatė koplyčią, o 1816 m. gegužės 25 d. Seinų vyskupijos oficiolas Augustinas Polikarpas Marciejevskis čia aukojo pirmąsias Mišias. Popiežius Pijus VII šventovės maldininkams suteikė atlaidus.
Beveik po šimtmečio Metelių klebonas Vincas Jurgilas koplyčią perstatė ir paskyrė Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės garbei. Per Sekmines ir Petrines atvykdavo gausūs maldininkų būriai. Ši tradicija paaiškina, kodėl net nedidelė ežero pakrantės vieta vėliau atkurta kaip visos vyskupijos šventovė.
Sovietmečiu nugriautą koplyčią padėjo atkurti Lietuvos išeivija
Sovietinės valdžios nurodymu senoji koplyčia 1963 m. liepos 9 d. nugriauta. Dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo JAV gyvenęs kunigas Jonas Buikus ir prelatas Ladas Tulaba įsteigė Kryžių šventovės atstatymo fondą. Taip vietos atmintis buvo saugoma ne vien aplinkiniuose kaimuose, bet ir išeivijos bendruomenėje.
Fondo užsakymu italų skulptorius Gregor Vincenzo Mussner pagal Kryžių Dievo Motinos atvaizdą išdrožė medinę Marijos statulą. Po nepriklausomybės atkūrimo Šventosios Šeimos seserys ją parvežė iš Romos į Lietuvą. Kol nauja koplyčia dar nebuvo baigta, statula saugota Metelių bažnyčioje.
Naujos koplyčios kertinis akmuo pašventintas 1992 m. liepos 5 d. Metelių klebono Vytauto Prajaros pastangomis statyba užbaigta, o 2000 m. birželio 11 d. vyskupas Juozas Žemaitis MIC pastatą konsekravo Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės titulu. 2009 m. birželio 26 d. vyskupas Rimantas Norvila koplyčią paskelbė diecezine šventove.
Juozo Žakausko architektūroje fasadas pats tampa kryžiaus ženklu
Architektas Juozas Žakauskas suprojektavo vienanavę mūrinę koplyčią su šoninėmis koplyčiomis ir už presbiterijos išdėstytomis pagalbinėmis patalpomis. Netaisyklingo kryžiaus planas ir į apsidę siaurėjanti presbiterija geriausiai suprantami apeinant pastatą, o ne žiūrint tik į pagrindinį fasadą.
Svarbiausias vertikalus akcentas - 41 m aukščio centrinis bokštas. Jo laiptuotas tūris, ilgos siauros langų juostos ir skirtingame aukštyje iškilusios fasado plokštumos sudaro kryžiaus siluetą. Bokštą ir žemesnius šoninius tūrius užbaigia pilki kūgio formos skardos stogai, todėl balta šventovė ryškiai matoma žalioje Dusios pakrantės aplinkoje.
Prie įėjimo veda grįstas takas ir pakopos, šone įrengta nuožulni prieiga. Vis dėlto saugomų teritorijų informacijoje aiškiai pažymėta, kad judėjimo negalią turinčiam lankytojui reikalingas lydintis asmuo. Tai nėra visiško prieinamumo garantija, ypač einant prie žemiau esančios senosios koplyčios vietos.
Interjerui orientuokitės į sekmadienio Mišias, ne Google darbo laiką
Metelių parapijos oficialiame puslapyje skelbiama, kad Kryžių diecezinėje šventovėje Mišios aukojamos kiekvieną sekmadienį 10.00. 2026 m. liepos 25 d. Google kortelėje buvo rodomos 9.00-12.00 valandos šeštadienį ir sekmadienį bei uždarytos darbo dienos, tačiau parapija jų nepatvirtina kaip bendro turistinio darbo laiko.
Norint patekti į vidų, patikimiausia atvykti prieš sekmadienio Mišias arba po jų, netrukdyti liturgijai ir aktualų laiką dar kartą patikrinti oficialiame parapijos puslapyje. Atskiro lankytojo bilieto ar kainoraščio parapija neskelbia. Dėl grupės, krikšto, santuokos ar specialaus apsilankymo skambinkite klebonui oficialiu numeriu +370 611 43727.
Per Sekmines, Petrines ir Oktavą sąlygos skiriasi nuo ramaus savaitgalio: gali būti daugiau automobilių, procesijų ir žmonių, o programa kasmet tikslinama. Jei norite architektūrą apžiūrėti tyliai, rinkitės ne atlaidų dieną. Jei norite patirti šventovę kaip piligrimystės vietą, atvykite pagal iš anksto patikrintą vyskupijos ar parapijos programą.
