- Vieta
- Alytus, Alytaus miesto savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- veikianti katalikų bažnyčia rekonstruotame buvusios carinės kariuomenės garnizono cerkvės pastate
- Adresas
- Varėnos g. 24A, Alytus
- Koordinatės
- 54.38376, 24.05519
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min. fasadui ir interjerui, jei bažnyčia atvira; ilgiau per Mišias ar iš anksto suderintą piligrimų programą
- Geriausias metas
- šviesiu paros metu architektūrai; prieš oficialiai skelbiamas Mišias, jei norite užeiti be atskiro turistinio grafiko
Šv. Kazimiero bažnyčia Alytuje, Alytaus garnizono bažnyčia, Buvusi Alytaus Pokrovo cerkvė, Alytaus Šv. Kazimiero parapijos bažnyčia
Tikslus adresas padeda nesupainioti dviejų skirtingų Alytaus katalikų bažnyčių
Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčia stovi Varėnos g. 24A, pietinėje miesto dalyje, netoli buvusio artilerijos ir ulonų kareivinių komplekso. Tai veikianti Alytaus dekanato parapija Vilkaviškio vyskupijoje. Šventovė skirta šv. Kazimierui, Lietuvos globėjui, ir nėra Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia, stovinti Panemuninkėlių g. 7 Pirmajame Alytuje bei priklausanti Kaišiadorių vyskupijai.
Koordinatės 54.38376, 24.05519 žymi bažnyčios pastatą ir jo teritoriją. PinType site pasirinktas todėl, kad taškas nėra patvirtinta pagrindinių durų, šventoriaus vartų, automobilių stovėjimo ar judėjimo negalią turinčių žmonių išlaipinimo vieta. Navigacijoje verta tikrinti visą Varėnos g. 24A adresą, nes Lietuvoje yra daugiau Šv. Kazimiero bažnyčių.
Parapijos istorijoje minima, kad katalikų Šv. Kazimiero bažnyčios Alytuje buvo pastatytos 1670 ir 1762 m., o viena jų dar veikė 1804 m., kol carinė valdžia ją uždarė. Ši senesnė titulo tradicija nėra įrodymas, kad dabartiniame Varėnos gatvės pastate išliko XVII ar XVIII a. mūras. Dabartinė šventovė prasidėjo kaip XIX a. pabaigos carinės kariuomenės cerkvė kitoje miesto raidos aplinkoje.
1891 ir 1904 datos atskleidžia nevienodai dokumentuotą garnizono cerkvės pradžią
XIX a. pabaigoje pietiniame Alytuje plėtojant Rusijos imperijos trečios klasės tvirtovę ir artilerijos kareivines, kariuomenei prireikė savo šventovės. Vilkaviškio vyskupijos aprašas mūrinės Pokrovo, arba Švč. Dievo Motinos Globos, garnizono cerkvės statybą datuoja 1891 m. AUTC, remdamasis 1913 m. karinių cerkvių leidiniu, nurodo 1904 m. pašventinimą ir pats pažymi, kad kituose šaltiniuose minima 1891 m. data. Todėl 1891 ir 1904 m. čia pateikiami kaip skirtingai šaltiniuose aprašyti statybos bei pašventinimo etapai, o ne suliejami į vieną neginčijamą datą.
Pirminis pastatas buvo maždaug 33 m ilgio ir 16,5 m pločio bazilikinė cerkvė. Jos priekyje kilo aukštesnis bokštas, o žemesnis antrasis bokštas stovėjo virš ikonostaso zonos; abu turėjo palapinių pavidalo stogus ir nedidelius svogūninius kupolus. Tinkuotuose fasaduose buvo imituojamas dekoratyvus plytų mūras, vidus ornamentuotas tapyba, o tamsaus ąžuolo ikonostasui ikonas pagamino Oloviašnikovų dirbtuvės.
Šio dvibokščio, gausiai dekoruoto silueto šiandien nepamatysite. Svogūniniai kupolai, antrasis bokštas, didelė dalis viršutinės navos ir interjero apdaila prarasti per vėlesnius pertvarkymus bei karus. Senos fotografijos paaiškina pastato kilmę, bet nėra dabartinės baltos bažnyčios architektūrinė instrukcija.
Pastato paskirtis keitėsi kartu su Alytaus kariuomene ir politinėmis okupacijomis
Per Pirmąjį pasaulinį karą Alytų užėmusi Vokietijos kariuomenė cerkvę pritaikė evangelikų liuteronų pamaldoms. Lietuvai atkūrus valstybę, gretimose kareivinėse įsikūrė Didžiosios kunigaikštienės Birutės 2-asis ulonų pulkas. Alytaus miesto bendrajame plane nurodyta, kad 1919 m. kovo 20 d. pastatas paverstas katalikų Šv. Kazimiero įgulos bažnyčia; apie 1924 m. pašalintas bokštas su stačiatikių kupolais ir keistas interjeras.
1939 m. pabaigoje ulonų pulką perkėlus į Tauragę bažnyčia uždaryta. Vėliau pastate veikė dirbtuvės, o vienu etapu jis naudotas internuotųjų stovyklos reikmėms. Apie 1941 m. šventovę susigrąžino stačiatikiai, tačiau per Antrąjį pasaulinį karą ji smarkiai nukentėjo. Pokariu pastatas tapo sandėliu, paskui Alytaus mašinų gamyklos klubu.
Sovietmečio pertvarkymai pašalino antrąjį bokštą ir aukštesnę centrinės navos dalį, pakeitė fasadus bei vidaus erdvę. Šaltiniai mini išardytas marmuro grindis, sunaikintą tapybą ir vitražus. Ši paskirčių seka svarbi ne kaip kuriozas, o kaip paaiškinimas, kodėl dabartinė šventovė savo forma taip mažai primena išlikusias carinės cerkvės fotografijas.
Po 1990 m. sugrąžinimo sukurta nauja bažnyčia, o ne pažodinė cerkvės kopija
Pastatas katalikams grąžintas 1990 m., o 1991 m. sausio 3 d. pirmuoju atkurtos Šv. Kazimiero parapijos klebonu paskirtas Juozas Gražulis. Parapija kūrė bendruomenės infrastruktūrą, pastatė parapijos namus ir prisidėjo prie katalikiškos mokyklos, dabartinės Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos, atsiradimo.
1996 m. pradėta rekonstrukcija pagal architekto Vytauto Jakučio projektą; konstrukcinę dalį rengė Saulius Stulpinas. Tai nebuvo bandymas atkurti du bokštus, svogūninius kupolus ir rusiškojo stiliaus dekorą. Dabartinė stačiakampė vienanavė bažnyčia turi dvišlaitį stogą, aukštesnį priekinį tūrį su kvadratiniu bokštu, kampuotą atvirą prieangio stogelį ir labai aukštą poliruoto metalo kryžių, iškylantį virš bokšto. Ilguosius fasadus ritmiškai skaido poromis sugrupuoti siauri vertikalūs langai.
AUTC nurodo, kad iš buvusios cerkvės tūrio išliko šiaurinė apsidė, pusapskritė viduje ir trisienė išorėje. Alytaus miesto savivaldybės paveldo vertinime konstatuojama, kad per rekonstrukcijas prarastos vertingos išorės ir vidaus savybės, tačiau objektas tebėra svarbus sakraline bei istorine reikšme. Tiksliausia jį suvokti kaip daugybę transformacijų patyrusį istorinį pastatą su išlikusiu fragmentu ir nauju XX a. pabaigos architektūriniu sluoksniu.
Atviros konstrukcijos ir šiuolaikinis menas formuoja dabartinį interjerą
Vienanavėje erdvėje nėra atkurto ikonostaso ar istorizuojančios puošybos. Vaizdą formuoja atviros masyvios stogo santvaros, nedidelė pusapskritė apsidė ir virš jos ant grandinių pakabintas didelis medinis Nukryžiuotasis. Altoriaus zonos sprendinius kūrė architektai Violeta Beigienė ir Rymantas Zimkus, todėl šventovės vidus sąmoningai kalba šiuolaikine, santūria kalba.
2007 m. pastatytas skulptoriaus Tomo Vosyliaus altorius, o 2010 m. jo sukurta Šv. Kazimiero skulptūra. Tai ne atsitiktiniai dekoratyvūs priedai: altorius yra liturginis erdvės centras, o šventovės titulą aiškiai įkūnijantis šventasis vaizduojamas kaip dabartinio interjero dalis. Apžiūrėdami kūrinius nepereikite į presbiteriją be leidimo.
2022 m. spalio 9 d. bažnyčioje priimta pirmojo laipsnio tuometinio palaimintojo Karolio Akučio relikvija. 2025 m. rugsėjo 7 d. jis kanonizuotas, todėl šiandien taisyklinga vartoti šv. Karolio Akučio vardą, nors 2022 m. oficialaus renginio puslapyje pagal to meto statusą rašoma palaimintasis. Dėl piligrimų programos ar galimybės konkrečiu metu pagerbti relikviją susitarkite su parapija, nes ankstesni skelbimai nėra nuolatinis darbo grafikas.
Mišių tvarkaraštis padeda planuoti, bet nėra turistinis darbo laikas
2026-07-21 Vilkaviškio vyskupija skelbė Mišias sekmadieniais 9, 11 ir 18 val., darbo dienomis 18 val., o šeštadieniais 11 ir 18 val. Pirmaisiais mėnesio penktadieniais papildomai nurodyta 11 val. Mišių valanda, ketvirtadieniais po vakaro Mišių vyksta adoracija. Šventės, laidotuvės, santuokos ir parapijos renginiai gali pakeisti įprastą tvarką, todėl prieš kelionę tikrinkite oficialų puslapį.
Turistinio bilieto ir kasdienio apžiūros valandų grafiko parapija neskelbia. Parapijos raštinės darbo laikas darbo dienomis 8.30-17.30, o savaitgaliais po Mišių nereiškia, kad visomis tomis valandomis turistui atvira pati bažnyčia. Jei interjeras yra pagrindinis kelionės tikslas, iš anksto kreipkitės į raštinę oficialiu numeriu +370 602 32028. Pamaldų metu nevaikščiokite po navą, išjunkite garsą, nenaudokite blykstės ir prieš fotografuodami žmones ar liturgiją paprašykite leidimo.
Viešame turizmo įraše objektas pažymėtas kaip pritaikytas žmonėms su negalia, tačiau išsamus bepakopio maršruto, durų pločio, tualeto ir pritaikytos stovėjimo vietos auditas nepaskelbtas. Prie pagrindinio fasado yra pakopų, todėl prieš vykstant verta telefonu išsiaiškinti tinkamus vartus ir įėjimą. Patvirtintos turistinės automobilių aikštelės talpos taip pat nerasta: statykite tik leistinoje vietoje, neužblokuokite šventoriaus vartų ar tarnybinio privažiavimo ir prieš gausesnes Mišias atvykite anksčiau.
