- Vieta
- Kazokiškės, Elektrėnų savivaldybė
- Regionas
- Elektrėnų savivaldybė
- Tipas
- veikianti ankstyvojo klasicizmo bažnyčia su saugomu šventoriaus statinių kompleksu ir piligrimystės tradicija
- Adresas
- Bažnyčios g. 22, Kazokiškės, Elektrėnų sav.
- Koordinatės
- 54.81676, 24.84026
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min. bažnyčios, varpinės, vartų ir šventoriaus apžiūrai; ilgiau per pamaldas ar atlaidus
- Geriausias metas
- šviesiu paros metu architektūrai; Sekminių laikotarpiu - gyvai piligrimystės tradicijai, iš anksto patikrinus renginių tvarką
Kazokiškių bažnyčia, Kazokiškių Švč. M. Marijos Nugalėtojos bažnyčia
Žemėlapio taškas žymi bažnyčios kompleksą, ne automobilių aikštelę
Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia stovi Bažnyčios g. 22, Kazokiškėse, maždaug 5 km į šiaurės vakarus nuo Vievio. Koordinatės 54.816761, 24.840260 žymi pačią šventovę Kaišiadorių vyskupijos puslapyje pateiktame žemėlapyje. Tai nėra patvirtintas įvažiavimo, neįgaliesiems skirto sustojimo ar viešos automobilių aikštelės taškas.
Kultūros vertybių registre numeriu 31042 saugomas visas bažnyčios statinių kompleksas. Atskirais komponentais įrašyti bažnyčios pastatas 1726, varpinė 31043 ir šventoriaus tvoros su vartais dalis 31044. Todėl vietos vertę sudaro ne vien pagrindinis fasadas, o bažnyčios, atskiro bokšto, vartų, sienos ir senojo šventoriaus santykis.
Tai veikianti Elektrėnų dekanato parapijos bažnyčia, ne kasdien tuo pačiu laiku dirbantis muziejus. 2026-07-19 Kaišiadorių vyskupija skelbė sekmadienio Mišias 10.30 val., tačiau tvarkaraštis, atlaidų programa ir galimybė užeiti kitu metu gali pasikeisti. Prieš specialią kelionę tikrinkite tą patį oficialų puslapį arba susisiekite su parapija.
Trys pagrindiniai ansamblio statiniai priklauso skirtingiems laikotarpiams
Pagrindinė bažnyčia yra tinkuoto mūro, bebokštė ir vienanavė. AUTC jos architektūrą apibūdina kaip saikingas ankstyvojo klasicizmo formas su baroko ir renesansą primenančiais elementais, būdingais XVIII a. paskutinio ketvirčio sakraliniams pastatams. Aukštas fasadas, lenktos šoninės linijos ir santūrus dekoras geriausiai skaitomi žvelgiant nuo vartų.
Dabartinė varpinė nėra 1790 m. bažnyčios bokštas. 1891 m. vizitacijoje ir 1904-1905 m. nuotraukoje dar užfiksuota atskira kvadratinė medinė varpinė. Inžinierius Bernardas Žintelis mūrinę varpinę suprojektavo 1937 m., o projektas patvirtintas 1938 m. kovo 2 d. Jos dviejų tarpsnių bokštą atpažinsite iš arkinio portalo, žaliuzėmis uždengtų arkinių angų, banguojančio karnizo ir šalmo su kryžiumi.
Mūriniai šventoriaus vartai datuojami XIX a. antrąja puse, o teritoriją juosia akmenų mūro siena. Apeidami tik leistinas šventoriaus dalis galite vienu žvilgsniu palyginti XVIII a. bažnyčią, XIX a. vartus ir XX a. tarpukario varpinę. Senų kapų ir kryžių aplinka reikalauja tokios pačios pagarbos kaip bažnyčios vidus.
1609 m. tradiciją reikia atskirti nuo dokumentais paremto datavimo
Vėlesniuose Vilniaus vyskupijos kalendoriuose ir dalyje enciklopedinių aprašymų kartojama, kad Stanislovas Beinartas Kazokiškėse bažnyčią pastatė 1609 m. Vis dėlto nuosavybės dokumentų tyrimai rodo, kad tuo metu valda dar priklausė kitai šeimai, o Beinartas Kazokiškių dvarą įsigijo tik 1639 m. vasario 28 d. Dėl to 1609 m. reikia laikyti vėlyva tradicine data, o ne tvirtai įrodytu statybos faktu.
Tiksli pirmosios šventovės pastatymo diena nežinoma. Dokumentuose bažnytėlė jau minima 1641 m., tad labiausiai pagrįsta ją datuoti tarp 1639 ir 1641 m. 1649 m. Beinartas fundavo Paparčių dominikonų vienuolyną ir Kazokiškių šventovė tapo jo filija. Rusijos imperijos valdžiai 1864 m. uždarius Paparčių vienuolyną, bažnyčia prijungta prie Žaslių parapijos.
2006 m. remonto metu virš įėjimo į zakristiją atidengtas didelės mūrinės arkos fragmentas. Jis interpretuotas kaip ankstesnio statinio liekana, todėl net pirmosios bažnytėlės medžiagiškumas nėra visiškai aiškus. Vien šis fragmentas neįrodo 1609 m. datos, bet parodo, kodėl ankstyvoji Kazokiškių bažnyčios istorija tebėra tyrimų, o ne vieno paprasto sakinio tema.
Dabartinė bažnyčia baigta 1790 m. pagal Augustino Kosakausko projektą
AUTC dabartinės mūrinės bažnyčios statybą datuoja 1780-1790 m., o VLE nurodo, kad ji baigta 1790 m. Architektas Augustinas Kosakauskas laikomas vienu klasicizmo pradininkų Lietuvoje ir daug dirbo dominikonams, bernardinams bei pranciškonams. Kazokiškėse jo projekte ankstyvojo klasicizmo tvarka dar derinama su baroko plastika.
Bebokštė vienanavė sandara paaiškina, kodėl varpinė stovi atskirai šventoriuje. Senesniuose trumpuose aprašymuose vartai ir varpinė kartais priskiriami tam pačiam XVIII a. autoriui, tačiau archyviniais brėžiniais paremtas AUTC tyrimas dabartinę mūrinę varpinę aiškiai sieja su Bernardu Žinteliu ir 1937-1938 m. projektu. Lankant verta sąmoningai skaityti šį laiko skirtumą.
VLE bažnyčios viduje išskiria XVII a. Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslą, XVIII a. Šv. Kazimiero atvaizdą ir fundatoriaus Stanislovo Beinarto portretą, XIX a. Nukryžiuotojo skulptūrą bei 1799 m. kryželį. Tai nėra dekoratyvinė ekspozicija atskirame muziejuje: kūriniai yra veikiančios šventovės liturginėje erdvėje.
Nugalėtojos paveikslas sieja Kazokiškes su dominikonais ir piligrimyste
Didžiajame altoriuje gerbiamas Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos paveikslas, VLE datuojamas XVII a. Dominikonų tradicija jį sieja su vienuoliu Liudviku Skickiu, pargabenusiu atvaizdą iš Italijos. Vėlesniuose pasakojimuose nurodomi skirtingi 1669, 1680 ar apytikriai vėlyvojo XVII a. metai, todėl patikimiau nepasirinkti vienos tariamai tikslios datos.
Rašytinė tradicija pasakoja, kad pirmus kelis dešimtmečius paveikslas nebuvo plačiai žinomas, o 1700 m. po restauravimo ir perkėlimo į altorių pradėtas sieti su tikinčiųjų patirtomis malonėmis. Formuluotė malonėmis garsėjantis nusako religinį liudijimą. Ji nėra teiginys, kad kiekvienas pasakojimas moksliškai patikrintas ar kad paveikslas visais laikotarpiais turėjo formalų stebuklingojo statusą.
Kazokiškės ypač siejamos su Sekminių atlaidais. Kaišiadorių vyskupija šventovę mini tarp atlaidais garsių vyskupijos vietų, tačiau konkrečios metų programos, procesijų laikas ir eismo tvarka skelbiami atskirai. Norint patirti piligrimystę verta vykti per paskelbtą šventę, o norint ramiai apžiūrėti architektūrą - rinktis kitą dieną.
Lankymui svarbi veikiančios bažnyčios tvarka ir reali prieiga
Atskiro turistinio bilieto ar kasdienio lankytojų centro darbo laiko 2026-07-19 oficialiuose šaltiniuose nerasta. Šventoriaus architektūrą paprastai galima pamatyti iš išorės, tačiau atrakintos durys, ekskursija ar galimybė prieiti prie altoriaus nėra garantuojama. Nedidelei išorės ir vidaus apžiūrai, jei bažnyčia atvira, skirkite 30-60 min.
Pamaldų metu nevaikščiokite po navą fotografuodami, išjunkite garsą ir blykstę, o žmonių bei liturginių apeigų nefotografuokite be sutikimo. Atlaidų dieną numatykite daugiau laiko, nes gali būti keičiama eismo schema ir stovėjimo tvarka. Automobilį palikite tik teisėtai pažymėtoje vietoje, neužstatydami vartų, gyventojų įvažiavimų ar procesijos kelio.
Naujo išsamaus prieinamumo audito rasti nepavyko. Šventoriuje gali būti nelygių takų, žolės, slenksčių ir senų kapų, o žemėlapio taškas nepatvirtina pritaikyto įėjimo. Jei reikia patekimo be laiptelių, vietos atsisėsti ar pagalbos atveriant duris, prieš kelionę sąlygas derinkite su parapija ir įvertinkite jas atvykę.
