Eišiškių bažnyčia: T. Narbuto portikas ir 40 m varpinė

Eišiškių Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia: romantinio klasicizmo lauko akmenų ansamblis, kuriame šešių kolonų portikas susitinka su neįprasta vartų varpine

Eišiškių Kristaus Žengimo į dangų bažnyčią ir jos varpinę 1847-1852 m. suprojektavo istorikas bei inžinierius Teodoras Narbutas. Atviro lauko akmenų mūro, šešių baltų kolonų portiko ir 40 m aukščio vartų varpinės derinys sudaro vieną originaliausių romantinio klasicizmo sakralinių ansamblių Pietryčių Lietuvoje.

Lauko akmenų Eišiškių bažnyčia su šešių baltų kolonų portiku ir aukšta atskira varpine

Vieta: Eišiškės, Šalčininkų rajono savivaldybė
Regionas: Vilniaus kraštas
Tipas: romantinio klasicizmo lauko akmenų mūro katalikų bažnyčia su atskira vartų varpine
Adresas: Bažnyčios g. 39, Eišiškės
Koordinatės: 54.18110, 25.00460
Kiek skirti laiko: 35-60 min.
Geriausias metas: darbo dieną 17.00-17.45 val., kai bažnyčia oficialiai atvira, bet dar neprasidėjus 18.00 val. Mišioms

Vardai ir variantai

Eišiškių bažnyčia, Eišiškių Kristaus Karaliaus Žengimo į dangų bažnyčia

Šešios kolonos ir romantinio klasicizmo akmenų estetika

Bažnyčia stovi Jurzdikoje, mažesnėje šiaurinėje Eišiškių dalyje. Tai pseudobazilikinė, lotyniškojo kryžiaus plano trijų navų šventovė su presbiterija, dviem zakristijomis ir vargonų choru. Jos tūris bebokštis, o svarbiausias fasado akcentas yra šešių masyvių baltų kolonų portikas su trikampiu frontonu. Ant stogo kraigo lieka tik nedidelis bokštelis, todėl atskira varpinė ansamblyje tampa savarankiška vertikale.

Sienose sąmoningai paliktas matomas margas pilkų, rusvų ir rausvų lauko riedulių mūras. Baltai tinkuotos kolonos, karnizai, kampinės mentės ir pusapskričių langų apvadai jį ne slepia, o išryškina. Toks klasikinio orderio ir grubaus vietinio akmens kontrastas būdingas XIX a. pirmos pusės romantiniam klasicizmui.

Nuo ankstyvųjų Eišiškių šventovių iki 1852 m. ansamblio

VLE pirmąją Eišiškių bažnyčią datuoja XIV a. pabaiga arba XV a. pradžia. 1433 m. miestą ir bažnyčią sudegino Švitrigailos kariuomenė, o apie 1500 m. kitoje miesto dalyje iškilo antroji, filijinė bažnyčia. Nuo 1524 m. minima parapinė mokykla. Abi šventovės kentėjo per XVII a. vidurio karą, o 1706 m. miestą ir bažnyčią dar kartą nusiaubė švedų sukeltas gaisras.

Dabartinis mūrinis kompleksas pastatytas 1847-1852 m. pagal Teodoro Narbuto projektą. Jis geriau žinomas kaip devynių tomų Lietuvos istorijos autorius, tačiau buvo ir išsilavinęs karo inžinierius bei architektas. VLE Eišiškių bažnyčią ir varpinę įvardija kaip originalų jo suprojektuotą sakralinių pastatų ansamblį. KVR nurodo, kad bažnyčią 1905 m. konsekravo Vilniaus vyskupas Eduardas von Roppas.

40 metrų varpinė, vartai ir 1929 m. paaukštinimas

Varpinė pastatyta atskirai nuo bažnyčios, bet kartu veikia kaip pagrindinis įėjimo į šventorių ženklas. Jos lauko akmenų tarpsnius skaido platūs balto tinko apvadai ir aukštos pusapskritės angos. Viršuje kyla tamsus išgaubtas šalmas su nedideliu žibintu ir kryžiumi.

Šalčininkų rajono turizmo ir jaunimo centro aprašas nurodo 40 m varpinės aukštį ir pabrėžia retą kompoziciją su dvejais vartais iš šonų. VLE pažymi, kad varpinė 1929 m. buvo paaukštinta. Todėl jos dabartinis siluetas nėra vien 1852 m. projekto atkartojimas, bet ir tarpukario pertvarkos rezultatas.

1778 m. paveikslas ir iš Vilniaus atkeliavęs altorius

Didžiojo altoriaus ansamblis sukurtas apie 1730 m., o altorius su tabernakuliu 1844 m. perkeltas iš uždarytos Vilniaus Misionierių bažnyčios. Jame išliko polichromuotos, sidabruotos ir auksuotos šventųjų Stanislovo, Jono Krikštytojo, Pauliaus, Vaitiekaus, Kristaus bei angelų figūros. Centre kabo daugiau kaip 4 m ilgio ir 2 m pločio „Viešpaties Dangun Žengimo“ paveikslas.

2017 m. restauruojant 1778 m. paveikslą po nešvarumais aptiktas autoriaus parašas. Paaiškėjo, kad jį nutapė karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio rūmų dailininkas Antonis Albertrandis. Interjere dar verta ieškoti Aušros Vartų Marijos, šv. Antano, šv. Pranciškaus ir Švč. Trejybės altorių, XVIII a. sakyklos, XX a. pradžios Vaclovo Bernackio dirbtuvių 14 registrų vargonų ir Vytauto Švarlio XX a. 8 dešimtmetyje sukurtų vitražų.

Atvėrimo laikas, Mišios ir tikslus atvykimas

2026 m. liepos 27 d. Vilniaus arkivyskupija skelbė, kad bažnyčia pirmadienį-šeštadienį atvira 17.00-18.30 val., sekmadienį 7.30-13.00 ir 16.15-18.00 val. Mišios pirmadienį-šeštadienį vyksta 18.00 val. lenkų kalba, sekmadienį 8.30, 12.00 ir 17.00 val. lenkų kalba bei 10.00 val. lietuvių kalba. Prieš kelionę laiką patikrinkite oficialiame puslapyje.

Atskiras lankytojo bilietas oficialiai nenurodytas. Arkivyskupija bažnyčios adresu pateikia Bažnyčios g. 39, o Google Maps kortelė šiuo metu rodo Bažnyčios g. 37, todėl patikimiausia važiuoti pagal patikrintą objekto žymeklį. 2026 m. liepos 27 d. kortelėje buvo 4,6 balo iš 5 ir 73 atsiliepimai; šie rodikliai kinta.

Eišiškių Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia: dažniausi klausimai

Kada pastatyta Eišiškių Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia?

Dabartinė lauko akmenų bažnyčia ir varpinė pastatytos 1847-1852 m. Ankstesnių medinių Eišiškių bažnyčių istorija siekia XIV a. pabaigą arba XV a. pradžią.

Kas suprojektavo Eišiškių bažnyčią?

Kompleksą suprojektavo istorikas, karo inžinierius ir architektas Teodoras Narbutas, geriausiai žinomas kaip daugiatomės Lietuvos istorijos autorius.

Kokio stiliaus yra Eišiškių bažnyčia?

Ji priskiriama romantiniam klasicizmui. Klasikinį šešių kolonų portiką ir baltai tinkuotas detales architektas derino su atvirai eksponuojamu lauko riedulių mūru.

Kuo ypatinga Eišiškių varpinė?

Apie 40 m aukščio varpinė sudaro retą kompoziciją su dvejais šoniniais šventoriaus vartais. Ji pastatyta 1852 m. ir paaukštinta 1929 m.

Kodėl apie 1730 m. Eišiškių didysis altorius yra svarbiausias interjero akcentas?

Apie 1730 m. sukurtame Eišiškių didžiajame altoriuje yra 1778 m. „Viešpaties Dangun Žengimo“ paveikslas. Jį apžiūrėję taip pat susiraskite XVIII a. sakyklą, šoninius altorius, 14 registrų vargonus ir Vytauto Švarlio vitražus.

Kas nutapė 1778 m. altoriaus paveikslą?

Per 2017 m. restauravimą rastas parašas parodė, kad jį nutapė Stanislovo Augusto Poniatovskio rūmų dailininkas Antonis Albertrandis.

Kada Eišiškių bažnyčia atvira ir kada vyksta Mišios?

2026 m. liepos 27 d. oficialiai skelbtas atvėrimas pirmadienį-šeštadienį 17.00-18.30 val., sekmadienį 7.30-13.00 ir 16.15-18.00 val. Mišios vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis, o tikslų tvarkaraštį reikia patikrinti prieš vizitą.

Ar už bažnyčios lankymą reikia mokėti?

Atskiras savarankiško apsilankymo bilietas oficialiai nenurodytas. Jei norite išsamios ekskursijos ar atvykstate su grupe, iš anksto susisiekite su parapija.

Kuris adresas teisingas - Bažnyčios g. 37 ar 39?

Vilniaus arkivyskupija pačiai bažnyčiai nurodo Bažnyčios g. 39, o Google Maps kortelė šiuo metu rodo 37 numerį. Abu žymėjimai veda į tą patį bažnyčios ir varpinės kompleksą, todėl naudokite puslapyje pateiktą žemėlapio tašką.