- Vieta
- Druskininkai, Druskininkų savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- veikianti 1861-1865 m. pastatyta medinė stačiatikių cerkvė su kryžiaus planu, šešių kupolų siluetu ir trijų tarpsnių ikonostasu
- Adresas
- Laisvės a. 2, Druskininkai
- Koordinatės
- 54.02117, 23.97104
- Kiek skirti laiko
- 20-35 min. eksterjerui ir interjerui, jei cerkvė atvira; ilgiau dalyvaujant pamaldose
- Geriausias metas
- prieš oficialiai patvirtintas pamaldas arba iš anksto susitarus su parapija; eksterjerą galima apžiūrėti bet kuriuo šviesiu paros metu
Druskininkų Džiaugsmo visiems liūdintiems stačiatikių cerkvė, Džiaugsmo visiems liūdintiems cerkvė, Druskininkų stačiatikių cerkvė, Храм иконы Божией Матери Всех скорбящих Радосте
Tikslus vardas atskiria mėlynąją cerkvę nuo dviejų kitų Druskininkų šventovių
Pilnas lankytojams vartojamas vardas yra Druskininkų Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų Džiaugsmas“ cerkvė. Kultūros vertybių registre tas pats pastatas įrašytas kaip Druskininkų Džiaugsmo visiems liūdintiems stačiatikių cerkvė, unikalus kodas 30662. Abu pavadinimai žymi veikiančią mėlyną medinę šventovę kurorto centre.
Jos nereikia painioti su raudonų plytų Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės katalikų bažnyčia Vilniaus alėjoje. Kita atskira stačiatikių vieta yra Šv. Gabrieliaus cerkvė senosiose miesto kapinėse. Ji priklauso tai pačiai parapijai, tačiau stovi kitur ir nėra šio KVR objekto dalis.
KVR ir AUTC adresas yra Laisvės a. 2, o savivaldybės renginių katalogas rodo Laisvės a. 1. Kad numerių skirtumas nenuvestų į gretimą sklypą, šio puslapio taškas 54.02117, 23.97104 pagal Geoportal ortofotografiją, pastato kontūrą ir dokumentuotą fasadų orientaciją žymi vakarinį pagrindinį portalą. Prie durų yra laiptelių, todėl taškas nepatvirtina bebarjerio įėjimo.
Nuo 1857 m. laikinos maldyklos iki 1865 m. pašventinto kurorto pastato
Pirmoji laikina stačiatikių maldos vieta Druskininkuose 1857 m. buvo įrengta privačiame name Gardino vicegubernatoriaus Jakovo Rožnovo pastangomis. Liturginiai reikmenys jai atgabenti iš Gardino Sofijos soboro. Tai buvo dabartinės parapijos pradžia, bet ne šiandien matomas pastatas.
Dabartinė cerkvė pradėta statyti 1861 m. Rožnovas skyrė 10 tūkst. sidabro rublių, o vidaus įrangai 600 rublių gauta iš Vilniaus generalgubernatoriaus fondo. AUTC darbų vadovu ir projekto autoriumi nurodo karo inžinierių majorą Maruničių. Šventovė užbaigta ir pašventinta 1865 m. birželio 29 d.
Cerkvė aptarnavo ne vien nuolatinius vietos stačiatikius. Augantis mineralinių vandenų kurortas traukė poilsiautojus iš Rusijos imperijos gubernijų, todėl šventovės atsiradimas buvo susijęs ir su sezoniniu Druskininkų gyvenimu. Šis kontekstas paaiškina vietą kurorto centre, tačiau nepaverčia pastato vien turistams sukurta dekoracija.
Rąstinis pastatas atkartoja mūrinių cerkvių formas ir iš visų pusių atrodo skirtingai
Tai viena seniausių išlikusių Druskininkų medinės architektūros vertybių. Kryžiaus plano sienos suręstos iš rąstų, apkaltos horizontaliomis lentomis ir stovi ant akmens mūro pamatų. Intensyviai mėlynus fasadus skaido balti piliastrai, langų apvadai, frizai ir karnizai, todėl mediena vizualiai imituoja mūrinių XIX a. cerkvių sandarą. Formose susijungia Rusijos cerkvių tradicija, romantizmo ir istorizmo detalės.
Pagrindinis fasadas atgręžtas į vakarus. Virš išsikišusio prieangio kyla dvitarpsnis aštuonkampis bokštas, o sudėtingą stogo siluetą papildo svogūniniai kupolai ir auksiniai kryžiai. Šiaurės bei pietų fasaduose yra panašūs portalai, o rytinėje pusėje išsikiša altoriaus dalis. Virš pagrindinių durų matoma 1865 m. data yra pastato užbaigimo žyma, ne šiuolaikinė puošmena.
Cerkvė stovi medžiais apaugusioje rombo formos saloje, aplink kurią susikerta penkios gatvės ir pėsčiųjų Laisvės alėja. Toks atviras pastatymas leidžia apeiti visą tūrį, tačiau važiuojamoji dalis nėra lankytojų automobilių aikštelė. Oficialiai patvirtinto parapijos parkavimo vietų skaičiaus nerasta, todėl automobilį palikite teisėtoje miesto centro vietoje ir neužstatykite prieigų.
Maskvos ikonostasą ir Kutuzovos dovanotą ikoną šaltiniai aprašo nevienodai
Interjero centras yra trijų tarpsnių medinis, drožinėtas ir paauksuotas ikonostasas, atgabentas iš Maskvos; jo ikonas akademine maniera tapė Maskvos dailininkai. Abipus jo įrengti šv. apaštalo Jokūbo ir didžiosios kankinės Varvaros atvaizdai įamžino fundatorių Jakovą Rožnovą bei jo žmoną Varvarą. Ikonostasas yra liturginė riba, todėl pro jo centrinius vartus lankytojai nevaikšto.
Trumpame Druskininkų turizmo pasakojime teigiama, kad feldmaršalo Michailo Kutuzovo anūkė Jekaterina Kutuzova padovanojo ikonostasą. Išsamesnis AUTC tyrimas atskiria du objektus: Maskvoje pagamintą ikonostasą ir Kutuzovai priskiriamą 1766 m. Vladimiro Dievo Motinos ikoną. Šaltiniai taip pat nevienodai datuoja šios ikonos dingimą, siedami jį su Pirmuoju pasauliniu arba pokario laikotarpiu. Todėl jos negalima pristatyti kaip šiandien cerkvėje matomo originalo.
XIX a. paskutinį dešimtmetį greta cerkvės veikė stačiatikių brolijos globojama mergaičių parapinė mokykla, o šaltiniai mini ir prieglaudos bei ligonių globos funkcijas. Vieni pasakojimai pradžią datuoja apie 1890 m., AUTC - 1895 m., todėl tiksliau kalbėti apie 1890-uosius. Atskira varpinė su keturiais varpais neišliko, varpai dingo per Pirmąjį pasaulinį karą.
2026 m. tai aktyvi parapijos cerkvė, bet ne visą dieną veikiantis muziejus
Po trumpo uždarymo pokariu parapija oficialiai įregistruota 1947 m., o vėlesniais sovietmečio dešimtmečiais pastatas remontuotas. Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios 2026 m. liepos 9 d. pranešimas patvirtina, kad cerkvėje vyko Dieviškoji liturgija, o oficialiame dvasininkų sąraše jos klebonu nurodomas protojerėjus Vladimiras Sinicinas. Taigi tai nėra neveikiantis architektūros eksponatas.
Senesniame oficialiame Druskininkų turizmo straipsnyje tebėra nurodytos pamaldos darbo dienomis ir šeštadieniais 9.00 val., sekmadieniais bei švenčių dienomis 10.00 val. Tačiau įrašas nepateikia dabartinės grafiko galiojimo datos, o Bažnyčios svetainėje patikrinus 2026-07-19 pastovaus Druskininkų tvarkaraščio nerasta. Prieš specialiai vykdami skambinkite klebonui +370 682 25386 ir patvirtinkite laiką bei ar bus galima ramiai apžiūrėti vidų.
Bendras turistinis bilietas ar kasdienės lankymo valandos oficialiai neskelbiami. Įėję išjunkite telefono garsą, nevykstant pamaldoms dėl interjero fotografavimo paprašykite leidimo, o per apeigas nefotografuokite žmonių ir nevaikščiokite prieš ikonostasą. Prie vakarinio portalo matomi laipteliai bei turėklai, bet patikimo dabartinio aprašo apie alternatyvų įėjimą be pakopų, pritaikytą tualetą ar pagalbą nėra; judėjimo poreikius aptarkite telefonu.
