Marcinkonių seniūnija, Varėnos rajono savivaldybė
Dzūkijos nacionalinis parkas
Dzūkijos nacionalinio parko etnografinis kaimas
53.95500, 24.36800
1-2 val.; ilgiau su drevinės bitininkystės ekspozicija
pavasaris-ruduo, kai lengviau vaikščioti kaimo keliais ir aplinkiniais miško takais
Musteikos etnografinis kaimas
Musteika atokioje pietų Dzūkijoje
Musteika yra Varėnos rajone, Marcinkonių seniūnijoje, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. VLE nurodo, kad kaimas yra 12 km į pietus nuo Marcinkonių, per jį teka Musteikos upelis, o 2021 m. čia gyveno tik 36 gyventojai. Tai vienas atokiausių parko kaimų, atsidūręs prie pat valstybės pasienio ir Čepkelių krašto.
Kaimo charakterį lemia atokumas, miško aplinka ir pietinės Dzūkijos kraštovaizdis. Musteika nėra vien graži sodybų grupė: ji padeda suprasti, kaip žmonės gyveno prie miškų, upelių, drėgnų vietų ir Čepkelių raisto. Gyventojų skaičius svyravo - VLE duomenimis, 1959 m. čia buvo net 241 žmogus, o 2011 m. - jau tik 61.
Mišraus plano etnografinis kaimas
VLE Musteiką apibūdina kaip mišraus plano kaimą, kurio struktūra susiklostė 18 a. antroje pusėje-20 a. pradžioje. Ją sudaro 5 sodybų grupės: kaimo šiaurinėje ir rytinėje pusėse sodybos išdėstytos padrikai, o kitur išlaikyti gatvinio kaimo bruožai.
Šis mišrumas yra labai svarbus. Musteika nėra taisyklingas muziejinis maketas, todėl ją reikia skaityti per kelių, upelio, miško ir sodybų santykį. Kartais vertingesnis yra ne vienas pastatas, o tai, kaip keli kiemai susideda į miško kaimo erdvę - tuo Musteika skiriasi nuo gatvinio Zervynų plano.
Pirkios, klėtys ir kluonai
VLE pažymi, kad Musteikoje išliko 19 a. pabaigos-20 a. pradžios vertingų etnografinių pastatų: viengalių ir dvigalių pirkių, klėčių su prieklėčiais, tvartų ir kluonų. Tai pagrindinis lankymo turinys, todėl verta žiūrėti ne tik į fasadą, bet ir į sodybos ūkinių pastatų santykį.
Medinė statyba čia paprasta, bet tiksli: pastatai nedideli, prisitaikę prie vietos gyvenimo, o jų vertė slypi konstrukcijoje, proporcijose ir kasdienėje funkcijoje. Dėl to Musteika gerai papildo Marcinkonių etnografinę sodybą, kur daugiau dėmesio skiriama muziejinei ekspozicijai.
Istorija, Tadas Ivanauskas ir gubernijų riba
VLE nurodo, kad Musteika pirmą kartą paminėta 1785 m. Varėnos dvaro žemės inventoriuje. 19 amžiuje per kaimą ėjo Vilniaus ir Gardino gubernijų riba - administracinė linija, žymėjusi imperinį Lietuvos padalijimą, o 20 a. pradžioje kaimas išsiplėtė.
Musteika turi ir mokslo istorijos sluoksnį. VLE pažymi, kad 1918-1919 m. čia gyveno gamtininkas zoologas Tadas Ivanauskas, vienas žymiausių Lietuvos gamtos tyrinėtojų, kuris kaime įkūrė mokyklą. Šis ryšys su gamtos pažinimu derinasi su Musteikos kaip miško ir bičių krašto įvaizdžiu.
Drevinės bitininkystės kaimas
Musteika labiausiai garsi sena drevinės bitininkystės tradicija, kai bitės laikomos drevėse - storų pušų kamienuose išskobtose ertmėse. VLE nurodo, kad 2006 m. čia įkurtas Senovinės dzūkų bitininkystės muziejus, todėl šiandien kaimas yra vienas svarbiausių šio miško amato centrų Lietuvoje, o apylinkėse stūkso ir gamtos paminklais paskelbtos drevėtos pušys.
Drevinė bitininkystė nėra vien praeities reliktas: ji rodo, kaip dzūkai mokėjo gyventi iš miško, nepažeisdami jo. Muziejus, geiniai (laipiojimo įrankiai), drevės ir medaus kelias leidžia Musteiką suvokti ne kaip nykstantį kaimą, o kaip gyvą tradicinio ūkininkavimo pavyzdį, įtrauktą į Lietuvos nematerialaus paveldo lauką.
Lankymas ir pagarba kaimui
Musteika yra gyvas kaimas, ne dekoratyvi ekspozicija. Atskiras darbo laikas pačiam kaimui netaikomas, tačiau drevinės bitininkystės muziejaus ar kitų parko objektų lankymo laikas ir kainos gali keistis, todėl prieš kelionę reikia tikrinti Dzūkijos nacionalinio parko informaciją.
Vaikščiokite viešais keliais, neikite į kiemus be leidimo, nevažiuokite per žolę ar privačias valdas. Jei derinate kaimą su drevinės bitininkystės ekspozicija ir Drevėtąja pušimi Musteikoje, palikite daugiau laiko, nes Musteikos prasmė atsiskleidžia per ryšį tarp sodybų, miško ir amato.
