Perloja, Varėnos rajono savivaldybė
Dzūkija
Tarpukario memorialinis paminklas Vytautui Didžiajam
Perlojos mstl., Varėnos sen., Varėnos rajonas
54.21510, 24.41730
30-60 min. (su miesteliu)
nuo vėlyvo pavasario iki rudens; minėjimai vyksta apie liepos 19 d.
Paminklas Vytautui Didžiajam Perlojoje
Perlojos Vytauto Didžiojo paminklas
Perlojos Vytauto Didžiojo paminklas stovi Perlojos miestelyje, Varėnos rajone, Dzūkijoje. Tai įspūdingas, apie 8,3 m aukščio paminklas, laikomas didžiausiu išlikusiu tarpukario paminklu Vytautui Didžiajam Lietuvoje (šį pirmumą verta vertinti kaip plačiai kartojamą teiginį).
Paminklas svarbus ne tik dydžiu, bet ir tuo, ką jis simbolizuoja - savitą Perlojos Respubliką ir vietos bendruomenės savarankiškumo dvasią. Todėl Perloja yra ne eilinis Dzūkijos miestelis, o vieta su išskirtine istorija.
Paminklas Vytautui
Paminklą nutarta statyti 1929 m. rudenį - Perlojos šauliai ir bendruomenė norėjo paminėti Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktį. Atidengtas jis 1931 m. liepos 19 d.; ant jo iškaltos datos 1430-1930. Paminklo dailininkas - Petras Tarabilda, architektas (statybos meistras) - Stasys Neliubšis.
Paminklas pastatytas už loterijos ir aukų lėšas, vietos žmonių iniciatyva. Sovietmečiu jį bandyta sunaikinti, į jį šaudyta, tačiau jis išliko, nes viduje yra įbetonuoti geležinkelio bėgiai ir tvirta armatūra. 1971 m. paminklas paskelbtas vietinės reikšmės dailės paminklu, o ant jo užrašyti žodžiai: Vytaute Didysai! Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis.
Perlojos Respublika
Su Perloja siejama Perlojos Respublika - savivaldi perlojiškių ir aplinkinių kaimų bendruomenė, gyvavusi 1918-1923 m. (su pertraukomis). 1918 m. spalį susikūrė ginkluotas savigynos būrys, saugojęs kraštą nuo besitraukiančių vokiečių, vėliau - nuo sovietinės Rusijos ir Lenkijos dalinių; jam vadovavo Jonas Česnulevičius.
1918 m. lapkritį išrinktas valsčiaus komitetas su plačiomis galiomis: jis tvarkė miliciją, teismą, mokyklas, turėjo savo antspaudą. Aktyvioji respublika gyvavo iki 1919 m. pavasario, o 1920-1923 m., Perlojai atsidūrus neutralioje juostoje prie Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linijos, ji iš dalies atkurta kaip šaulių dalinys. Tai viena ryškiausių vietos savivaldos istorijų Lietuvoje.
Perlojos miestelis
Perloja - senas miestelis prie Merkio upės, pirmą kartą paminėtas 1387 m. Jogailos akte; jau Vytauto laikais čia stovėjo bažnyčia, o 1792 m. Perloja gavo Magdeburgo teises. Dabartinė parapijos bažnyčia pastatyta 1930 m.
Be Vytauto paminklo, miestelyje yra ir 1995 m. partizanų paminklas Už Perloją ir visą Lietuvą bei kraštotyros muziejus. Pakeliui iš Vilniaus į Varėną driekiasi ir M. K. Čiurlionio keliu vadinama medinių skulptūrų alėja.
Kaip aplankyti paminklą
Paminklas yra atviras, viešas ir laisvai prieinamas miestelio centre, todėl jį galima apžiūrėti bet kada. Kartu su miesteliu, bažnyčia ir kraštotyros muziejumi apsilankymui dažniausiai pakanka 30-60 min.
Bilietų ar fiksuoto darbo laiko paminklui nėra. Jei norite aplankyti ir Perlojos kraštotyros muziejų, jo darbo laiką prieš vykstant verta pasitikrinti, nes jis gali keistis.
