- Vieta
- Kasčiūnų kaimas, Merkinės seniūnija, Varėnos rajono savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- natūrali Merkio slėnio kalva ir dokumentuota Lietuvos partizanų priesaikos vieta Vanago kovų tako maršrute
- Adresas
- Kasčiūnai, 65343 Varėnos r. sav.
- Koordinatės
- 54.11254, 24.26487
- Kiek skirti laiko
- 20-45 min. atskiram sustojimui; 4-7 val. pasirinktai 14 arba 28 km „Vanago kovų takais“ trasai, priklausomai nuo tempo ir sustojimų
- Geriausias metas
- sausa diena nuo vėlyvo pavasario iki rudens, kai Merkio slėnio takai lengviau įveikiami; pirmą kartą lankykitės šviesiu metu
Partizanų priesaikos kalnas, Priesaikos vieta Kasčiūnuose
4,9 balo Google taškas žymi kalną, o ne aikštelę ar oficialų tako įėjimą
Tiksli Google Maps kortelė „Priesaikos kalnas“, vietos ID ChIJ94vyV_Mf3kYRJFlURjypVUE, kalvos vietą Kasčiūnuose žymi ties 54.1125416, 24.2648684. 2026 m. liepos 15 d. ji rodė 4,9 balo iš 5 vidurkį pagal 8 atsiliepimus. Šis skaičius atitinka atrankos ribą, tačiau aštuoni balsai yra labai maža imtis, todėl vienas naujas vertinimas gali pastebimai pakeisti vidurkį.
Google taškas nurodo istorinę vietą, ne oficialiai patvirtintą automobilių aikštelę, lankytojų centrą ar konkrečią įėjimo vartų vietą. Patikrintuose oficialiuose aprašuose formalios aikštelės prie pat kalno nerasta. Automobilį palikite tik ten, kur leidžia ženklai, neužtverkite vietos kelių ir nevažiuokite per pievas mėgindami privažiuoti iki pat smeigtuko.
Atskiram ramiam sustojimui skirkite 20-45 minutes. Kalvos vertė nėra didelis statinys ar plati panorama su įrengta regykla: tai vietos reljefas, pušų aplinka, Merkio slėnio artumas ir tiksliai užrašytas vieno prisiekusiojo liudijimas. Pirmą kartą vietą lengviausia suprasti turint oficialaus maršruto leidinio kopiją.
Jonas Jakavonis-Dobilas čia prisiekė Vanago akivaizdoje
2025 m. Varėnos rajono savivaldybės leidinys perteikia Jono Jakavonio-Dobilo pasakojimą. Jis teigė, kad šio kalno šlaite prie tuo metu vienintelės dvikamienės pušies davė partizano priesaiką Adolfo Ramanausko-Vanago akivaizdoje. Vanagas priesaikos tekstą sakė atmintinai, o prisiekiantieji jį kartojo garsiai.
Vadinasi, tiksliausia sakyti, kad kalne prisiekė Jakavonis ir kiti neįvardyti prisiekiantieji, o Vanagas vadovavo apeigai. Formuluotė „čia prisiekė Vanagas“ pakeistų oficialaus šaltinio prasmę. Leidinys taip pat nepasako, kiek žmonių dalyvavo konkrečioje Jakavonio prisimintoje ceremonijoje, todėl jų skaičiaus negalima spėti.
Šaltinis nenurodo ir tikslios šios ceremonijos datos. Greta atvaizduotas bendras Adolfo Ramanausko-Vanago 1945 m. liepos 18 d. pasirašytas priesaikos tekstas yra svarbus dokumentinis kontekstas, tačiau puslapio maketas savaime neįrodo, kad Jakavonis ant šio kalno prisiekė būtent liepos 18-ąją. Tai du susiję, bet ne tapatūs duomenys.
1945 m. dokumentas paaiškina priesaikos paskirtį, bet nedatuoja kalno įvykio
Leidinyje pateikto priesaikos dokumento esmė buvo įsipareigojimas ginti Lietuvos valstybę, tautos gerovę ir nepriklausomybę, vykdyti partizanų vadovybės įsakymus bei saugoti patikėtas paslaptis. Pastabose aprašyta pati apeiga: prieš kartojant tekstą buvo kalbama malda, keliama dešinė ranka, o pabaigoje bučiuojamas kryžius.
Šį dokumentą 1945 m. liepos 18 d. pasirašė Adolfas Ramanauskas-Vanagas, o leidinys nurodo, kad originalas saugomas Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fonduose. Priesaika buvo ne turistinis simbolinis veiksmas, bet pogrindžio organizacijos drausmės, slaptumo ir asmeninės rizikos riba.
Vanago biografija padeda suprasti jo vaidmenį. VLE nurodo, kad mokytojas Adolfas Ramanauskas į partizanus įstojo 1945 m. balandžio 25 d., tapo Merkio rinktinės vadu, vėliau vadovavo Dainavos apygardai ir buvo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracijos signataras. Priesaikos kalnas yra ankstyvojo Dzūkijos pasipriešinimo tinklo vieta, o ne visos jo biografijos memorialas.
Beveik plikas šlaitas, dvikamienė pušis ir Merkys sudarė 1940-ųjų kraštovaizdį
Jakavonis prisiminė, kad priesaikos metu kalnas buvo beveik plikas. Ant jo augo viena dvikamienė pušis, o prieš akis, už nušienautos pievos, tekėjo Merkys. Ši detalė parodo, kad šiandien miškingas šlaitas gali atrodyti kitaip nei pogrindžio metais ir kad priesaikos vietą anuomet buvo galima perskaityti per atvirą upės slėnį.
Oficialiame 2025 m. leidinyje publikuota Brolių Černiauskų 1995 m. daryta dvikamienės pušies nuotrauka. Ji rodo žemai išsišakojusį medį tarp vėliau suaugusių pušų, taip pat pateikta tais pačiais metais fotografuoto Jono Jakavonio-Dobilo nuotrauka. Tai vertingas istorinis vaizdas, bet ne 2026 m. arboristinė ekspertizė ir ne garantija, kad kamienų ar lajos būklė šiandien nepakitusi.
Nelipkite į medį, nelaužykite šakų ir nebandykite žymėti tariamos tikslios stovėjimo vietos akmenimis ar raižiniais. Atminties vietos autentiškumą saugo ne lankytojo paliktas ženklas, o natūralus reljefas, senoji pušis ir dokumentuotas pasakojimas. Nuotraukoms rinkitės viešai prieinamą tako pusę ir neikite į aplinkines sodybas ar pievas be leidimo.
Priesaikos kalnas yra dvylikta „Vanago kovų takais“ stotelė
2025 m. leidinyje aprašytas didysis „Vanago kovų takais“ ratas yra 28 km, o mažasis - 14 km. Trumpesnė trasa prasideda ir baigiasi Kasčiūnų kaime, Karolinos ir Juliaus Jakavonių, partizano Tigro tėvų, sodybos aplinkoje. Ilgoji trasa prasideda Merkinės kryžių kalnelyje ir baigiasi ant Merkinės piliakalnio.
Priesaikos kalnas sąraše pažymėtas numeriu 12. Prieš jį eina Jakavonių sodyba, kur 1945 m. rudenį įkurta Vanago žieminė vadavietė, o po jo - Kasčiūnų kaimo kapinaitės ir pasalos bei kautynių vieta Merkinės mūšio išvakarėse. Toks eiliškumas leidžia kalną suprasti ne kaip pavienį paminklą, o kaip vieną tankaus Merkio pakrančių pogrindžio tinklo tašką.
Naujausiame savivaldybės leidinyje mažoji trasa žymima raudonomis granatomis ir išbetonuotomis rodyklėmis. Ankstesni aprašai gali rodyti kitokį ženklinimą, o reali jo būklė keičiasi, todėl prieš žygį parsisiųskite dabartinį žemėlapį. LGGRTC taip pat yra skelbęs platesnio istorinio maršruto atkarpas, todėl kilometrus visada siekite su pasirinkta konkrečia trasa, o ne sudėkite skirtingų leidinių skaičius.
Bilieto ir vartų nėra, tačiau natūralus šlaitas nėra patvirtintas kaip bebarjeris
Patikrinti oficialūs Priesaikos kalno ir maršruto aprašai neskelbia atskiro įėjimo bilieto, kasos ar vartų darbo laiko. Google kortelėje taip pat nerodomas formalus grafikas. Tai nereiškia, kad naktinis lankymas yra tinkamas: vieta neapšviesta, natūrali danga ir maršruto ženklai tamsoje sunkiau matomi, o šalia yra gyvenamų ir privačių teritorijų.
Oficialiuose šaltiniuose nerasta tualeto, geriamojo vandens, šiukšliadėžių ar prie kalno įrengto lankytojų centro patvirtinimo. Pasiimkite vandens, uždarą avalynę, apsaugą nuo erkių ir išsineškite visas atliekas. Ilgajai ar mažajai trasai įvertinkite dienos šviesą, orą ir savo ėjimo tempą; 14 km maršrutui paprastai reikės kelių valandų, o 28 km žygiui - didesnės dienos dalies.
Natūralus šlaitas, miško paklotė, šaknys ir galimas purvas nėra patikimai bebarjerė danga. Patikrintuose šaltiniuose nėra teiginio, kad nuo automobilio iki vietos nutiestas neįgaliojo vežimėliui pritaikytas kelias. Judėjimo poreikių turintiems lankytojams prieš kelionę verta kreiptis į Merkinės seniūniją ar maršruto rengėjus ir tikslintis dabartinį priėjimą.
