Klaipėdos rajono savivaldybė
Mažoji Lietuva
XIX a. laivybos kanalas su Lankupių šliuzu
Lankupiai-Klaipėda, Klaipėdos r. (Lankupių šliuzas)
55.55300, 21.30100
1-2 val., daugiau dviračiu palei kanalą
pavasaris-ruduo; gražu dviračių ar vandens maršrutui
Klaipėdos kanalas, Vilhelmo kanalas
Karaliaus Vilhelmo kanalas: vandens kelias aplink marias
Karaliaus Vilhelmo kanalas, dar vadinamas Klaipėdos kanalu, yra istorinė vandens trasa Klaipėdos rajone, praeityje jungusi Miniją su Kuršių mariomis ir Klaipėda. Jo ilgis – 24 km, plotis 22-30 m, gylis 2,3-3,6 m. Kanalas prasideda ties Lankupiais, maždaug 18 km nuo Minijos žiočių, ir eina į šiaurės vakarus iki pietinio Klaipėdos pakraščio.
Kanalo paskirtis buvo praktiška: sudaryti saugų kelią laivams ir sieliams iš Nemuno į Klaipėdą per audrą, aplenkiant pavojingas, seklias Kuršių marias. Tai puikiai parodo, kaip XIX a. inžinerija sprendė Mažosios Lietuvos laivybos problemas.
Iškastas 1863-1873 metais
Kanalas iškastas 1863-1873 m. Kasimo darbuose dalyvavo ir prancūzų kariai – Prūsijos-Prancūzijos karo (1870-1871) belaisviai. Vėliau kanalas dar buvo gilinamas ir platinamas.
Kad krantų neardytų laivų sukeltos bangos, kanalu buvo leidžiama plaukti ne didesniu kaip 5 km/h greičiu. Dėl to kelionė trukdavo 8-9 valandas – dukart ilgiau nei plaukiant tiesiai per marias, todėl kanalu naudotasi tik per didelį bangavimą.
Lankupių šliuzas – inžinerinis paminklas
Kanalo pradžioje, ties Lankupiais, įrengtas 157 m ilgio šliuzas su 11 m pločio varstomais vartais. Laivo perkėlimas pro šliuzą trukdavo apie 45 minutes, o senkant vandeniui abeji vartai būdavo atveriami ir vandens lygio keisti nereikėdavo.
Lankupių šliuzas laikomas vieninteliu inžineriniu paminklu paskelbtu šliuzu Lietuvoje. Jis – pagrindinis kanalo lankymo akcentas ir gera vieta suprasti, kaip veikė visa sistema.
Tiltai, stotys ir saugomas kompleksas
Tiltų per kanalą viduryje būdavo varstoma vieta laivų stiebams praleisti. Vandens lygio svyravimams sekti įsteigtos kelios stotys: Lankupiuose (1871 m.), Drevernoje (1870 m.) ir Smeltėje, Klaipėdos dalyje (1875 m.).
Kultūros vertybių registre saugomas visas Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių kompleksas (įrašytas 2001 m.): be šliuzo, jam priklauso tiltai, šliuzo meistro sodyba ir ūkiniai pastatai. Tai padeda kanalą matyti ne kaip griovį, o kaip vientisą paveldo objektą.
Kanalas po Pirmojo pasaulinio karo
Po Pirmojo pasaulinio karo Karaliaus Vilhelmo kanalas laivybai nebenaudojamas. Buvusi vandens trasa pradėta naudoti vienai iš Klaipėdos vandenviečių maitinti, todėl kanalas nuo Kuršių marių atitvertas žemių pylimu, kad į jį nepatektų jūros vanduo.
Šiandien kanalas svarbus kaip kraštovaizdžio ir paveldo objektas: rami vandens trasa tinka dviračių ar vandens maršrutams, o jos istorija primena Mažosios Lietuvos uosto ir laivybos klestėjimą.
Kaip lankyti Karaliaus Vilhelmo kanalą
Patogiausia pradėti nuo Lankupių šliuzo – pagrindinio kanalo objekto. Aplinką galima apžiūrėti per 1-2 valandas, o norintiems daugiau verta keliauti dviračiu ar valtimi palei kanalą.
Geriausias laikas – nuo pavasario iki rudens. Kanalą patogu jungti su Drevernos uostu, Mingės kaimu ir kitais Pamario bei Klaipėdos krašto objektais.
