- Vieta
- Klaipėdos rajono savivaldybė
- Regionas
- Mažoji Lietuva
- Tipas
- XIX a. laivybos kanalas su Lankupių šliuzu
- Adresas
- Lankupiai-Klaipėda, Klaipėdos r. (Lankupių šliuzas)
- Koordinatės
- 55.55300, 21.30100
- Kiek skirti laiko
- 1-2 val., daugiau dviračiu palei kanalą
- Geriausias metas
- pavasaris-ruduo; gražu dviračių ar vandens maršrutui
Klaipėdos kanalas, Vilhelmo kanalas
Karaliaus Vilhelmo kanalas: vandens kelias aplink marias
Karaliaus Vilhelmo kanalas, dar vadinamas Klaipėdos kanalu, yra istorinė vandens trasa Klaipėdos rajone, praeityje jungusi Miniją su Kuršių mariomis ir Klaipėda. Jo ilgis – 24 km, plotis 22-30 m, gylis 2,3-3,6 m. Kanalas prasideda ties Lankupiais, maždaug 18 km nuo Minijos žiočių, ir eina į šiaurės vakarus iki pietinio Klaipėdos pakraščio.
Kanalo paskirtis buvo praktiška: sudaryti saugų kelią laivams ir sieliams iš Nemuno į Klaipėdą per audrą, aplenkiant pavojingas, seklias Kuršių marias. Tai puikiai parodo, kaip XIX a. inžinerija sprendė Mažosios Lietuvos laivybos problemas.
Iškastas 1863-1873 metais
Kanalas iškastas 1863-1873 m. ir pavadintas Prūsijos karaliaus Vilhelmo I garbei; iškilmingai atidarytas 1873 m. rugsėjo 17 d. Statybą inicijavo Klaipėdos pirklys Gubba, darbams vadovavo Degneris ir Mohras, o didžiąją dalį (per 1 mln. sidabrinių talerių) finansavo patys Klaipėdos medienos pirkliai. Į darbus paskutiniaisiais metais buvo atsiųsta apie 690 prancūzų belaisvių (Prūsijos-Prancūzijos karo, 1870-1871), iškasusių šiaurinę atkarpą nuo Stariškės iki marių. Vėliau kanalas dar gilintas ir platintas.
Kad krantų neardytų laivų sukeltos bangos, kanalu buvo leidžiama plaukti ne didesniu kaip 5 km/h greičiu. Dėl to kelionė trukdavo 8-9 valandas – dukart ilgiau nei plaukiant tiesiai per marias, todėl kanalu naudotasi tik per didelį bangavimą.
Lankupių šliuzas – inžinerinis paminklas
Kanalo pradžioje, ties Lankupiais, įrengtas 157 m ilgio šliuzas su 11 m pločio varstomais vartais. Laivo perkėlimas pro šliuzą trukdavo apie 45 minutes, o senkant vandeniui abeji vartai būdavo atveriami ir vandens lygio keisti nereikėdavo.
Lankupių šliuzas laikomas vieninteliu inžineriniu paminklu paskelbtu šliuzu Lietuvoje. Jis – pagrindinis kanalo lankymo akcentas ir gera vieta suprasti, kaip veikė visa sistema.
Tiltai, stotys ir saugomas kompleksas
Tiltų per kanalą viduryje būdavo varstoma vieta laivų stiebams praleisti. Vandens lygio svyravimams sekti įsteigtos kelios stotys: Lankupiuose (1871 m.), Drevernoje (1870 m.) ir Smeltėje, Klaipėdos dalyje (1875 m.).
Kultūros vertybių registre saugomas visas nacionalinės reikšmės Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių kompleksas (įrašytas 2001 m.): jį sudaro šeši objektai – Lankupių šliuzas, Jokšų ir Kairių tiltai bei šliuzo meistro sodybos namas, ūkinis pastatas ir tvartas. Iš kadaise pastatytų dešimties varstomų tiltų išliko vos du su metalinėmis konstrukcijomis (keli sugriauti per Antrąjį pasaulinį karą), todėl kanalą verta matyti ne kaip griovį, o kaip vientisą paveldo objektą.
Kanalas po Pirmojo pasaulinio karo
Po Pirmojo pasaulinio karo Karaliaus Vilhelmo kanalas laivybai nebenaudojamas. Buvusi vandens trasa pradėta naudoti vienai iš Klaipėdos vandenviečių maitinti, todėl kanalas nuo Kuršių marių atitvertas žemių pylimu, kad į jį nepatektų jūros vanduo.
Šiandien kanalas svarbus kaip kraštovaizdžio ir paveldo objektas: rami vandens trasa tinka dviračių ar vandens maršrutams, o jos istorija primena Mažosios Lietuvos uosto ir laivybos klestėjimą.
Kaip lankyti Karaliaus Vilhelmo kanalą
Patogiausia pradėti nuo Lankupių šliuzo – pagrindinio kanalo objekto. Aplinką galima apžiūrėti per 1-2 valandas, o norintiems daugiau verta keliauti dviračiu ar valtimi palei kanalą.
Geriausias laikas – nuo pavasario iki rudens. Kanalą patogu jungti su Drevernos uostu, Mingės kaimu ir kitais Pamario bei Klaipėdos krašto objektais.
