Marcinkonių seniūnija, Varėnos rajono savivaldybė
Dzūkijos nacionalinis parkas
Dzūkijos nacionalinio parko kaimas prie Skroblaus su klojimo teatru
54.04120, 24.22590
45 min.-2 val.; ilgiau su Skroblaus taku ar teatro renginiu
pavasaris-ruduo, o klojimo teatro patirčiai - renginių metu
Margionys
Margionys prie Skroblaus ištakų
Margionys yra Dzūkijos nacionalinio parko kaimas Varėnos rajone, Marcinkonių seniūnijoje, Dainavos girios pakraštyje. Jis glaudžiai susijęs su Skroblaus upeliu, nes būtent prie Margionių, pelkėtame termokarstiniame duburyje, yra šios upės ištakos. VLE nurodo, kad Skroblus prasideda prie Margionių, 9 km į pietvakarius nuo Marcinkonių, ir yra viena švariausių Lietuvos upių.
Keliautojui Margionys nėra vien teatro arba vien šaltinių sustojimas. Geriausia juos suprasti kaip mažą maršruto mazgą, kuriame susitinka gamta ir kaimo kultūra: nuo kaimo kelio galima eiti prie Bobos daržo versmių, sekti Skroblaus slėnio kryptį ir grįžti prie klojimo teatro bei vietos atminties. Visas Skroblus, VLE duomenimis, teka per Dzūkijos nacionalinį parką, todėl Margionys yra natūrali šio slėnio pradžia.
Bobos daržo versmės - gražiausias Dzūkijos šaltinis
Svarbiausias gamtinis Margionių objektas yra Skroblaus versmės, vietos žmonių vadinamos Bobos daržu. Saugoma.lt jas apibūdina kaip gražiausią Dzūkijos krašto šaltinį, kuriame požeminis vanduo iš gilių tarpmoreninių sluoksnių į paviršių kyla pro nedidelius duburėlius, vietos žmonių vadinamus burbaklėmis; per drėgną duburį iki versmės nutiestas medinis takelis. VLE nurodo, kad Skroblaus versmės yra hidrogeologinis gamtos paveldo objektas ir gamtos paminklas.
Su versmėmis siejamas ir senas vietos pasakojimas. Saugoma.lt pateikia padavimą, kad čia, šaltinyje, sena boba neva iš vandens ištraukdavo visus Margionių kaimo vaikus - iš čia ir vietovardis Bobos daržas. Tokį pasakojimą verta skirti nuo dokumentuotos gamtos: tai legendinis vardo paaiškinimas, o ne istorinis faktas, bet jis rodo, kaip stipriai šaltinis įaugęs į kaimo savimonę.
Skroblaus slėnis ir Lietuvio liepa
VLE nurodo, kad Skroblus teka Dainavos lyguma į šiaurę, jo vaga natūrali, 3-4 m pločio ir vingiuota, krantai šaltiniuoti ir miškingi, o slėnis ryškus, vietomis platus (600-700 m) ir pelkėtas. Aukštupys priklauso Kapiniškių kraštovaizdžio draustiniui, o vidurupys ir dalis žemupio - Skroblaus gamtiniam rezervatui, todėl prie Margionių prasidedanti upė greitai pereina į griežtai saugomą gamtą.
VLE pažymi, kad netoli versmių, Margionyse, auga Lietuvio liepa - botaninis gamtos paveldo objektas ir gamtos paminklas. Visą slėnį apjuosia žiedinis 13 km ilgio Skroblaus pažintinis takas, todėl Margionys keliautojui yra ne tik kaimas, bet ir patogi viso Skroblaus maršruto pradžia. Lankant verta laikytis tako ir saugoti drėgnus, šaltiniuotus pakraščius.
Margionių klojimo teatras nuo 1929 metų
Plačiausiai Margionys žinomi dėl klojimo teatro, vieno ryškiausių lietuviško kaimo teatro reiškinių. Teatro istorijos puslapis nurodo, kad pirmoji vaidintojų grupė kaime susibūrė 1929 m., kai Margionių pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas pastatė A. Vilkutaičio-Keturakio komediją Amerika pirtyje. VLE primena, kad klojimo teatras Lietuvoje davė pradžią lietuviškiesiems vakarams ir ilgiausiai išliko lenkų valdytame Vilniaus krašte - būtent jam tarpukariu priklausė ir Margionys.
Centrine teatro asmenybe tapo vietinis kūrėjas Juozas Gaidys (mirė 1992 m.) - poetas, dainininkas, dailininkas, režisierius ir dramaturgas, kaimo vakarais atgaivinęs teatrą per Antrąjį pasaulinį karą. Jis sukūrė Margionių kaimo himną bei Dainą apie Skroblų, o jo pjesės Ašarų pakalnė premjera klojime įvyko 1941 m. birželio 20 dieną. Gaidžio kūryba šiandien laikoma kultūrinio pasipriešinimo polonizacijai pavyzdžiu, o jo atminimui nuo 2011 m. rengiamas kaimo teatrų festivalis Citnaginė.
Gaisras, atstatymas ir gyva tradicija
Teatro istorija paženklinta ir netekties. Margionių klojimo teatro šaltiniai nurodo, kad atskiras teatro pastatas pastatytas 1991-1993 m., o 2022 m. rugsėjo 9-10 d. naktį jis sudegė; po gaisro pradėta lėšų rinkimo akcija ir kaimo bendruomenės pastangos teatrą atkurti. Tai primena, kad gyvoji kaimo kultūra yra trapi ir priklauso pirmiausia vietos žmonėms.
Margionių vardas dažnai minimas kalbant apie gyvas Dzūkijos kaimo tradicijas: giedojimą, bendruomenės susibūrimus, teatrą ir Vėlinių papročius. Atskiras Margionių klojimo teatro puslapis leidžia giliau skaityti scenos istoriją, o šiame kaimo puslapyje svarbiausia suprasti, kad teatras kilo iš konkrečios bendruomenės kalbos, humoro ir skausmo. Jei vykstate dėl renginio, programą būtina tikrinti iš anksto.
Kaip lankyti Margionis
Margionių kaimas neturi vieno darbo laiko ar bilieto. Klojimo teatro renginiai, ekskursijos ir parko maršrutai turi savo tvarką, todėl prieš vykstant verta tikrinti oficialius Dzūkijos nacionalinio parko ir teatro puslapius. Trumpam apsilankymui pakanka kaimo ir Bobos daržo versmių, o ilgesniam laikui tinka žiedinis Skroblaus pažintinis takas su drėgnais ruožais, šaltiniais ir sodybų kraštovaizdžiu.
Vaikščiokite viešais keliais, gerbkite gyventojus, neikite į kiemus be leidimo ir nepalikite automobilio taip, kad trukdytų. Eidami prie versmių laikykitės medinio takelio ir saugokite šlapius pakraščius. Margionis patogu derinti su Dubininku, Marcinkonimis ir Skroblaus taku - tada kaimas tampa viso Skroblaus slėnio kultūrinio kraštovaizdžio dalimi.
