Lankytinos vietos Lietuvoje

Bukaučiškių dvaro koplyčia-mauzoliejus: raudonų plytų koplyčia ant kalvos prie Didžiulio ežero

Bukaučiškių dvaro koplyčia-mauzoliejus, KVR kodu 15938, stovi ant žolėtos miškingos kalvos prie Didžiulio ežero. Nedidelis vienanavis raudonų plytų pastatas su romantizmo ir neogotikos bruožais yra pagrindinis išlikęs buvusio dvaro ženklas, todėl lankymas čia pirmiausia yra išorės paveldo ir kraštovaizdžio patirtis.

Vieta
Daugų seniūnija, Alytaus rajono savivaldybė
Regionas
Dzūkija
Tipas
Valstybės saugoma dvaro koplyčia-mauzoliejus
Adresas
Koplyčios g. 22, Bukaučiškės II, Daugų sen., Alytaus r. sav.
Koordinatės
54.31885, 24.37857
Kiek skirti laiko
30-60 min.; ilgiau, jei norėsite nusileisti prie Didžiulio ežero ir apžiūrėti dvaro pėdsakus
Geriausias metas
šviesus sausas metų laikas, kai raudonų plytų tūris ir kalvos aplinka geriausiai matomi
Vardai ir variantai

Bukaučiškių dvaro koplyčia, Bukaučiškės II koplyčia-mauzoliejus

Koplyčia ant kalvos prie Didžiulio

Bukaučiškių dvaro koplyčia-mauzoliejus stovi Bukaučiškėse II, Daugų seniūnijoje, Alytaus rajone. Ji iškilusi ant žolėtos, medžiais apaugusios kalvos netoli pietinės Didžiulio ežero pakrantės, todėl lankymas jungia mažo pastato architektūrą su tyliu ežero kraštovaizdžiu.

Kultūros vertybių registre objektas vadinamas būtent Bukaučiškių dvaro koplyčia-mauzoliejumi ir turi kodą 15938. Koordinatė žymi koplyčios vietą ant kalvos, o ne Didžiulio ežero centrą ar garantuotą automobilių stovėjimo aikštelę.

Dvaro istorija ir 1848 m. statybos pasakojimas

Vietos architektūros aprašuose koplyčios statyba siejama su 1848 m. ir Bernardu Karlavičiumi. Ši data padeda įrašyti koplyčią į XIX a. dvaro istoriją, nors skirtinguose paveldo aprašuose detalės gali skirtis.

Nuo 1934 m. Bukaučiškių dvaras siejamas su kunigu ir Vasario 16-osios Akto signataru Vladu Mironu, kuris remontavo koplyčią ir dvaro pastatus. Dvarvietė beveik sunykusi, todėl išlikusi koplyčia yra pagrindinis vietoje aiškiai perskaitomas buvusio komplekso ženklas.

Romantizmo ir neogotikos plytų mūras

Tai nedidelė vienanavė, pailgo stačiakampio tūrio koplyčia iš raudonų plytų. Siauri smailiaarkiai langai, dekoratyvinės plytų juostos, kampiniai bokšteliai ar pinakliai ir arkinės medinės durys suteikia jai romantizmo bei neogotikos charakterį.

Apžiūrint išorę verta atkreipti dėmesį į mūro faktūrą, žemą akmeninį cokolį ir trumpus laiptus, o ne ieškoti didelės bažnyčios mastelio. Šalia esantys medžiai ir kalvos šlaitas yra autentiškos vietos atmosferos dalis. Buvusio dvaro rūmų ansamblis neišliko, todėl pagrindinis vietoje matomas paveldo ženklas yra pati koplyčia.

Mauzoliejaus sluoksnis ir išlikę dvaro pėdsakai

Pavadinimo dalis „mauzoliejus“ primena, kad pastato rūsys ar kripta istoriškai buvo siejami su dvaro laidojimais. Dabartinė vidaus lankymo tvarka ir laidojimo nišų būklė nėra aiški, todėl prieš kelionę pasitikrinkite, ar kripta atveriama lankytojams.

Prie artėjimo dar gali būti matomas buvusio dvaro sienos ar pamatų fragmentas, bet visas dvaro ansamblis neišliko. Lankydami saugokite kalvos gruntą, nelipkite ant mūro ir nebandykite patekti į užrakintas patalpas - čia svarbi valstybės saugomo pastato, o ne pramogų parko logika.

Praktiškas apsilankymas Bukaučiškėse

Patikimas nuolatinis viešas darbo laikas ar bilieto kaina neskelbiami. Koplyčią planuokite kaip išorės paveldo sustojimą dieną, prieš važiuodami pasitikrinkite vietos prieigos sąlygas, o dėl patekimo į vidų kreipkitės į atsakingą vietos įstaigą.

Kalvos takas gali būti nelygus, po lietaus slidus, o prie koplyčios esanti vieta nėra pažymėta kaip speciali universalaus prieinamumo trasa. Automobilį palikite tik ten, kur leidžiama, neužstatykite privažiavimo ir nesileiskite nuo kalvos link ežero per nepažymėtą gruntą.

Bukaučiškių dvaro koplyčios-mauzoliejaus šaltiniai