- Vieta
- Kasčiūnų kaimas, Merkinės seniūnija, Varėnos rajono savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- valstybės saugoma Lietuvos partizanų vadavietės vieta su 1997 m. atstatytu ir 2022 m. rekonstruotu bunkeriu
- Adresas
- Kasčiūnų k., Merkinės sen., Varėnos r.
- Koordinatės
- 54.11692, 24.27987
- Kiek skirti laiko
- apie 30-60 min. atskiram istoriniam sustojimui; apie 4-7 val. 14 km mažajam ratui, o 28 km didžiajam ratui - visa diena
- Geriausias metas
- šviesus ir sausas metas nuo pavasario iki rudens; ilgesniems maršrutams būtina iš anksto tikrinti tako būklę ir dienos trukmę
Adolfo Ramanausko-Vanago vadavietė, Kasčiūnų bunkeris, Jakavonių sodybos partizanų vadavietė, Lietuvos partizanų vadų vadavietė Kasčiūnuose
Tiksli vadavietė yra sodybos aplinkoje, ne ant gretimo Priesaikos kalno
Tiksli Google Maps kortelė Lietuvos partizanų vadų vadavietę žymi Kasčiūnų kaime ties 54.116921, 24.2798657. Smeigtukas nurodo istorinę bunkerio vietą prie Merkio skardžio, o ne garantuotą viešą automobilių aikštelę. Priesaikos kalnas yra kita, maždaug už kilometro į vakarus esanti stotelė, todėl navigacijoje šių dviejų objektų nepainiokite.
Atskiram sustojimui, rekonstrukcijos apžiūrai ir istoriniam kontekstui skirkite apie 30-60 minučių. Objektas stovi sodybos erdvėje, todėl važiuokite tik leistinu privažiavimu, laikykitės vietos ženklų ir neikite į nepažymėtas gyvenamąsias ar ūkines zonas.
Merkinės krašto muziejus vadavietę įtraukia į viešai aprašytus pėsčiųjų maršrutus, tačiau patikrinti šaltiniai neskelbia kasdienio bunkerio vidaus grafiko, kasos ar bilieto. 2022 m. ceremonijos nuotraukose liukas buvo atvertas renginio metu, bet tai neįrodo, kad požeminė erdvė be susitarimo atvira kiekvieną dieną. Prieš specialią kelionę tikrinkite naujausią muziejaus ar savivaldybės informaciją.
Saugoma autentiška vieta, o šiandien matomas bunkeris yra rekonstrukcija
Objekto kodas yra 25459; jis yra valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo paveldo objektas. Vertingosios savybės yra slėptuvės-bunkerio vieta, reljefas, istorinis bei memorialinis ryšys su partizanų vadais ir Merkio kraštovaizdis. Registro duomenimis, saugoma teritorija užima 113 kv. m ir patenka į Merkio kraštovaizdžio draustinį.
Registras aiškiai skiria vietą nuo dabartinio statinio: originalioje bunkerio vietoje stovi rekonstrukcija. Bunkeris atstatytas 1997 m. Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės, Vytauto Kaziulionio ir sodybos šeimininkų iniciatyva, 2022 m. rekonstruotas. Tų pačių metų liepos 23 d. Krašto apsaugos ministerija dokumentavo vadavietės atidarymo ceremoniją.
Todėl tiksliausia sakyti, kad lankoma autentiška istorinė vieta su atkurtu bunkeriu, o ne nepakitęs 1945 m. interjeras. Medinis liukas, laiptai ir požeminė erdvė padeda suvokti slėptuvės mastelį, tačiau dabartinės lentos, konstrukcijos ir ekspoziciniai daiktai nėra savaime originalūs partizanų naudoti daiktai.
Žieminė slėptuvė buvo paslėpta tarp ūkinių pastatų ir Merkio skardžio
Vanago atsiminimus cituojantis savivaldybės gidas pasakoja, kad artėjant žiemai Tigro tėvai leido slėptuvę įrengti prie savo trobesių ant Merkio kranto. Įlindimo anga prasidėjo pašiūrėje ir buvo maždaug aštuonių metrų ilgio. Toks atstumas slopino balsus, radijo garsą ir net bandomąjį šūvį, todėl kasdienė sodybos veikla galėjo maskuoti pogrindžio darbą.
Bunkerį kasė ir jo viršų velėnomis slėpė nedidelė patikimų partizanų grupė. Atsiminimuose aprašyta, kaip netikėtai pasirodę kovotojai ir kaimynų vaikas sukėlė baimę, kad vieta bus atskleista. Slaptumas buvo ne dekoratyvus pasakojimo elementas, o gyvybiškai svarbi slėptuvės apsauga.
Oficialūs šaltiniai pateikia ne visai vienodą laikotarpį. 2025 m. savivaldybės gidas nurodo, kad Vanagas šiuo bunkeriu naudojosi nuo 1945 m. gruodžio 1 d. iki 1946 m. gegužės. Dabartinis KVR aprašas vadavietę sieja su platesniu 1945 m. birželio - 1946 m. liepos laikotarpiu. Platesnės registro ribos nereikėtų suprasti kaip įrodymo, kad tie patys žmonės bunkeryje nepertraukiamai gyveno visus trylika mėnesių.
Čia rengtas Merkinės puolimas, pogrindžio spauda ir organizaciniai dokumentai
1945 m. gruodį vadavietę pasiekė žinia apie prie Merkio žuvusius partizanus. Vanagas pasiūlė pulti Merkinę, Kazimieraitis sumanymui pritarė ir davė patarimų. Iš čia pradėtas derinti būrių surinkimas, ryšiai ir užduotys, o pats puolimas įvyko 1945 m. gruodžio 15 d. Tai buvo sudėtinga karinė operacija, ne vien spontaniškas išpuolis iš bunkerio.
Savivaldybės gidas ir Kultūros vertybių registras nurodo, kad vadavietėje buvo spausdinamas „Laisvės varpas“, rengiami atsišaukimai gyventojams ir ruošiamos partizanų apdovanojimo taisyklės. KVR išskiria ir atsišaukimus prieš 1946 m. vasario 9 d. rinkimus į SSRS Aukščiausiąją Tarybą bei tekstus apie jų rezultatus.
Vienas dramatiškiausių atsiminimų epizodų pasakoja apie kratą sodyboje. Aštuoni sovietų kareiviai tikrino ūkį, keturi jų buvo pastate, kuriame prasidėjo bunkerio anga, o apačioje partizanai dar garsiai kalbėjo ir tikrino kulkosvaidį. Maždaug aštuonių metrų anga prislopino garsą, o atviras įėjimas liko nepastebėtas. Tai Vanago atsiminimuose užrašytas autobiografinis liudijimas, o ne nepriklausomai patvirtintas įvykis ar vietos legenda.
Kazimieraitis čia buvo Vanago vadas, bendradarbis ir mokytojas
Varėnos gidas ir LGGRTC maršruto aprašas sutampa dėl ilgesnio Kazimieraičio apsistojimo laikotarpio: Vanago kvietimu jis vadavietėje apsistojo 1946 m. sausio 4 d. ir dirbo čia iki kovo pabaigos. Tuo metu Juozas Vitkus-Kazimieraitis vadovavo A apygardai, o Vanagas buvo Merkio rinktinės vadas.
Vanago atsiminimuose bendras darbas vaizduojamas ne vien per pareigybes. Jis rašė, kad ilgos darbo dienos sekino Kazimieraitį, o trumpos išvykos į mišką ir partizanų dainos suteikdavo atokvėpio. Vanagas Kazimieraitį vadino artimos sielos žmogumi ir vėlesnės partizaninės veiklos kelrodžiu.
Vadavietės pavadinime abu vadai įrašyti pagrįstai, tačiau jų vėlesni statusai neturi būti perkeliami į 1945-1946 m. akimirką. Vanagas aukščiausias LLKS pareigas pasiekė vėliau, o Kazimieraitis Pietų Lietuvos partizanų srities vadu tapo 1946 m. pavasarį. Čia lankytojas mato jų ankstesnio tiesioginio bendradarbiavimo vietą.
Vadavietė yra trijų skirtingo ilgio maršrutų mazgas
Merkinės krašto muziejus skelbia 28 km didįjį ir 14 km mažąjį maršruto „Vanago kovų takais“ ratą. Didysis prasideda Merkinės kryžių kalnelyje ir baigiasi ant Merkinės piliakalnio, o mažasis prasideda ir baigiasi Kasčiūnų vadavietėje. Trasos žymimos granatų simboliais ir išbetonuotomis rodyklėmis.
Muziejus taip pat pateikia atskirą 22 km žiedą Puvočiai-Kasčiūnai-Puvočiai. Tai ne trumpesnis priėjimas nuo automobilio, o savarankiškas pėsčiųjų maršrutas. Visų trasų ženklinimo, tiltelių ir miško kelių būklė gali keistis, todėl prieš žygį atsisiųskite naujausią gidą ar GPX failą ir palikite laiko grįžti šviesiu metu.
Trumpam lankymui nebūtina įveikti viso žiedo. Tačiau net ir atvykus tik prie bunkerio verta sustoti Priesaikos kalne ir Merkinėje: taip išryškėja skirtumas tarp slaptos vadavietės, priesaikos vietos, mūšio planavimo ir vėlesnio atminimo kraštovaizdžio.
