Klaipėda yra trečias pagal dydį Lietuvos miestas ir vienintelis šalies jūrų uostas, įsikūręs Baltijos jūros pakrantėje, ten kur Kuršių marios atsiveria į jūrą. Tai Mažosios Lietuvos, arba Prūsų Lietuvos, centras: šimtmečius miestas priklausė ordino valstybei, Prūsijai ir Vokietijai, todėl vokiškai vadintas Memeliu ir įgijo savitą, nuo likusios Lietuvos besiskiriantį veidą - fachverko architektūrą, evangelikų liuteronų tradiciją ir uosto dvasią. Lankytojui Klaipėda patogi tuo, kad kompaktiškas senamiestis prie Danės upės, pilies muziejus ir keltas į Smiltynę bei Kuršių neriją yra greta vienas kito.
Klaipėdos tapatybė ir geografija
Klaipėda yra vienintelis Lietuvos jūrų uostas ir vakariausias šalies miestas, įsikūręs siauroje sąsmaukoje tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, prie Danės upės žiočių. Per sąsiaurį, vadinamą Klaipėdos vartais, miestą su Kuršių nerija jungia keltai į Smiltynę. Dėl ledo nesusikaustančio uosto Klaipėda yra svarbus Lietuvos jūrų vartai ir Mažosios Lietuvos centras.
Miesto charakterį formuoja jūra ir uostas: žvejybos ir prekybos tradicijos, jūriniai muziejai, molai ir krantinės. Klaipėda kasmet švenčia Jūros šventę, vieną didžiausių vasaros renginių Lietuvoje, sutraukiantį miniai žmonių prie senamiesčio ir uosto.
Istorija: nuo Memelburgo iki Klaipėdos
Miestas įkurtas 1252 m., kai Livonijos ordinas prie Danės žiočių pastatė Memelburgo pilį; aplink ją išaugo vokiškas miestas Memelis. Vėlesniais amžiais Klaipėda priklausė ordino valstybei, Prūsijos kunigaikštystei ir karalystei, o vėliau Vokietijos imperijai, kurioje kurį laiką buvo šiauriausias miestas. Šis ilgas vokiškas laikotarpis paliko miestui jo paveldą ir dvigubą - Lietuvišką ir vokišką - atmintį.
Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštas pagal Versalio sutartį buvo atskirtas nuo Vokietijos. 1923 m. po Klaipėdos sukilimo kraštas prijungtas prie Lietuvos ir tapo svarbiausiu jos jūrų uostu. 1939 m. nacistinė Vokietija ultimatumu atplėšė Klaipėdą atgal, o po Antrojo pasaulinio karo miestas grįžo Lietuvai. Tokia istorija paaiškina, kodėl Klaipėda kultūriškai skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų.
Klaipėda yra Mažosios Lietuvos, kurioje gyveno Lietuvininkai, centras. Su šiuo regionu siejama ir Lietuviškos raštijos pradžia - Prūsijoje XVI a. išleista pirmoji Lietuviška knyga, Martyno Mažvydo katekizmas. Šios atminties laikytojas mieste yra Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.
Senamiestis ir Mažosios Lietuvos paveldas
Klaipėdos senamiestis išsidėstęs pietiniame Danės krante ir skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų: čia vyrauja taisyklingas gatvių tinklas, fachverko (vokiškojo karkasinio mūro) namai, sandėliai ir jaukios aikštės. Tai labiausiai vokišką ankstesnės Klaipėdos veidą išsaugojusi miesto dalis.
Senamiesčio širdis - Teatro aikštė su Klaipėdos dramos teatru ir Taravos Anikės skulptūra bei Simono Dacho fontanu, primenančiu senąją poeto Simono Dacho dainą. Su aikšte siejamas ir pasakojimas, esą nuo teatro balkono 1939 m. kalbėjęs Adolfas Hitleris - tai istorinis epizodas, primenantis krašto netektį tais metais.
Greta senamiesčio, kitapus uostą skiriančio kanalo, yra Klaipėdos piliavietė su pilies muziejumi, atskleidžiančiu Memelburgo pilies ir miesto pradžią. Vokišką paveldą papildo Kalvystės muziejus ir Laikrodžių muziejus, o senamiesčio erdves pagyvina Skulptūrų parkas buvusių kapinių vietoje.
Jūra, uostas ir Kuršių nerija
Klaipėdos jūrinį charakterį geriausiai pajusite prie uosto ir jūros. Į šiaurę nuo miesto driekiasi Melnragės molai - mėgstama pasivaikščiojimo vieta, nuo kurios stebimi į uostą įplaukiantys laivai ir Saulėlydžiai virš Baltijos. Senamiestyje švartuojasi muziejinis laivas, primenantis žvejybos ir jūreivystės istoriją.
Keltu iš senamiesčio per kelias minutes pasiekiama Smiltynė kitapus marių - Kuršių nerijos pradžia. Čia įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus su delfinariumu ir akvariumais, veikiantis senajame XIX a. forte. Iš Smiltynės atsiveria kelias į Kuršių neriją - atskirą UNESCO pasaulio paveldo objektą su Nidos kopomis ir kuršiškuoju kraštovaizdžiu.
Muziejai ir kultūra
Klaipėdos muziejai padeda perskaityti dvilypę miesto istoriją. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus pasakoja apie Prūsų Lietuvos kraštą ir Lietuvininkus, Pilies muziejus piliavietėje - apie miesto ištakas, o Lietuvos jūrų muziejus Smiltynėje - apie jūrą ir Gamtą. Dailės mėgėjus traukia Prano Domšaičio galerija.
Miestas turi gyvą kultūrinį gyvenimą: čia veikia dramos ir muzikinis teatrai, festivaliai, o uostamiesčio dvasią geriausiai pajusite vasarą per Jūros šventę. Klaipėda taip pat yra patogi bazė kelionėms į Kuršių neriją, Palangą ir Žemaitijos pajūrį.
Praktiniai patarimai lankytojui
Senamiestį ir piliavietę patogu apeiti pėsčiomis; į Smiltynę ir Kuršių neriją plaukiama keltais, kurie kursuoja iš Senosios ir Naujosios perkėlų - verta iš anksto pasitikrinti tvarkaraščius, ypač vasaros sezonu. Vėjas ir oro permainos prie jūros dažni, todėl net vasarą pravers šiltesnis drabužis.
Vienai dienai realiausias maršrutas: senamiestis ir Teatro aikštė su Taravos Anike, piliavietė su pilies muziejumi, Melnragės molai. Turint daugiau laiko, būtina keltis į Smiltynę aplankyti Jūrų muziejaus ir pajusti Kuršių neriją. Geriausias metas Klaipėdai - vasara ir ankstyvas ruduo, kai veikia keltai, paplūdimiai ir vyksta renginiai.
