Klaipėdos miesto savivaldybė
Klaipėda
universiteto miestelis buvusių kareivinių komplekse
H. Manto g. 84, Klaipėda
55.72426, 21.12489
20-45 min. eksterjerui
dienos šviesa, kai geriausiai matosi raudonplyčių kareivinių fasadai
Klaipėdos kareivinių statinių kompleksas, Raudonosios kareivinės, Buvusios Klaipėdos kareivinės
Nuo Raudonųjų kareivinių iki universiteto
Klaipėdos universiteto miestelis H. Manto g. 84 įsikūręs buvusių kareivinių komplekse - vienas ryškiausių Klaipėdos pavyzdžių, kai karinė architektūra pritaikyta akademinei ir viešajai funkcijai. Dėl raudonų plytų mūro ansamblis mieste vadintas Raudonosiomis kareivinėmis.
Kultūros vertybių registre kanoninis pavadinimas - Klaipėdos kareivinių statinių kompleksas (u. k. 15844), saugomas kaip paminklas. Todėl lankant verta žiūrėti ne į pavienį pastatą, o į visą kvartalo struktūrą, kurios kompozicija, KVR duomenimis, iki šiol nepakitusi.
1904-1907 m. statyba ir Heimatstil architektūra
Kareivinių kompleksas pastatytas 1904-1907 m. dabartinės H. Manto gatvės šiauriniame gale. KVR ansamblio architektūrą sieja su neogotikos atmaina Heimatstil (Tėvynės stiliumi), kuriame raudonų plytų mūras, stogų linijos ir detalės kuria vientisą miesto pakraščio karinį miestelį.
Pasak Mažosios Lietuvos enciklopedijos, tai buvo didelis kareivinių miestelis su šešiais įvairaus dydžio puošniais mūriniais statiniais - gyvenamaisiais pastatais kareiviams ir karininkams, koplyčia ir valgykla, ginkluotės sandėliu bei pratybų lauku. Tokios kareivinės Vokietijos imperijoje net išvaizda turėjo pabrėžti valstybės galią pasienio krašte.
Komplekso kompozicija ir korpusai
Istoriko Jono Tatorio aprašymu, ansamblio pagrindas buvo trys simetriškai išdėstyti korpusai: du skirti kareiviams gyventi, o už jų, centre, žemesnis vienaaukštis statinys su bokštu ir laikrodžiu tarnavo kulto reikmėms ir kaip valgykla. Šis simetriškas išdėstymas yra klasicistinis.
Kiti trys dviaukščiai korpusai išdėstyti laisviau, šoniniais fasadais pasukti į H. Manto gatvę. Juose veikė štabas, sargybinė, gyveno karininkai, o viename buvo amunicijos sandėlis. Taip visas kvartalas veikė kaip savarankiškas karinis miestelis su gyvenamąja, ūkine ir sakraline dalimis.
Pritaikymas Klaipėdos universitetui
Po Antrojo pasaulinio karo senosiose kareivinėse įsikūrė sovietų kariuomenės daliniai, o po 1990 m. kompleksas perduotas Klaipėdos universitetui. Buvusių kareivinių pritaikymas akademinėms reikmėms vyko 1994-2013 m., todėl vieta jungia miesto karinę praeitį su nauja nepriklausomos Lietuvos institucija.
Komplekso pirmas pastatas (u. k. 23548) - stačiakampio plano su centriniais rizalitais šiaurės ir pietų fasaduose, dviejų aukštų su mansarda; jis restauruotas 1999-2002 m. (restauravimo projekto autorius Vytautas Šliogeris, rekonstrukcijos - Danutė Januševičienė). Tai rodo, kad kvartalas tvarkytas ne vienu metu, o pastatas po pastato.
Klaipėdos universitetas
Klaipėdos universitetas įkurtas 1991 m. sausio 1 d. buvusio Kauno politechnikos instituto Klaipėdos vakarinio fakulteto, Klaipėdos muzikos ir ikimokyklinio auklėjimo fakultetų pagrindu. Iš pradžių jis turėjo tris fakultetus ir apie 3 000 studentų, o 1993 m. įkurtas ir Klaipėdos universiteto botanikos sodas.
Šiandien universitete veikia Jūros technologijų ir gamtos mokslų, Socialinių ir humanitarinių bei Sveikatos mokslų fakultetai, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos bei Jūros tyrimų institutai. Universitetas turi net savo mokslinių tyrimų laivyną, todėl miestelis simboliškai rodo, kaip po 1990 m. Klaipėda kūrėsi ne tik kaip uostamiestis, bet ir kaip mokslo centras.
Kaip apžiūrėti universiteto miestelį
Išorę galima apžiūrėti kaip miesto architektūros objektą, tačiau tai veikiantis universitetas, todėl vidaus erdvių lankymas priklauso nuo universiteto taisyklių, renginių ar atvirų durų dienų.
Miestelį patogu derinti su Klaipėdos universiteto botanikos sodu arba šiaurinės Klaipėdos maršrutu link Melnragės ir Memel Nord. Taip vienoje išvykoje galima pamatyti akademinę, karinę ir pajūrio miesto pusę.
