Klaipėdos miesto savivaldybė
Klaipėda
bastioninių įtvirtinimų kompleksas ir miesto parkas
Bastionų g., Pylimo g., Klaipėda
55.70932, 21.13803
30-60 min.
vakaras arba šilta diena, kai veikia senamiesčio viešosios erdvės
Jonų kalnelis, Klaipėdos bastionų kompleksas, Gelderno ir Purmarko bastionai
Jono kalnelis - Klaipėdos bastionų fragmentas
Jono kalnelis daugeliui atrodo kaip patogi senamiesčio žalia erdvė su vandeniu, takais ir renginių atmosfera. Tačiau po šiuo vaizdu slypi Klaipėdos miesto gynybinio pusžiedžio istorija: pasak Mažosios Lietuvos enciklopedijos, būtent Jono kalnelis yra vienintelis geriau išlikęs to bastionų žiedo fragmentas.
Kultūros vertybių registre vieta įrašyta kaip Bastionų kompleksas (u. k. 10457), turintis istorinę, technologinę ir architektūrinę vertę. Todėl Jono kalnelį verta lankyti ne kaip atskirą parką, o kaip išlikusį miesto gynybos reljefo gabalą.
Nuo pilies bastionų iki miesto gynybinio pusžiedžio
Mažosios Lietuvos enciklopedija skiria du Klaipėdos bastionų sluoksnius: XVI-XVII a. bastionas buvo įrengtas Klaipėdos pilyje, o XVII-XVIII a. bastioninis gynybinis pusžiedis apjuosė patį miestą. Iš pilies bastionų (princo Frydricho ir princo Karlo) susiformavo atskiras Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksas, o miesto pusžiedžio likutis ir yra Jono kalnelis.
Miestą įtvirtinimai saugojo iš rytų ir pietų, o iš šiaurės jį dengė Danė, todėl į miestą buvo galima patekti tik pro vartus. Jono kalnelio reljefas, vandens linijos ir šlaitai šiandien yra vienas geriausių būdų pamatyti šią olandiško tipo tvirtovės logiką.
Gelderno ir Purmarko bastionai, ravelinas ir fosa
Bastionų kompleksą sudaro Gelderno bastionas (u. k. 23542), rytinė kurtina su poternomis, Purmarko bastionas, senasis ravelinas, fosa (gynybinis griovys) bei Prūsų ir Malūnų bastionų liekanos. Jono kalnelio teritorija apima Gelderno ir Purmarko bastionus, kurtiną, senąjį raveliną ir fosą - būtent šią dalį lankytojas mato kaip vandens apsuptą žalią salą.
KVR duomenimis, olandiško tipo bastioninę sistemą projektavo kapitonas inžinierius René Carraccioli de Niastre. Penkiakampių bastionų forma leido ginantis šaudyti išilgai savo tvirtovės sienų, todėl bastionai buvo ne abstraktūs pylimai, o konkrečios gynybinės sistemos dalys su vardais ir funkcijomis.
Šv. Jono bažnyčia ir vietos vardas
Vietos vardas siejamas su čia stovėjusia Šv. Jono evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1706 m. ir po Antrojo pasaulinio karo sugriauta. Nuo jos kalnelis ir gavo Jono (dažnai ir Jonų) vardą, todėl vieta jungia gynybinę ir sakralinę Klaipėdos atmintį.
Šiandien bažnyčios čia nebėra, tačiau vardas primena, kad bastionų kraštovaizdis buvo įaugęs į gyvą miesto audinį. Puslapyje kanoniniu pasirinktas Jono kalnelis, o Jonų kalnelis pateikiamas kaip lygiavertis alternatyvus vardas.
Karo istorija ir bastionų sutvarkymas
XVII-XVIII a. Klaipėdą ne kartą užėmė švedų ir rusų kariuomenės. Su miesto tvirtove siejamas ir pasakojimas, kad Septynerių metų karo metu, rusams okupavus Klaipėdą, jos komendantu buvo tapęs vėliau išgarsėjęs karvedys Aleksandras Suvorovas - šį epizodą verta laikyti tradicija, o ne detaliai dokumentuota vietos istorija.
Bastionų liekanos sutvarkytos ir pritaikytos lankymui XX a. pabaigoje (1994-1997 m.), o vėliau atskirai tvarkyta ir Jono kalnelio aplinka. Todėl vietoje matome ne pirminę tvirtovę, o konservuotą ir į miesto parką paverstą gynybinį reljefą.
Vieša erdvė ir lankymas
Jono kalnelis yra atvira lauko erdvė, todėl įprasto bilieto nėra. Vasarą čia vyksta renginiai, o vakare erdvė tampa vienu jaukiausių senamiesčio pasivaikščiojimų; lankant svarbu saugoti šlaitus ir nelipti ten, kur ribojama.
Vietoje verta žiūrėti į bastionų šlaitus, vandens liniją ir salos formą, o istoriją skaityti per reljefą. Jono kalnelį geriausia derinti su Klaipėdos piliaviete, Pilies muziejumi, Friedricho pasažu ir senamiesčio gatvėmis - taip pilies ir miesto gynyba atsiskleidžia kaip viena sistema.
