- Vieta
- Klaipėdos miesto savivaldybė
- Regionas
- Klaipėda
- Tipas
- istorinė rotušė, buvusi Prūsijos karališkosios šeimos rezidencija ir veikiantis administracinis pastatas
- Adresas
- Danės g. 17, Klaipėda
- Koordinatės
- 55.71021, 21.13111
- Kiek skirti laiko
- 20-40 min. išorei ir istoriniam kontekstui; ilgiau tik iš anksto suderinto renginio ar apsilankymo metu
- Geriausias metas
- šviesi diena, kai nuo Danės pusės aiškiai matyti visas fasadas ir jo lipdiniai
Klaipėdos miesto rotušė, buvusi Prūsijos karališkoji rezidencija Klaipėdoje, Memelio rotušė
Šviesus fasadas prie Danės slepia kelias skirtingas pastato biografijas
Klaipėdos rotušė stovi Danės g. 17, šiauriniame upės krante ir priešais senamiesčio pusę. Koordinatės 55.710215, 21.131108 žymi Kultūros vertybių registre administraciniu pastatu, unikaliu kodu 1179, įrašyto statinio kontūrą, o ne konkrečias duris ar automobilių stovėjimo vietą. Pastato pagrindinis fasadas atgręžtas į Danę, tad vientisiausiai jis matomas iš upės pusės ir nuo kito kranto prieigų.
Dabartinė rotušė yra ilgas, dviejų aukštų, šviesiai tinkuotas stačiakampis pastatas su žemu pilku stogu. Pirmą aukštą vizualiai sunkina gilus rustas, o antrą aukštą ritmiškai skaido aukšti langai su segmentiniais ir arkiniais apvadais. Virš karnizo išrikiuotos mažos ovalios angos, centre fasadą užbaigia trikampis frontonas su heraldiniu akcentu, o prie pagrindinių durų plazda vėliavos.
Svarbu jos nepainioti su rausva Klaipėdos dramos teatro išklotine Teatro aikštėje, kuri interneto vaizdų paieškoje neretai klaidingai pavadinama rotuše. Danės gatvės pastatas neturi nei kolonų portiko, nei bokšto, nei fontano prieš įėjimą. Jo įspūdis kuriamas ilga horizontalia kompozicija, santūriais lipdiniais ir kontrastu su už nugaros kylančia šiuolaikine Klaipėda.
Rotuše tapęs pastatas iš pradžių buvo turtingo pirklio namas
Pastatas iškilo XVIII a. pabaigoje arba XIX a. pradžioje kaip reprezentacinis gyvenamasis namas. Jis priklausė įtakingam Klaipėdos pirkliui ir Danijos konsului Lorckui, lietuviškuose šaltiniuose dar rašomam Lorku. Vėliau nuosavybė perėjo jo žentui Friedrichui Ludwigui Consentiui, todėl tas pats namas vadinamas ir Lorcko, ir Konsencijaus rezidencija.
Tai paaiškina, kodėl statinys savo amžiumi yra senesnis už rotušės funkciją. Klaipėda savivaldos teisę gavo dar 1254 m., o pirmoji mūrinė rotušė su bokštu XVI a. pabaigoje stovėjo prie Turgaus ir Tiltų gatvių sankryžos. Jai XVII a. antroje pusėje sudegus, magistratas kurį laiką glaudėsi skirtinguose senamiesčio namuose ir tik XIX a. viduryje įsigijo nuolatinę būstinę prie Danės.
Todėl Danės g. 17 nėra viduramžių rotušės liekana ir nebuvo nuo pradžių projektuota miesto tarybai. Jos vertė kyla iš to, kaip vienas pirklio namas buvo pritaikytas karališkajai šeimai, magistratui, krašto parlamentui ir vėlesnėms administracinėms įstaigoms, kaskart paliekant naują istorijos sluoksnį.
1807-1808 m. namas buvo Prūsijos karališkosios šeimos rezidencija
Napoleono kariuomenei užėmus didžiąją Prūsijos dalį, karalius Frydrichas Vilhelmas III, karalienė Luizė ir jų vaikai 1807 m. sausį atvyko į neužimtą Klaipėdą. Karališkoji pora apsigyveno Konsencijaus name ir čia išbuvo iki 1808 m. sausio. Klaipėda tuo metu tapo laikina Prūsijos valdovo rezidencija ir politiniu valstybės centru, nors įprastinė sostinė liko Berlynas.
Šis epizodas svarbus ne vien dėl populiarios karalienės Luizės atminimo. Oficialūs miesto ir enciklopediniai šaltiniai Klaipėdos laikotarpį sieja su Prūsijos reformų pradžia: čia rengti valdymo pertvarkos dokumentai, o 1807 m. paskelbtas baudžiavinę valstiečių priklausomybę naikinęs Spalio ediktas. Tiksliau kalbėti apie politinius sprendimus, priimtus karališkosios rezidencijos laikotarpiu Klaipėdoje, o ne kiekvieną jų priskirti konkrečiam šiandien išlikusiam kambariui.
2017 m. savivaldybė pirmojo aukšto posėdžių salėje įrengė atverstos knygos formos stendų parodą apie Luizę ir karališkosios šeimos metus Klaipėdoje. Tačiau viešai nerastas nuolat galiojantis turistinis šios salės darbo laikas ar patvirtinimas, kad paroda kasdien laisvai prieinama, todėl jos nepaverskite garantuota apsilankymo dalimi.
1846 m. čia įsikūrė magistratas, o 1875-1877 m. fasadas pakeistas
Klaipėdos magistratas namą 1845 m. birželio 26 d. nupirko už 13 000 talerių, o 1846 m. jame įkūrė miesto rotušę. Šios dvi datos kartais pateikiamos kaip viena, todėl antroje literatūroje galima rasti ir teiginį, kad pastatas nupirktas 1846 m. Tiksliausia skirti 1845 m. įsigijimą nuo 1846 m. rotušės veiklos pradžios.
1875-1877 m. pastatas iš esmės pertvarkytas pagal vietinio statybos patarėjo ir architekto Corneliaus, lietuviškai vadinamo Kornelijumi, projektą. Paaukštintas antras aukštas, įrengta magistrato posėdžių salė, o ankstesnė klasicistinė kompozicija papildyta neorenesanso puošyba. Interjero rekonstrukcijos projektą parengė Klaipėdos apskrities architektas Meyeris.
Tuomet fasade atsirado miesto herbas, prūsiškųjų erelių ir kaukių motyvai, trikampis frontonas bei gausesni langų lipdiniai. Žiūrėdami iš Danės pusės palyginkite sunkų rustuotą pirmą aukštą su lengvesniu antru aukštu ir ovalių angų juosta po karnizu. Tai ne grynas klasicizmas ir ne renesanso laikų originalas, bet XIX a. istorizmo architektūra, derinanti klasicistinę simetriją su neorenesansine reprezentacija.
Krašto seimelis, bendrabutis, universitetas ir sugrįžusi miesto administracija
Klaipėdos krašto autonomijos metais šiame pastate posėdžiavo krašto seimelis, arba Landtagas. Pagal Klaipėdos konvenciją tai buvo renkama vietos įstatymų leidybos institucija, sprendusi nuo švietimo ir tikybos iki ūkio, finansų bei socialinės apsaugos klausimų. Taip buvusi miesto rotušė trumpam tapo platesnio autonominio krašto politine erdve.
Po Antrojo pasaulinio karo reprezentacinė paskirtis nutrūko: pastatas naudotas kaip bendrabutis, vėliau jame veikė miesto statybos trestas. 1978 m. jis rekonstruotas pagal architekto Petro Lapės projektą. Po 1990 m. čia kurį laiką dirbo naujai įkurto Klaipėdos universiteto rektoratas, o nuo 1994 m. pabaigos įsikūrė Klaipėdos apskrities viršininko administracija.
Likvidavus apskričių administracijas, 2011 m. dalį patalpų pradėjo naudoti Klaipėdos miesto savivaldybė, o 2020 m. valstybės valdytas turtas perduotas miestui. 2026 m. oficialiuose kontaktuose Danės g. 17 nurodomi tarybos veiklą aptarnaujantys, kontrolės ir audito bei kai kurie kiti savivaldybės padaliniai. Tai patvirtina istorinės administracinės funkcijos tęstinumą, bet nereiškia, kad visas pastatas veikia kaip viešai apžiūrimas muziejus.
Kaip lankyti veikiančią rotušę ir ką derinti viename maršrute
Išorę galima nemokamai apžiūrėti iš Danės gatvės ir viešųjų krantinės prieigų bet kuriuo tinkamu paros metu; bilieto fasadui nereikia. Geriausiam bendram vaizdui atsitraukite upės link, o detalėms pereikite palei visą fasadą. Pastatui ir jo istorijai pakanka 20-40 min., jei neplanuojate oficialaus renginio.
Nuolatinės turistinės vidaus lankymo valandos ir bilieto kaina nepaskelbtos. Oficialus savivaldybės puslapis nurodo registracijos bei svečio kortelės tvarką norintiems patekti į administracines patalpas ar dalyvauti tarybos posėdžiuose, tačiau tai nėra ekskursijos pasiūlymas. Jei svarbu pamatyti vidų ar 2017 m. įrengtą Luizės ekspoziciją, prieš vykdami kreipkitės į savivaldybę ir tikrinkite naujausią renginių informaciją.
Žemėlapio taškas žymi pastatą, ne rezervuotą įėjimą ar stovėjimo aikštelę. Oficialus turistinio prieinamumo auditas nerastas, o administracinio pastato patekimo režimas gali riboti savarankišką vidaus apžiūrą, todėl individualius judėjimo poreikius derinkite iš anksto. Maršrutą patogu tęsti palei Danę iki skulptūros „Žvejys“, pereiti į Klaipėdos senamiestį arba sukti į netolimą Pilies muziejų; šalia rotušės stovi ir naujasis Muzikinio teatro pastatas.
