Lankytinos vietos Lietuvoje

Stebuklingasis peliukas: 17 cm bronzinis senamiesčio gyventojas, į kurio didelę ausį keliautojai šnabžda gerus norus

Stebuklingasis peliukas yra viena mažiausių, bet dažniausiai ieškomų Klaipėdos senamiesčio skulptūrų. Maždaug 17 cm aukščio bronzinė figūrėlė didelėmis ausimis tupi ant tamsaus granito pusrutulio, kurį juosia žodžiai „Mintis paversk žodžiais - žodžiai taps stebuklais“. Skulptoriai Svajūnas Jurkus ir Sergejus Plotnikovas, įgyvendinę architekto Vytauto Paulionio idėją, savo lėšomis padovanojo kūrinį miestui 2006 m. Autoriai kartu sukūrė ir žaidimo taisyklę: sugalvoti gerą norą, pašnibždėti jį peliukui į ausį ir tikėti. Tai šiuolaikinė miesto legenda, ne senas Klaipėdos padavimas. Peliuką lengva praeiti nepastebėjus, todėl navigacijai geriausia naudoti Kepėjų g. 5 ir Mėsininkų gatvės kampo koordinates, o ne vien ne visada tiksliai nurodomą Kurpių bei Kepėjų sankryžą.

Vieta
Klaipėdos miesto savivaldybė
Regionas
Klaipėda
Tipas
2006 m. bronzos ir granito miniatiūrinė viešoji skulptūra su autorių sukurtu norų ritualu
Adresas
Kepėjų g. 5 / Mėsininkų g., Klaipėda
Koordinatės
55.70851, 21.13237
Kiek skirti laiko
10-20 min.; 45-90 min. jungiant su kitomis Klaipėdos senamiesčio mažosiomis skulptūromis
Geriausias metas
dienos šviesoje, kai lengva pastebėti 17 cm figūrėlę ir perskaityti bronzinę juostą; po sniegu ar tamsoje ją paprasta praeiti
Vardai ir variantai

Stebuklingas peliukas, Senamiesčio peliukas, The Magical Mouse

Kur tiksliai ieškoti, kad nepraeitumėte pro šalį

Stebuklingasis peliukas įtaisytas mažame želdinių skverelyje priešais senamiesčio džiazo klubo „Kurpiai“ aplinką. Klaipėdos miesto savivaldybės meninių akcentų sąraše jo vieta nurodyta kaip Kepėjų g. 5 ir Mėsininkų gatvės viešoji erdvė, o Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos gidas pateikia koordinates 55.708510, 21.132374. Turizmo aprašuose dažnai rašoma Kurpių ir Kepėjų gatvių sankryža - abu orientyrai veda į tą patį mažą skverą, tačiau tiksliausias paieškos taškas yra prie Kepėjų g. 5.

Peliuko neieškokite žmogaus akių lygyje ar aikštės centre. Jis tupi ant granito pusrutulio, įkomponuoto į žemą akmeninį skvero apvadą. Bronzinė figūrėlė yra tik apie 17 cm aukščio; maždaug 30 cm matavimas, pasitaikantis kituose aprašuose, apima daugiau visos bronzos ir akmens kompozicijos, ne vien patį peliuką.

Dėl tokio mastelio vietą geriausia lankyti šviesiu paros metu. Žiemą granitinį pagrindą ir užrašą gali paslėpti sniegas, o vakare bronza susilieja su tamsiais krūmais. Jei koordinatės rodo, kad jau atėjote, žiūrėkite į skvero bortą ir apvalų tamsaus granito kupolą.

Didelės ausys, iškeltas snukutis ir sakinys aplink granitą

Peliukas nulietas iš bronzos kaip stilizuota, išdidžiai ant užpakalinių kojų sėdinti figūra. Jo galva pakelta aukštyn, priekinės letenėlės suglaustos, o apskritos ausys sąmoningai padidintos. Bibliotekos aprašas jų formą susieja su ritualu - peliukas turi gerai išgirsti lankytojo tariamus žodžius.

Figūrėlė stovi ant šiurkštaus tamsiai pilko granito pusrutulio. Pagrindą apjuosia bronzinė juosta su įrašu „Mintis paversk žodžiais - žodžiai taps stebuklais“. Tai nėra atskira informacinė lentelė: sakinys yra pačios skulptūrinės kompozicijos dalis ir lankytoją skatina ne vien pažiūrėti, bet ir ištarti mintį.

Dažnai liečiamos ausys, snukutis ir kūno iškilumai tapo šviesesni už likusią bronzą. Šis blizgesys rodo gyvą santykį su kūriniu, bet kartu primena, kad maža uodega, ausys ir įrašo juosta yra pažeidžiamos. Pakanka pasilenkti ir pašnibždėti - ant pagrindo lipti ar stipriai tampyti skulptūrą nereikia.

2006 m. Kalėdų dovana miestui gimė iš Katino kaimynystės

Stebuklingojo peliuko idėją pasiūlė architektas Vytautas Paulionis, o įgyvendino skulptoriai Svajūnas Jurkus ir Sergejus Plotnikovas. 2006 m. gruodžio pradžios spaudos pristatyme autoriai aiškino, kad į senamiestį tų pačių metų vasarą buvo grįžęs Regimanto Midvikio Katinas džentelmeno veidu, todėl šalia jo esą prireikė ir pelės. Tai žaisminga kūrinio atsiradimo priežastis, ne istorinė miesto legenda.

Menininkai per maždaug pusantro mėnesio parengė tris eskizus. Viename peliukas dėvėjo apsiaustą ir burtininko kepurę, tačiau šios detalės atsisakyta, kad skulptūra neatrodytų vien kalėdinė dekoracija. Galutinis nuogas, stilizuotas gyvūnas turėjo tapti nuolatiniu ir savarankišku senamiesčio gyventoju.

Jurkus ir Plotnikovas skulptūrą sukūrė savo lėšomis kaip dovaną Klaipėdai, o savivaldybės Kultūros skyrius pritarė jos pastatymui. Teatralizuotas atidarymas buvo suplanuotas 2006 m. gruodžio 21 d. 17 val., prieš pat Kalėdas. Vėlesni tekstai dėl archyvų datų kartais sukuria 2008 m. įspūdį, tačiau sumanymas, kūrimas ir pirmasis įkurdinimas dokumentuoti 2006 m.

Kaip veikia norų ritualas ir kur baigiasi dokumentas

Autorių sukurta taisyklė paprasta: sugalvokite gerą norą, pasilenkite prie didelės peliuko ausies, tyliai jį ištarkite ir tikėkite. Bibliotekos aprašas pabrėžia būtent gerą norą bei žodžius į ausį. Kai kuriuose atidarymo ir vėlesniuose pasakojimuose dar siūloma ausį patrinti, tačiau tai nėra vienintelė ar būtina ritualo versija.

Svarbu tiksliai įvardyti šio pasakojimo statusą. Nėra duomenų, kad tai būtų senas Memelio padavimas, etnografinis tikėjimas ar iki skulptūros gyvavusi liaudies tradicija. Stebuklingumą 2006 m. kūriniui suteikė patys autoriai, o lankytojai jį pavertė gyva šiuolaikine miesto legenda.

Užrašas aplink pagrindą paaiškina, kodėl svarbus šnabždesys: mintis pirmiausia turi tapti žodžiais. Net netikint pažodiniu norų išsipildymu, tai yra aiški interaktyvaus meno idėja - praeivis trumpam sustoja, suformuluoja norą ir pats tampa kūrinio veiksmo dalyviu.

Mažas kūrinys patyrė ne vieną pažeidimą ir restauraciją

Miniatiūrinis dydis ir tiesioginis lankytojų kontaktas turi kainą. Periodinėje spaudoje dokumentuota, kad po pirmųjų metų skulptūra buvo išplėšta iš postamento, nulaužta uodega, ausis ir snukutis, o autoriai ją restauravo ir grąžino. Vėliau buvo pažeista dalis pagrindą juosiančios bronzinės užrašo juostos.

2011 m. skelbta, kad skulptūrą nuosavybėn perėmė savivaldybė, todėl jos atkūrimui jau galėjo būti numatyta miesto lėšų. Ši istorija svarbi ne dėl vandalizmo smulkmenų, o dėl statuso pokyčio: asmeninė dviejų menininkų dovana tapo miesto prižiūrimu viešosios erdvės objektu.

Šiandien matomas blizgus paviršius nėra įrodymas, kad bronza buvo nulieta tokios spalvos. Patina ir nugludintos vietos keičiasi nuo oro, priežiūros bei tūkstančių prisilietimų. Fotografuojant verta parodyti abu sluoksnius - tamsesnę sendintą bronzą ir šviesesnes vietas, kurias nuolat paliečia lankytojai.

Nemokama stotelė skulptūrų maršrute ir naujoji pelytė

Stebuklingasis peliukas stovi atviroje viešojoje erdvėje, todėl bendro bilieto ir vartų darbo laiko nėra. Vienai stotelei pakanka 10-20 min., bet objektas daug prasmingesnis mažųjų senamiesčio skulptūrų maršrute. Tą patį pasivaikščiojimą galima tęsti iki Katino džentelmeno veidu, Slibino, Kaminkrėčio, Juodojo vaiduoklio, Danės krantinių ir Teatro aikštės.

2025 m. biblioteka aprašė kitą, naują objektą - Stebuklingąją pelytę Kurpių g. 2T. Ji pritvirtinta aukščiau ant iš pastato kyšančių dviejų vamzdžių ir laiko burtų lazdelę; autorystė oficialiai nepaskelbta. Tai ne perkeltas ar pakeistas 2006 m. Peliukas, o atskiras simbolinis akcentas, pratęsiantis jo pasakojimą.

Iki originalaus Peliuko nereikia lipti laiptais ar pirkti bilieto, tačiau skvero prieigose yra akmens dangų, bortų ir nelygių senamiesčio grindinio vietų. Išsamus oficialus prieinamumo auditas neskelbiamas, o užrašas yra žemai aplink pagrindą, todėl žmogui vežimėlyje ar sunkiau besilenkiančiam lankytojui jį perskaityti gali būti nepatogu. Skulptūrą vis tiek galima apžiūrėti nuo tako, neįžengiant į želdinius.

Stebuklingojo peliuko šaltiniai