- Vieta
- Smiltynė, Klaipėdos miesto savivaldybė
- Regionas
- Kuršių nerija
- Tipas
- Kurorto istorijos ir architektūros objektas
- Adresas
- Smiltynės g. 17, Smiltynė, Klaipėda
- Koordinatės
- 55.70330, 21.11480
- Kiek skirti laiko
- 20-45 min.; daugiau derinant su Smiltynės vilomis ir jūros taku
- Geriausias metas
- ramus pasivaikščiojimas Smiltynėje po kelto arba prieš Lietuvos jūrų muziejų
Sandkrug kurhauzas
Smiltynės kurhauzas: kurorto pradžios ženklas
Smiltynės kurhauzas yra vienas tų objektų, kurie padeda Smiltynę pamatyti ne tik kaip kelią į Lietuvos jūrų muziejų ar paplūdimį. Kurhauzas rodo laiką, kai Kuršių nerijos šiaurinis galas tapo miestiečių poilsio, pasivaikščiojimų ir kurortinės architektūros vieta.
Kuršių nerijos nacionalinio parko informacija Smiltynės istoriją sieja su Sandkrug pavadinimu - smukle ir pašto kelio stotele. Šis sluoksnis svarbus: Smiltynė iš pradžių buvo kelionės ir sustojimo vieta, o tik vėliau ryškiau virto kurortine aplinka.
Sandberg, Sandkrug ir pašto kelio pasikeitimas
Pašto kelias iš Klaipėdos į Karaliaučių per Kuršių neriją minimas nuo 1409 m.; prie jo veikė smuklė, o Smiltynės centre ant kopos stovėjo Smėlio karčiama - vokiškai Sandkrug (anksčiau vadinta Sandberg). Nuo šios užeigos, skirtos pailsėti pašto keliu vykusiems keliautojams, ir kilo visos gyvenvietės pavadinimas. XVI a. viduryje čia gyveno vos apie 5 žmones, o ilgą laiką gyventojų skaičius neviršijo 20 - tik kelios žvejų šeimos.
Apie 1830 m. pašto kelias iš Sankt Peterburgo į Karaliaučių buvo nutiestas patogesniu maršrutu per Šiaulius ir Tilžę, todėl Smiltynė pajuto lankytojų ir finansinių įplaukų stygių. Sudegus Smiltynės smuklei, komercijos tarėjas Masonas šioje vietoje įžvelgė pramogų, poilsio, pajūrio maudyklių ir poilsinių vilų verslo perspektyvą - taip kurorto istorija čia atsirado ne tuščioje vietoje, o ant senos keliautojų ir persikėlimo patirties.
1901 m. kurhauzas ir Smiltynės kurortas
Kurortu Smiltynė tapo XX a. pradžioje, kai Klaipėdos pirklių organizacija čia pastatė kurortinių pramogų ir aktyvaus poilsio kompleksą - Kurhauzą. kurhauzas (viešbutis su restoranu) įkurtas 1901 m.; jame buvo rengiami koncertai, o 3-4 dešimtmetyje vykdavo vaikų šventės ir varžybos. Nuo 1900 m. Smiltynė dalimis prijungta prie Klaipėdos.
Kurhauzas buvo ne vien pastatas, o centras, aplink kurį susiformavo Smiltynės poilsio ritmas: per mišką paplūdimių link vedė pasivaikščiojimo takai ir promenados, prie jų stovėjo prekybiniai paviljonai, altanos ir suolai. Magistratas ir pirkliai negailėjo lėšų kurortinei vietai tvarkyti, o turtingieji marių pakrantėje abipus kurhauzo statėsi vasarnamius.
Smiltynės vilų kvartalas ir vila Hubertus
Pietinis vilų kvartalas pradėjo formuotis aplink kurhauzą. Iš šešių pastatų grupės šiandien išlikę keturi - dabartiniai Smiltynės g. 19, 20, 21 ir 22 numeriais pažymėti namai. Ypač gražus Smiltynės g. 20 namas pasižymi tarpukario vilai būdinga architektūra: vienaaukštis, medinėmis lentelėmis apkaltas pastatas su mansarda, erkeriu, arkiniais langais ir lėkiais ant lėkšto stogo.
Iš šiaurinio kvartalo vilų dekoratyvumu išsiskiria buvusi vila Hubertus, dabar Smiltynės g. 11 - XX a. pradžios vokiško Jugendo stiliaus pavyzdys su išlankstytos fachverko konstrukcijos medinėmis dalimis ir puoštais frontonų skydais. Vasaros sezono metu joje veikia Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centras su edukacijomis ir ekskursijomis. Lankant kvartalą verta žiūrėti ne į vieną fasadą, o į visą medžių pavėsyje paskendusį mastelį.
Kaip lankyti Smiltynės kurhauzą
Smiltynės kurhauzui ir vilų kvartalui pakanka 20-45 minučių, jei einate pro šalį. Daugiau laiko verta skirti, jei maršrutą jungiate su Lietuvos jūrų muziejumi, Nerijos fortu, pajūrio taku ar lėtu pasivaikščiojimu po Smiltynę. Netoliese kyla ir Hageno kalnas (apie 36 m), nuo kurio atsiveria nerijos vaizdai.
Nuolatinio lankymo grafiko ar bilietų nerasta, todėl šį objektą verta suprasti kaip kurorto istorijos ir architektūros aplinką. Lankydami gerbkite privačias ar ribotos prieigos erdves ir apžiūrėkite pastatus iš viešų takų.
