- Vieta
- Klaipėdos miesto savivaldybė
- Regionas
- Klaipėda
- Tipas
- XX a. pabaigos postmoderni katalikų bažnyčia su dviem bokštais
- Adresas
- Smiltelės g. 27, Klaipėda
- Koordinatės
- 55.66765, 21.18546
- Kiek skirti laiko
- 20-40 min.; apie 1 val. dalyvaujant Mišiose
- Geriausias metas
- dienos šviesoje architektūrai arba prieš viešai skelbiamas pamaldas atviram interjerui
Klaipėdos Juozapo Darbininko bažnyčia, Šv. Juozapo Darbininko parapijos bažnyčia
Du bokštai ir netikėta pietinės Klaipėdos vertikalė
Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia stovi ne senamiestyje, o tarp pietinės Klaipėdos daugiabučių, Smiltelės gatvės ir Sąjūdžio parko. Būtent ši aplinka paaiškina jos mastelį: balti bokštai veikia kaip toli matomas orientyras rajone, kuriame ilgą laiką dominavo vienodo aukščio gyvenamieji blokai.
Pastatas dažniausiai priskiriamas postmodernizmui. Pagrindinį fasadą sudaro du nevienodo aukščio į viršų siaurėjantys bokštai, vertikali lango anga ir tarp masyvių baltų plokštumų įterptas kryžius. Apačioje šviesų tinką keičia lauko akmenimis aptaisytas cokolis, o prieš plačius laiptus pievoje stovi atskiras juodas kryžius.
Ilgajame bažnyčios tūryje siauri langai ir aukštai pakelta langų juosta į vidų įleidžia šviesą, bet neardo didelių sienų plokštumų. Geriausias bendras vaizdas atsiveria nuo žaliosios erdvės ir Sąjūdžio parko pusės, kur vienu žvilgsniu telpa bokštai, visa nava ir kryžius.
Projektas, pradėtas kartu su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu
1990 m. kovo 22 d. naujai bažnyčiai Smiltelės gatvėje skirtas 3 ha sklypas. Gegužės 1 d., Šv. Juozapo Darbininko dieną, pašventintas kertinis akmuo ir Mišios pradėtos aukoti lauke, o gegužės 10 d. paskelbtas architektūrinio projekto konkursas.
Konkursą laimėjo architektai Saulius Plungė, Valdas Janulis ir Gintaras Čičiurka, konstrukcijas projektavo Vincas Žemaitis. Parapijos šaltinis mūrinės bažnyčios darbų pradžią sieja su 1991 m., o Telšių vyskupija nurodo, kad statybos leidimas gautas 1992 m. Sudėtinga vandeninga grunto būklė pareikalavo lyginimo ir sausinimo, todėl greitam persikėlimui į būsimos bažnyčios rūsį nebuvo sąlygų.
Statybos iniciatorius prelatas Bronislovas Burneikis tuo pat metu rūpinosi iš sovietų atgauta Marijos Taikos Karalienės bažnyčia. Šv. Juozapo statybą finansavo tikinčiųjų aukos ir organizacijų parama, o parapijiečiai dirbo talkose. Tai paaiškina, kodėl bažnyčios atsiradimas vietos pasakojime siejamas ne su vienu užsakovu, bet su visa augančio rajono bendruomene.
Laikinoji medinukė ir ilgas persikėlimas į didžiąją bažnyčią
Kol kilo mūrinė šventovė, 1990 m. spalį užbaigta medinė laikinoji koplyčia. Lapkričio 11 d. ją pašventino Telšių vyskupas Antanas Vaičius. Maža „medinukė“ beveik du dešimtmečius buvo tikrieji parapijos namai, todėl jos reikšmės negalima vertinti vien kaip statybinio laikotarpio laikinos patalpos.
Didžiojoje bažnyčioje pirmosios Mišios per svarbiausias šventes aukotos 2000 m., o 2003-2004 m. pamaldos į ją perkeltos nuolat. 2008 m. lapkričio 2 d. padegta medinė bažnyčia sudegė; tuo metu pagrindinis mūrinis pastatas jau veikė ir gaisras jo nesunaikino.
2010 m. rugpjūčio 20 d. mūrinė bažnyčia pripažinta tinkama naudoti. Vėliau tvarkyti bokštai, fasadai, presbiterija ir kitos erdvės, todėl vienas užbaigimo datą nurodantis skaičius klaidina: liturginis gyvenimas, techninis pripažinimas ir galutinis įrengimas vyko skirtingais etapais.
Šviesus interjeras ir 2024 m. marmurinis altorius
Viduje išorės masyvumas pasikeičia į aukštą, baltą ir šviesos pripildytą navą. Abipus pagrindinės erdvės eina galerijos, žvilgsnį į presbiteriją veda ilgos ąžuolinių suolų eilės, o vertikalūs langai pabrėžia bokštų architektūroje pradėtą kilimo kryptį.
2022 m. bažnyčioje įrengti „Allen“ vargonai. 2024 m. presbiteriją papildė skulptoriaus Mindaugo Jankausko sukurtas marmurinis altorius, tabernakulis, dvi ambonos, vyskupo sostas ir patarnautojų suolai; interjere taip pat yra Juozo Vosyliaus ir Viktor Timonin paveikslų.
2024 m. gegužės 1 d. Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius dedikavo bažnyčią ir naująjį altorių. Į altoriaus mensą įdėtos šv. Peregrino Laziosi ir palaimintojo Teofiliaus Matulionio relikvijos. Taigi 2024-ieji nėra pastato statybos pradžia ar pirmojo naudojimo data, o oficialaus liturginio paskyrimo užbaigimas.
Kaip užeiti ne pamaldų dalyviui
Tai veikianti parapijos bažnyčia, o ne bilietinis lankytinas objektas. 2026 m. liepą parapija skelbė Mišias šiokiadieniais 8 ir 18 val., šeštadieniais 8, 10 ir 18 val., sekmadieniais bei šventėmis 8, 10, 12 ir 18 val.; žiemą šiokiadienių Mišios gali vykti parapijos koplyčioje. Tvarkaraštis per didžiąsias šventes keičiasi, todėl prieš kelionę jį patikrinkite oficialiai.
Norint ramiai pamatyti interjerą, patikimiausia ateiti likus kiek laiko iki viešai skelbiamų Mišių, netrukdyti pasirengimui ir nefotografuoti žmonių be leidimo. Įėjimo bilieto nėra, tačiau auką palikti galima savanoriškai.
Pagrindinį fasadą pasiekia platūs laiptai, todėl riboto judumo lankytojas turėtų iš anksto paklausti parapijos raštinėje apie tinkamiausią įėjimą. Per didžiąsias pamaldas automobilių aikštelė ir prieigos būna judresnės; architektūrai apžiūrėti patogu atvykti kitu metu ir pasivaikščiojimą pratęsti Sąjūdžio parke.
