- Vieta
- Klaipėda, Klaipėdos miesto savivaldybė
- Regionas
- Klaipėda
- Tipas
- didelis miesto parkas aplink istorinį Malūno tvenkinį su žiediniais takais, pontoniniu pėsčiųjų tiltu, lieptais ir gamtine pakrante
- Adresas
- Tarp Mokyklos, Tilžės, Kooperacijos ir Bangų gatvių, Klaipėda
- Koordinatės
- 55.70759, 21.15338
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min. pasivaikščiojimui aplink tvenkinį; ilgiau su vaikų aikštelėmis, paukščių stebėjimu ar ramiu poilsiu prie vandens
- Geriausias metas
- šviesiu paros metu nuo vėlyvo pavasario iki rudens, o po audros, liūties ar žiemą pirmiausia įvertinus medžių, pontoninio tilto ir takų būklę
Trinyčių parkas, Trinyčių tvenkinio parkas, Malūno tvenkinio parkas, Trinyčių tvenkinys
Kur yra parkas ir kodėl vartojami du vardai
Malūno parkas užima didelę žalią teritoriją aplink tvenkinį tarp Mokyklos, Tilžės, Kooperacijos ir Bangų gatvių, į rytus nuo Klaipėdos senamiesčio. 2017 m. techniniuose pasiūlymuose nurodytas tvarkomos teritorijos plotas buvo 151 607 kv. m, arba maždaug 15,16 ha. Parkas nėra aptvertas vienu įėjimu, todėl koordinatės 55.707595, 21.153384 žymi reprezentacinį tašką jo viduryje, o ne vartus, automobilių aikštelę ar vienintelę tako pradžią.
2017 m. vasario 23 d. Klaipėdos miesto taryba pritarė siūlymui tvenkiniui grąžinti istorinį Malūno vardą, o aplink esančią teritoriją pavadinti Malūno parku. Trinyčių parkas ir Trinyčių tvenkinys yra plačiai įsitvirtinę ankstesni vardai, todėl senesnėse nuorodose, žmonių pasakojimuose ir žemėlapiuose gali pasitaikyti abu variantai. Tai ta pati miesto poilsio erdvė, o ne du skirtingi parkai.
Parko branduolys yra pats tvenkinys su natūraliomis nendrių bei kitų pakrančių augalų juostomis. Vakarinėje pusėje išliko statesnių ir labiau urbanizuotų krantų, kitur vanduo pereina į pievas, krūmynus ir brandžių medžių grupes. Todėl skirtingose tvenkinio pusėse pasivaikščiojimas atrodo nevienodai - nuo tvarkingo bendro pėsčiųjų ir dviračių tako iki ramesnių, siauresnių pakrantės atkarpų.
Nuo XVI a. Pilies malūno iki Trinyčių fabriko
KVR paskelbtoje istorinėje ir urbanistinėje analizėje nurodyta, kad XVI a. viduryje įrengus tvenkinį, užtvanką ir su Dange sujungtą griovių sistemą čia pastatytas vandens malūnas, šaltiniuose vadintas Pilies malūnu. Iki XVII a. pabaigos jis priklausė karališkosioms žemėms, o kelias ties tvenkiniu ėjo per užtvanką. Ši dokumentuota hidrotechninė sistema paaiškina dabartinį Malūno vardą geriau nei spėjimas, kad kažkur pačiame parke turėtų stovėti vėjo malūnas.
Ta pati KVR analizė perspėja nesulieti visų pakrantės istorinių objektų į vieną sodybą. Vandens malūnas ir šiaurės rytinėje pakrantėje susiformavęs Joniškės dvaras veikė kaip atskiri dariniai, nors buvo kaimynai. Vienas Joniškės dvaro ūkinis pastatas išlikęs prie Mokyklos g. 18A, o senojo malūno komplekso pastatai yra pietinėje pusėje už Bangų gatvės. Parkas nėra malūno muziejus, o nuo pontoninio tilto istorinių pastatų interjerai nelankomi.
Trinyčių vardą vieta gavo nuo greta veikusio tekstilės fabriko. VLE įmonės pradžią sieja su 1923 m. brolių A. ir R. Fainbergų įkurtu medvilnės verpimo fabriku, o viename savivaldybei pateiktame teritorijos projekte fabriko prie tvenkinio įkūrimas datuojamas 1925 m. Dokumentuose skiriasi įmonės pradžios formulavimas ir data, tačiau sutariama dėl jos masto: prieš Antrąjį pasaulinį karą tai buvo viena didžiausių Lietuvos tekstilės įmonių, po karo atstatyta, vėliau pavadinta Trinyčiais ir 2003 m. bankrutavusi. Būtent jos vardas ilgam prigijo parkui bei tvenkiniui.
Ką iš tikrųjų įrengė per 2020-2023 m. atnaujinimą
Malūno parko atnaujinimas vykdytas dviem etapais. Pirmojo etapo rangos darbai prasidėjo 2020 m., antrojo - 2022 m., o viso projekto užbaigimą savivaldybė paskelbė 2023 m. rugsėjį. Bendra abiejų etapų vertė nurodyta 2,96 mln. eurų. Tai svarbu atskirti nuo 2017 m. pristatytų pirminių vizijų: lankytojas turėtų remtis užbaigimo pranešime patvirtintais objektais, o ne manyti, kad įgyvendinta kiekviena ankstyvo projekto idėja.
Po darbų parke atsirado atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimas, dvi vaikų žaidimo aikštelės, poilsio aikštelė, suolai, dviračių stovai ir vaizdo stebėjimo sistema. Įrengtos dvi geriamojo vandens kolonėlės, tualetas, kepsninės ir aptverta šunų vedžiojimo aikštelė, sutvarkyti seni bei pasodinti nauji želdiniai. Ties intensyviomis gatvėmis suformuoti apželdinti pylimai, mažinantys triukšmo bei vaizdinį poveikį.
Ryškiausias naujas akcentas yra žemas pontoninis pėsčiųjų tiltas, jungiantis du krantus. Medine danga dengtas plaukiojantis takas turi cinkuoto metalo rėmus ir tinklo turėklus, o jo kryptis leidžia trumpinti žiedą arba kurti kelis skirtingus pasivaikščiojimo variantus. Aplink tvenkinį taip pat įrengti šeši atskiri lieptai. Jie skirti prieiti ir prisėsti prie vandens, tačiau nėra maudyklos šuolių platformos.
Kaip pasirinkti taką ir planuoti prieinamą apsilankymą
Pagrindinis maršrutas suka aplink tvenkinį ir kertasi su pontoniniu tiltu, todėl galima rinktis visą pakrantės ratą arba trumpesnį žiedą. Oficialus projektas pagrindinį taką numatė 2,5 m pločio asfaltbetonio dangos, daugelyje vietų šalia jos prijungiant 1,5 m birios dangos juostą. Siauresni pakrantės ir pažintiniai takai projektuoti iš žvyro. Tikslus pasirinkto rato ilgis oficialiame užbaigimo pranešime nepateiktas, todėl geriau planuoti pagal laiką, o ne žadėti vieną kilometražą visiems maršrutams.
Pagrindiniai takai projektuoti lygaus, kieto paviršiaus, iki 5 proc. išilginio nuolydžio, su poilsio vietomis ne rečiau kaip kas 150 m ir taktiliniais įspėjamaisiais elementais sankirtose. Tai projekto reikalavimai, o ne 2026 m. viso maršruto nepriklausomas prieinamumo auditas. Pontono judėjimas, dangos remontas, susikaupę lapai, sniegas ar laikinas apvažiavimas gali pakeisti realias sąlygas, todėl vežimėlio naudotojui verta rinktis pagrindinį taką ir vietoje įvertinti jungtį su tiltu.
Techniniame projekte automobilių eismas ir stovėjimo vietos pačiame parke nenumatyti - vidiniai takai palikti pėstiesiems, dviratininkams ir aptarnaujančiam transportui. Automobilį reikia statyti tik leistinoje vietoje prie aplinkinių gatvių, vadovaujantis dabartiniais ženklais ir neužstatant įvažiavimų. Bendrame pėsčiųjų bei dviračių take dviratininkams svarbu sulėtinti ties vaikų aikštelėmis, lieptais ir siauresnėmis sankirtomis.
Paukščiai, šikšnosparniai ir pakrančių augalija
2025 m. savivaldybės gyvosios gamtos monitoringe Malūno parke užfiksuota 16 paukščių rūšių, palyginti su 27 rūšimis 2019 m. Nors skaičius tarp tyrimų sumažėjo, 2025 m. apibendrinime Malūno parkas kartu su parku tarp Statybininkų prospekto ir Smiltelės gatvės vis tiek išskirtas didžiausia perinčių paukščių rūšių įvairove tarp stebėtų miesto žaliųjų zonų. Malūno tvenkinys taip pat pateko tarp vandens telkinių, kuriuose nustatyta didžiausia paukščių įvairovė, o didžiosios antys čia buvo ypač gausios.
Naktį parkas išlieka gyvas kitu būdu. Malūno parko tyrimo vietoje identifikuotos septynios šikšnosparnių rūšys, šešios jų ataskaitoje nurodytos kaip įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Ataskaita rekomenduoja gausinti slėptuves, nes natūralių drevių nepakanka. Lankytojui tai reiškia paprastą elgesį - nešviesti ryškia šviesa į dreves ar inkilus, netrikdyti gyvūnų ir nenukrypti į gamtinei zonai paliktus pakrančių sąžalynus.
Malūno tvenkinyje 2019 ir 2025 m. aptikta po 36 vandens bei pakrančių augalų rūšis. Aukšti nendrynai ir kiti helofitai nėra vien neprižiūrėta žolė - jie sudaro buveinę paukščiams, varlėms ir bestuburiams. 2024-2025 m. savivaldybė taip pat ėmėsi saugoti medžius nuo bebrų. Todėl geriausias stebėjimo būdas yra nuo tako ar liepto, nebrendant į pakrantės augaliją ir neleidžiant šuniui vaikytis vandens paukščių.
Tvenkinio būklė, paslaugos ir saugus lankymas
Gražus vandens vaizdas nėra vandens kokybės pažyma. 2025 m. žuvų bendrijomis grįstas indeksas Malūno tvenkinio ekologinę būklę įvertino kaip blogą, rodiklio vertė buvo 0,38; 2019 m. ji buvo vertinta kaip vidutinė. Tai ne mikrobiologinis maudyklos tyrimas, tačiau kartu ir ne pagrindas tvenkinį laikyti saugia oficialia maudykla. Nesimaudykite, nešokinėkite nuo lieptų ir vadovaukitės naujausiais savivaldybės pranešimais bei ženklais vietoje. Žvejybai taikomos bendros leidimų, terminų ir įrankių taisyklės, kurių 2025 m. biologinis tyrimas nepakeičia.
Parkas yra atvira vieša lauko erdvė. 2026 m. liepos 20 d. patikrintuose oficialiuose šaltiniuose nerasta įėjimo bilieto, kasos ar nuolatinių vartų darbo valandų. Įrengtas apšvietimas ir vaizdo stebėjimas nereiškia, kad teritorija nuolat prižiūrima darbuotojo, o audra, lūžęs medis, ledas, vandens lygio pokytis ar remonto darbai gali laikinai uždaryti tiltą ar tako atkarpą.
2023 m. užbaigimo pranešime patvirtinti tualetas, dvi geriamojo vandens kolonėlės, kepsninės, žaidimų aikštelės ir šunų zona, tačiau jų darbo, sezoniškumo ar kiekvieno įrenginio būklės realiu laiku savivaldybė viename puslapyje neskelbia. Vandens turėkite atsargai, įrangą apžiūrėkite prieš naudodami, ugnį kurkite tik aiškiai tam skirtoje veikiančioje vietoje ir paisykite laikinų gaisrinių ribojimų. Už aptvertos šunų aikštelės ribų laikykitės miesto gyvūnų vedžiojimo taisyklių, surinkite atliekas ir saugokite paukščius.
