Lankytinos vietos Lietuvoje

Skulptūra „Slibinas“ Klaipėdoje: Vežėjų gatvės sienoje įkomponuotas plieninis slibinas, lietaus vandenį leidžiantis į granitinę pėdą

Skulptūra „Slibinas“ yra į Turgaus g. 16 pastato Vežėjų gatvės sieną įkomponuotas Vytauto Karčiausko kūrinys, sujungiantis viešąjį meną ir lietaus vandens nuvedimą. 2007 m. miestui padovanotoje plieno, bronzos ir granito kompozicijoje ilgas raudonai rudas slibinas leidžiasi siena, o vanduo iš jo nasrų patenka į didelę granitinę pėdą. Kūrinį įkvėpė pasakojimas apie klampią ar klaikią pėdą, tačiau tai meninė vienos miesto vardo legendos interpretacija, ne patvirtinta Klaipėdos etimologija.

Vieta
Klaipėdos miesto savivaldybė
Regionas
Klaipėda
Tipas
2007 m. Vytauto Karčiausko plieno, bronzos ir granito lietvamzdžio skulptūra
Adresas
Turgaus g. 16 (Vežėjų gatvės siena), Klaipėda
Koordinatės
55.70847, 21.13479
Kiek skirti laiko
10-20 min.; 45-90 min. jungiant su Klaipėdos senamiesčio mažųjų skulptūrų maršrutu
Geriausias metas
dienos šviesoje; po lietaus, kai veikia vandens nuvedimo kompozicija, tačiau šlapios senamiesčio trinkelės gali būti slidžios
Vardai ir variantai

„Slibinas“, „The Dragon“, „Sena istorija“

Kur tiksliai ieškoti Slibino

Slibinas pritvirtintas ne prie atskiro postamento ir ne aikštės viduryje. Jis vingiuoja Turgaus g. 16 pastato šonine siena Vežėjų gatvėje, priešais buvusios galerijos „Pėda“ aplinką. Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos gidas nurodo Turgaus g. 16, o Klaipėdos miesto savivaldybės meninių akcentų inventoriuje patikslinta, kad kūrinys yra ant šio pastato sienos Vežėjų gatvėje.

Todėl navigacijoje verta naudoti ne bendrą Vežėjų gatvės numerį, o koordinates 55.7084678, 21.1347861. Tiksli Google Maps kortelė vadinasi „The Dragon“, jos vietos ID yra ChIJOyOxkfDb5EYRzBQCO09q7OM. Taškas žymi pačią sienos kompoziciją, ne automobilio stovėjimo vietą.

Skulptūra, kuri yra ir lietaus vandens sistema

Pagrindinis kūrinio išskirtinumas matomas ne vien formoje, bet ir ryšyje su pastatu. Ilgas raudonai rudas slibino kūnas prijungtas prie lietaus vandens nuvedimo linijos, vingiuoja palei tinkuotą sieną ir galva leidžiasi žemyn. Lyjant vanduo iš atvertų nasrų teka į apačioje stovinčią perskeltą granitinę pėdą, todėl architektūros techninė detalė tampa viešojo meno veiksmu.

Šaltiniuose ilgis pateikiamas nevienodai: bibliotekos gidas kūrinį vadina maždaug 3,5 m ilgio, o jo sukūrimo metu skelbta apie 3,2 m ir maždaug 145 kg kompoziciją. Pagrindinis kūnas pagamintas iš plieno, o atskiroms detalėms ir pėdos elementui naudota bronza bei granitas. Aukščiau ant sienos matomi trys maži bronziniai pėdsakai pratęsia pasakojimą nuo stogo link slibino.

Kompozicija svarbi kaip architektūrinė integracija: jos negalima atskirti nuo sienos, horizontalaus vamzdžio, vandens krypties ir grindinio. Sausu oru matoma plastinė forma, o per lietų paaiškėja praktinė lietvamzdžio funkcija. Vis dėlto vandens srautas priklauso nuo kritulių ir sistemos būklės, todėl jo nereikėtų tikėtis kiekvieno apsilankymo metu.

Vytauto Karčiausko dovana Klaipėdai 2007 metais

Slibiną sukūrė skulptorius, juvelyras ir metalo plastikos menininkas Vytautas Karčiauskas, Klaipėdoje įkūręs galeriją „Pėda“. Kūrinys ant senamiesčio sienos įrengtas 2007 m. ir padovanotas miestui. Viešas pristatymas buvo surengtas liepos 2 d. per renginį „Klampi pėda 594“, siekusį atkreipti dėmesį į lietuviško Klaipėdos vardo pasakojimą.

Bibliotekos autoriaus kūrybos sąraše 2007 m. dovana senamiesčiui įvardyta „Sena istorija“ ir aprašyta kaip plieno, bronzos bei granito skulptūra. Miesto erdvėje ir turizmo šaltiniuose prigijo aiškesnis pavadinimas „Slibinas“. Tai vienas iš atvejų, kai Karčiausko metalo plastika ne tik eksponuojama, bet ir tiesiogiai įauga į kasdien naudojamą miesto architektūrą.

Klampi pėda yra miesto legenda, ne įrodyta vardo kilmė

Pasakojama apie du brolius, ieškojusius vietos gyvenvietei prie pajūrio. Vienas pasirinkęs kelią per pelkes pražuvo, o jo ieškojęs brolis radęs tik didelę klampią ar klaikią pėdą. Menininkas įsivaizdavo, kad toks pėdsakas galėjo priklausyti viengalviam pasakų slibinui, ir šią mintį pavertė sienos kompozicija.

Šį pasakojimą reikia skaityti atsargiai. Slibinas yra autoriaus interpretacija, o „klampios pėdos“ siužetas - viena iš miesto vardo legendų, ne kalbininkų vienareikšmiškai patvirtinta etimologija. Kūrinys įamžina vaizduotės ryšį su vardu, bet nepakeičia dokumentuotos miesto istorijos.

Karčiauskas slibiną siejo ir su priešybėmis: žeme bei dangumi, vandeniu bei ugnimi. Vietoje ši idėja tampa konkreti be ilgo paaiškinimo - metalinis gyvis leidžiasi iš viršaus, lietaus vanduo pereina jo kūną, o granitinė pėda remiasi į akmeninį senamiesčio grindinį.

Kaip lankyti ir fotografuoti

Tai lauko skulptūra ant iš viešos gatvės matomos sienos, todėl bilieto, vartų ar muziejaus darbo laiko nėra. Vienai stotelei pakanka 10-20 min., tačiau verta skirti bent 45-90 min. maršrutui per Stebuklingąjį peliuką, Teatro aikštę, Danės krantines ir kitas Klaipėdos mažąsias skulptūras.

Dieną lengviausia pamatyti visą kūrinio liniją, bronzinius pėdsakus ir granitinę pėdą. Po lietaus atsiskleidžia lietvamzdžio sumanymas, bet akmeninis grindinys gali būti slidus. Siauroje gatvėje netrukdykite praeiviams, nelipkite ant granitinės dalies ir netraukite metalinių elementų; oficialus prieinamumo auditas neskelbiamas, o nelygios trinkelės gali būti nepatogios vežimėliui.

Vandens srautas priklauso nuo kritulių ir lietvamzdžio būklės, o laikini pastato ar gatvės darbai gali pakeisti priėjimą. Atvykę pirmiausia įvertinkite vietos sąlygas ir laikykitės laikinų ženklų.

Skulptūros „Slibinas“ Klaipėdoje šaltiniai