Klaipėdos miesto savivaldybė
Klaipėda
sovietmečiu pastatyta katalikų bažnyčia su Taikos varpu
Rumpiškės g. 6, Klaipėda
55.69750, 21.14190
30-45 min.; daugiau, jei pataikote į pamaldas ar koncertą
pamaldų metu ir dienos šviesoje, kai matosi bokšto siluetas
Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčia, Taikos Karalienės bažnyčia
Bažnyčia, pastatyta nepaisant sovietų valdžios
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia svarbi pirmiausia tuo, kad tai viena nedaugelio katalikų bažnyčių, pastatytų sovietinėje Lietuvoje. Aukas naujai Klaipėdos bažnyčiai pradėta rinkti dar 1938 m., tačiau leidimas statyti gautas tik 1955 m., prasidėjus N. Chruščiovo „atšilimui“, o statyba vyko 1957-1960 m. pagal inžinieriaus architekto Juozo Baltrėno projektą.
Savo masteliu ir reikšme tai buvo unikalus to meto sakralinis statinys. Būtent dėl šios reikšmės bažnyčios istorija tapo ir tikinčiųjų pasipriešinimo sovietinei sistemai simboliu.
Nusavinimas, nugriautas bokštas ir filharmonija
Netrukus po pastatymo bažnyčia iš Katalikų bažnyčios buvo nusavinta. 1961 m. suimti statybos organizatoriai – kunigas Liudvikas Povilonis (vėliau arkivyskupas) ir vikaras Bronislovas Burneikis bei kiti asmenys.
Pastatas rekonstruotas pritaikant jį filharmonijos reikmėms: nugriautas bokštas (pasakojama, kad jis griautas naktimis), pakeistas fasadas, išlupti teminiai vitražai, įrengtos naujam funkciniam tipui reikalingos patalpos. Senojo bokšto liekanos buvo paskandintos tvenkinyje prie Šilutės plento.
Grąžinimas tikintiesiems ir Taikos varpas
Bažnyčios pastatas tikintiesiems grąžintas 1988 m. Tada jis suremontuotas: atstatytas sovietų nugriautas beveik 50 m aukščio bokštas ir nulietas 3 tonų varpas, vadinamas Taikos varpu.
Šiandien bažnyčia vėl yra veikianti šventovė ir viena aukštesnių Klaipėdos dominantų. Taikos varpo istorija paverčia ją ne tik maldos, bet ir atminties bei taikos ženklo vieta.
Architektūra: istorizmas, tautinis stilius ir bazilikos planas
Bažnyčia projektuota 1956 m., jau paskelbus kovą su „nesaikingumais architektūroje“, todėl jos formos santūrios. Fasadai dekoruoti rusvu granitiniu tinku, langai užsibaigia trikampiais – tai tarpukario „tautinio stiliaus“ reminiscencija. Tūrinė kompozicija paremta bazilikos planu, nors vidurinioji trinavės erdvės nava aukščiu ryškiai neišsiskiria.
Pagrindinis išorės akcentas – į viršų švelniai lieknėjantis bokštas, savo siluetu primenantis lietuviškas medines varpines. Interjere vyrauja istorizmui artimi elementai: galingos arkados, kesonai, lipdiniai.
Kaip lankyti
Bažnyčia lankoma kaip veikianti šventovė, todėl patogiausia laikytis pamaldų tvarkos ir elgtis pagarbiai. Išorei ir bokšto siluetui apžiūrėti pakanka pusvalandžio, su vidaus apžiūra ar pamaldomis – daugiau.
Prieš vykstant aktualų pamaldų ir renginių laiką verta pasitikrinti oficialiuose parapijos ar Telšių vyskupijos šaltiniuose. Bažnyčią patogu jungti su Klaipėdos miesto architektūros maršrutu.
Ką pastebėti vietoje
Atkreipkite dėmesį į bokšto proporcijas ir jo ryšį su medinių varpinių tradicija, į trikampiais užsibaigiančius langus ir santūrų granitinio tinko fasadą. Tai padeda perskaityti, kaip sovietmečiu sakralinė architektūra slėpėsi po „leistinomis“ formomis.
Viduje verta pažvelgti į arkadas, kesonuotas lubas ir lipdybą. Žinant, kad bokštas kartą jau buvo nugriautas ir vėl atstatytas, visas pastatas įgauna stipresnį atminties matmenį.
