- Vieta
- Klaipėdos miesto savivaldybė
- Regionas
- Klaipėda
- Tipas
- miesto skveras su fontanu ir paminklu Mažosios Lietuvos filosofui
- Adresas
- Bokštų g. 6, tarp Bokštų ir Puodžių gatvių, Klaipėda
- Koordinatės
- 55.71197, 21.12783
- Kiek skirti laiko
- 20-40 min.; ilgiau ramiam poilsiui ar skaitant granito plokštėje iškaltas mintis
- Geriausias metas
- gegužė obelų žydėjimui, šiltasis sezonas veikiančiam fontanui arba vakaras apšviestai kompozicijai
Vydūno sodas, Vydūno sodelis, „Versmė“
„Versmė“ - paminklas, fontanas ir palikti batai
Vydūno skvero centre stovi ne tradicinis biustas ant aukšto stačiakampio postamento, o vientisa „Versmės“ kompozicija. Maždaug 3 m aukščio bronzinis Vydūnas vaizduojamas basas, lengvai kylantis nuo organiškos salelės apskrito vandens baseino viduryje, rankas sudėjęs prie krūtinės.
Ant fontano krašto palikti atskirai nulieti bronziniai mąstytojo batai. Pasak kūrėjų aiškinimo, Vydūnas atsispiria nuo žemiškumo ir dvasia kyla aukštyn, o iš po jo trykštantis vanduo tampa gyvybės, vidinio augimo ir nuolat atsinaujinančios minties ženklu. Tai meninė interpretacija, o ne pažodinis Vydūno gyvenimo įvykis.
Kompoziciją supa ovali deginto granito plokštė su Vydūno raštų mintimis bei simboliais. Todėl skverą verta ne tik nufotografuoti iš tolo, bet ir apeiti aplink fontaną, surasti batus ir perskaityti į dangą įkomponuotus tekstus.
Kas sukūrė Vydūno paminklą
Paminklo projekto darbo grupėje dalyvavo architektas Petras Džervus ir Ukrainos skulptoriai Olesis Sidarukas bei Borisas Krylovas. Klaipėdoje jiems atstovavo ir prie kūrinio įgyvendinimo dirbo skulptorius Arūnas Sakalauskas; VLE visus tris menininkus nurodo kaip 2019 m. Vydūno paminklo skulptorius.
Skvero techninį aplinkos projektą rengė UAB „Megaplantas“, kraštovaizdžio architektė Lidija Sadauskienė ir projekto vadovas Romualdas Regesas. Taip buvo sujungtos dvi užduotys: sukurti monumentą ir aplink jį suformuoti kasdien naudojamą miesto sodą, kuriame yra takai, suolai, dviračių stovai bei vakarinis apšvietimas.
Bronzinė figūra ir fontano kompozicija finansuoti privačių rėmėjų, o Klaipėdos miesto savivaldybė skvero sutvarkymui skyrė 484 tūkst. eurų. Skirtingas finansavimo šaltinis paaiškina, kodėl paminklo kūrimas ir aplinkos rekonstrukcija dokumentuose dažnai minimi kaip susiję, bet atskiri darbai.
Septyneri metai nuo idėjos iki atidengimo
Idėją Klaipėdoje pastatyti monumentalų paminklą Vydūnui Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius ir bendraminčiai pradėjo telkti 2012 m. pabaigoje. Iki tol skveras tarp Bokštų ir Puodžių gatvių apie pusę amžiaus veikė kaip žalia rekreacinė erdvė be pagrindinio memorialinio akcento.
Atvirame konkurse pasirinktas „Versmės“ projektas, 2017 m. buvo parengtas skvero sutvarkymo techninis projektas, o 2018 m. prasidėjo rekonstrukcija. Numatyta Vydūno 150-mečio sukaktis paskatino darbus, tačiau visas sumanymas užtruko ilgiau nei jubiliejiniai metai.
Skveras ir bronzinis paminklas iškilmingai atidengti 2019 m. rugsėjo 1 d. priešais tuometę mokymo įstaigą. Data sutapo su Mokslo ir žinių diena, todėl filosofo, mokytojo ir kultūros ugdytojo atminimas buvo susietas su gyvu miesto švietimo kontekstu.
Obelys, magnolijos ir atviras miesto sodas
Rekonstrukcija iš esmės pakeitė ankstesnį tankiai medžiais apaugusį skverą. Pašalinus senus bei prastos būklės medžius suformuota atviresnė erdvė, pasodintas vienas ąžuolas, 23 obelys ir 3 japoninės magnolijos, o pakraščiuose įrengti želdynai bei žolynai.
Šis sprendimas darbų metu kėlė viešų diskusijų dėl prarasto pavėsio, todėl dabartinį skverą tiksliau vadinti jaunu miesto sodu, o ne senu parku. Gegužę pagrindiniu akcentu tampa žydinčios obelys, vasarą - fontanas ir daugiamečiai augalai, o vakare - žibintais apšviesta bronzos bei vandens kompozicija.
Granito takai yra lygūs, skvere įrengta pasisėdėjimo zonų ir dviračių stovų. Vieta nedidelė, todėl ji geriausiai veikia kaip ramaus miesto maršruto stotelė, o ne savarankiškas kelių valandų parkas.
Kodėl Vydūnas svarbus Klaipėdai
Vydūnas, tikrasis vardas Vilhelmas Storosta, gimė 1868 m. Jonaičiuose dabartiniame Šilutės krašte ir tapo vienu svarbiausių Mažosios Lietuvos filosofų, rašytojų bei kultūros veikėjų. Jis mokytojavo Kintuose ir Tilžėje, 1895 m. įkūrė Tilžės lietuvių giedotojų draugiją, rašė dramas, filosofijos ir istoriosofijos veikalus.
Su Klaipėda jį siejo ne vien bendras Mažosios Lietuvos kontekstas. 1926-1927 m. Vydūnas Klaipėdos muzikos mokykloje dėstė kultūros istoriją, mieste skaitė paskaitas ir dalyvavo kultūrinėje veikloje. Todėl skveras žymi ne atsitiktinai pasirinktą asmenybę, o žmogų, turėjusį tiesioginį ryšį su uostamiesčio švietimu.
Nacistinės valdžios persekiotas Vydūnas 1945 m. pasitraukė į Vokietiją, 1953 m. mirė Detmolde, o 1991 m. jo palaikai perlaidoti Bitėnų-Rambyno kapinaitėse. Klaipėdos paminklas yra vienas iš kelių jo atminimo taškų, kuriuos prasminga jungti su Kintais ir Bitėnais.
Kaip aplankyti Vydūno skverą
Vydūno skveras yra atvira viešoji erdvė tarp Bokštų ir Puodžių gatvių, laisvai pasiekiama visą parą ir be bilieto. Pagrindiniams akcentams apžiūrėti pakanka 20-40 min., o tiksli vieta pažymėta koordinatėmis 55.7119651, 21.1278345.
Fontanas paprastai yra šiltojo sezono akcentas, tačiau jo veikimas priklauso nuo miesto ūkio sprendimų, oro ir techninės priežiūros. Žiemą ar gedimo metu vandens gali nebūti, todėl specialiai dėl veikiančios „Versmės“ atvykstant verta tikrinti aktualią miesto informaciją.
Skveras yra netoli Klaipėdos senamiesčio ir Danės, todėl jį patogu jungti su Skulptūrų parku, Lietuvininkų aikšte ar ilgesniu viešojo meno maršrutu. Dieną geriau perskaitomi granito įrašai, o vakare išryškėja skulptūros siluetas ir apšvietimas.
