- Vieta
- Klaipėdos miesto savivaldybė
- Regionas
- Mažoji Lietuva
- Tipas
- I tūkstantmečio-XIII a. kuršių piliakalnis su papėdės gyvenvietėmis ir archeologiniu kraštovaizdžiu
- Adresas
- Žardupės g., Klaipėda
- Koordinatės
- 55.65224, 21.20746
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min. piliakalniui ir tvenkinio pakraščiui; 2-3 val. jungiant su muziejaus priešistorės ekspozicija
- Geriausias metas
- sausas balandžio-gegužės arba spalio rytas, kai žolė žemesnė, o pylimo ir šlaitų formos matomos aiškiau
Kuncų piliakalnis, Bandužių piliakalnis, Pilies kalnas, Žardės, Kuncų piliakalnis
Kaip atpažinti piliakalnį dabartiniame kraštovaizdyje
Žardės piliakalnis įrengtas masyvioje kalvoje Smeltalės dešiniajame krante. Iš šiaurės rytų ją juosia tvenkinys, iš pietų - Smeltalės slėnis, o medžiais apaugusi viršūnė išsiskiria virš atvirų pietinio Klaipėdos pakraščio pievų. Vaizdas nėra monumentalaus kalno: gynybinę vietos logiką geriausia suprasti apeinant papėdę ir stebint vandenį, slėnį bei natūraliai statesnius priėjimus.
VLE nurodo, kad piliakalnio aikštelė yra apvali, apie 30 m skersmens. Ją juosė iki 1,5 m aukščio ir maždaug 15 m pločio pylimas, o šlaitai siekia iki 8 m. Žolė ir medžiai dalį formų uždengia, todėl iš pradžių ieškokite ne pilies kontūro, bet žiedu iškilusio aikštelės krašto ir vakarų pusėje ryškesnio pylimo reljefo.
Viršuje nėra atkurtų medinių sienų ar archeologinių radinių kopijų. Tikroji vertė yra pats reljefas ir po žeme saugomas kultūrinis sluoksnis, todėl vaikščiokite tik susiformavusiu taku, nelipkite stačiausiu šlaitu ir nekurkite naujų takų.
1253 m. paminėta kuršių Žardės pilis
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu-XIII amžiumi. VLE jį tapatina su 1253 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėta kuršių Žardės pilimi, o Kultūros vertybių registro akte ši sąsaja formuluojama atsargiau - manoma, kad minima pilis stovėjo būtent čia. Šis skirtumas svarbus: pilies paminėjimas dokumentuotas, tačiau jos vietos sutapatinimas remiasi istorinių, vietovardžių ir archeologinių duomenų visuma.
Žardė priklausė pietinių kuršių Pilsoto žemei. Kartu su netolima Laistų pilimi ir aplinkinėmis gyvenvietėmis ji sudarė centrą prie vandens kelių, iš kurio buvo patogu stebėti Smeltalės slėnį ir susisiekimą marių kryptimi. Tai buvo ne vien nuo priešo ginama kalva, bet didesnio apgyvento ir gamybinio kraštovaizdžio branduolys.
XIII-XIV a. senasis centras nunyko per konfliktų su Vokiečių ordinu laikotarpį. Vėliau Klaipėdos politinis ir karinis svoris susitelkė prie Ordino pilies Dangės žiotyse, todėl Žardę ir miesto piliavietę verta lankyti kaip du skirtingus vieno regiono galios centrų etapus.
Didelis gyvenviečių kompleksas po kojomis
Piliakalnis yra tik viena Žardės-Bandužių archeologinio komplekso dalis. Į pietvakarius nuo kalvos VLE išskiria keturias papėdės gyvenvietes, užimančias apie 13 ha, o maždaug už 600 m į šiaurę yra Bandužių kapinynas. Platesniame kraštovaizdyje tyrinėtos ir kitos įtvirtintos bei atviros gyvenvietės, todėl iš viršūnės matomas laukas nėra tuščia piliakalnio aplinka.
1990-2011 m. gyvenvietes su pertraukomis tyrė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ir kitų institucijų archeologai, o 2015-2020 m. vyko žvalgomosios ekspedicijos. Iki 1,7 m gylio kultūriniame sluoksnyje rasta pastatų bei židinių liekanų, geležies lydymo rudnelių, papuošalų, darbo įrankių, laivų kniedžių, keramikos ir gyvūnų kaulų.
Radiniai rodo visą gyvenimo grandinę - statybą, maisto ruošimą, gyvulių laikymą, amatą, prekybinius ryšius ir geležies gamybą. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje eksponuojami Žardėje rasti tašyti rąstai bei kuolai, IX-XII a. keramikos indas ir VIII a. pabaigos-X a. pabaigos šulinys, kuriame buvo plaunama geležies rūda. Muziejaus ekspozicija yra geriausias apsilankymo tęsinys, nes ant pačios kalvos radinių nėra.
Kapinės, apkasai ir ne visos reljefo duobės yra senovinės
Kultūros vertybių registras fiksuoja, kad kalva buvo pažeista ilgalaikių arimų, o XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje jos viršuje įrengtos kapinės. Vietomis gali pasitaikyti senų antkapių, metalinių tvorelių ar kitų laidojimo vietos fragmentų, todėl viršūnėje reikia elgtis kaip archeologinėje ir memorialinėje erdvėje.
Per abu pasaulinius karus kalvoje kasti apkasai, o vėliau ją veikė ūkinė veikla ir savaiminis apaugimas. Dėl to ne kiekviena įduba yra senovinio pastato, vartų ar gynybinio griovio pėdsakas; patikimai atskirti sluoksnius gali tik archeologinis tyrimas.
Nekaskite, nejudinkite akmenų, nenaudokite metalo ieškiklio ir neimkite net menkos keramikos šukės. Paviršiuje rastas daiktas vertingas kartu su tikslia vieta, todėl jį palikite, nufotografuokite nejudindami ir apie galimą archeologinį radinį praneškite Kultūros paveldo departamentui arba muziejui.
Tvenkinys yra ne dekoracija, o varliagyvių buveinė
Šiaurės rytų papėdės tvenkinys padeda suprasti piliakalnio santykį su vandeniu, bet kartu yra gyva miesto pakraščio buveinė. Klaipėdos miesto 2025 m. monitoringo metu čia užfiksuotos ežerinės ir pievinės varlės, o ataskaita šį telkinį įvardijo viena tinkamiausių miesto vietų žaliosioms varlėms veistis.
Pievinė varlė per 2019 ir 2025 m. tyrimus Klaipėdoje aptikta tik šioje monitoringo vietoje. 2019 m. prie tvenkinio girdėta ir saugoma nendrinė rupūžė, tačiau 2025 m. jos čia neaptikta, todėl seno stebėjimo negalima pateikti kaip dabartinės rūšies garantijos.
Pavasarį klausykitės balsų nuo kranto, nebriskite į nerštavietes ir negaudykite varlių ar buožgalvių. Šunį laikykite greta, o maisto, plastiko ir stiklo nepalikite net prie esamos laužavietės - ugnis bei šiukšlės nėra teisėta ar saugi paveldo vietos infrastruktūra.
Dabartinė prieiga: projektas dar nėra lankymo infrastruktūra
2019 m. savivaldybė pristatė projektą, kuriame numatyti takai, laipteliai, atokvėpio aikštelės, ženklai ir lieptas palei tvenkinį. Tačiau 2025 m. gruodį patvirtintoje bendrojo plano įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje, pateikiančioje 2024 m. būklę, Žardės ir Purmalių piliakalnių sutvarkymo priemonė pažymėta kaip nepradėta vykdyti. Planuojamų elementų negalima laikyti jau pastatytais.
Navigacijai naudokite tašką 55.6522429, 21.2074638 prie Žardupės gatvės. Paskutinė prieiga gali būti negrįsta, su aukšta žole, duobėmis ar purvu, o oficialios atskiros lankytojų aikštelės patvirtinti nepavyko; automobilį palikite tik teisėtai ir neužtverdami lauko kelio ar sodybų įvažiavimų.
Piliakalnis neturi vartų, paskelbtų darbo valandų ar lankymo bilieto. Atvykite šviesiu paros metu, sausu oru ir avėkite uždarą neslystančią avalynę; šiltuoju sezonu naudinga apsauga nuo erkių. Dėl natūralaus šlaito, negrįstos prieigos ir neįgyvendintos infrastruktūros vieta nėra patikimai pritaikyta vežimėliams ar riboto judumo lankytojams.
