Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčia: apie 1878 m. statyta Apaštalų bažnyčia, pokariu tapusi vienintele veikusia Klaipėdos katalikų šventove

Tiksli vieta ir netikėtai kuklus fasadas

Bažnyčia stovi Bokštų g. 10, buvusios Ferdinando, vėliau Jūros aikštės rytiniame pakraštyje. Jos išorė neprimena didžiosios bazilikos: baltai tinkuotą dvišlaitį tūrį žymi apvalus langas, santūrūs pusapskričių arkų langai, nedidelis kryžius ir bronza kaustytos pagrindinės durys.

Naudokite šio puslapio tašką 55.7131191, 21.1259518. Jis žymi patį Bokštų gatvės bažnyčios pastatą. Telšių vyskupija atskirai nurodo dvasininkų adresą Puodžių g. 23, todėl gretimos parapijos raštinės ar kontaktų kortelės negalima laikyti bažnyčios įėjimo vieta.

Apaštalų bendruomenė ir neaiški statybos data

Pastatas iš pradžių priklausė Apaštalų, dar vadinamai irvingiečių, bendruomenei. KVR tyrimas nurodo, kad ši bendruomenė Klaipėdoje veikė XIX a. viduryje ir buvo viena ankstyvųjų tokio judėjimo grupių Europoje. Jos nariai daugiausia buvo amatininkai ir smulkūs prekeiviai.

Tiksli statybos data nėra vienareikšmė. Literatūroje minimi 1865, 1869 ir 1878 metai, tačiau 1866 m. adresų knygoje bažnyčia dar nepažymėta. Todėl KVR tyrimas pagrįstai siūlo atsargesnę formuluotę: šventovė tikriausiai pastatyta apie 1878 m. Projektuotojas ir statytojas nežinomi.

XX a. pradžioje iš šiaurės pristatytas L formos korpusas. KVR pabrėžia, kad pagrindinis tūris ir istorinis sklypo užstatymas iš esmės išliko, nors pirminis Apaštalų bažnyčios interjeras sunyko.

1945 m. katalikų bažnyčia ir sovietmečio reikšmė

1945 m. sausį per karą buvo apgriauta senoji Klaipėdos katalikų Švč. Trejybės bažnyčia, o jos liekanos netrukus nugriautos. Tų pačių metų pabaigoje buvusi Apaštalų bažnyčia perduota katalikams, iš pradžių perėmė Švč. Trejybės, o netrukus gavo Kristaus Karaliaus titulą.

Nuo pokario iki 1988 m. tai buvo vieninteliai Klaipėdoje veikiantys katalikų maldos namai. KVR tyrime užrašyti prisiminimai, kad per didžiąsias šventes žmonės nebetilpdavo viduje ir stovėdavo lauke ant kalnelio. Todėl nedidelis pastatas svarbus ne tik kaip XIX a. architektūra, bet ir kaip katalikų bendruomenės tęstinumo vieta sovietmečiu.

Apsidė, ikonos, vitražai ir Džiaugsmo vartai

1997 m. pagal architekto Stasio Prikockio projektą pristatytos apsidė ir zakristija, o 2001 m. Sauliaus Manomaičio projektu atliktas kapitalinis remontas. Tų metų lapkričio 25 d. bažnyčią konsekravo Telšių vyskupas Antanas Vaičius.

Interjero centre - Kristaus Visatos Karaliaus, arba Pantokratoriaus, atvaizdas. Carlo Bertagnin OFM ir Paulius Vaineikis OFM tapė Kristaus Karaliaus bei Marijos ikonas, Dalia Skardžiūtė - Kryžiaus kelio stotis, Angelė Joknytė - 2009 m. Marijos ikoną. 2013 m. įstatyti nauji vitražai, o 2014-2015 m. pagal Henriko Ratauto projektą pagaminti tamsaus ąžuolo altorius, krikštykla, klausyklos ir suolai.

2017 m. įrengtos „Džiaugsmo vartų“ durys: bronzinės dalies autorius Kęstutis Krasauskas, medžio konstrukcijų - Henrikas Ratautas. Tai vienas lengviausiai lankytojui pastebimų naujų elementų, tačiau jų religinė paskirtis svarbesnė už dekoratyvumą.

Mišios ir pagarbus lankymas

2026 m. liepos 24 d. Telšių vyskupija skelbė Mišias sekmadieniais 9, 10.30, 12 ir 18 val., šiokiadieniais 17 ir 18 val., šeštadieniais 10 ir 18 val. Išpažinčių klausoma pusvalandį prieš Mišias, o ketvirtadieniais po 18 val. Mišių vyksta adoracija. Tvarkaraštis gali keistis per šventes, todėl prieš specialią kelionę jį tikrinkite iš naujo.

Tai gyva parapijos bažnyčia, ne muziejus. Įėjimo bilieto nėra, auka savanoriška. Užeikite tyliai, netrukdykite išpažinčių ir liturgijos, nefotografuokite žmonių be sutikimo, o interjero fotografavimą derinkite su vietoje nurodyta tvarka.

2026 m. liepos 24 d. Bokštų g. 10 bažnyčią atitinkantis Google Maps paieškos rezultatas rodė 4,8 balo iš 5 pagal 331 atsiliepimą. Reitingas gali keistis ir nėra bažnyčios istorinės ar sakralinės vertės matas.