Klaipėdos miesto savivaldybė
Klaipėda
pramoninio paveldo pastatų kompleksas
Liepų g. 47 ir 47A, Klaipėda
55.71604, 21.14428
15-25 min. eksterjerui; 1-1,5 val. su MEMEL Auto muziejumi
dienos šviesa eksterjerui arba oficialios muziejaus darbo valandos
Klaipėdos dujų fabrikas, Klaipėdos dujų fabriko pastatų kompleksas, Buvęs Klaipėdos dujų fabrikas
Pramoninis paveldas Liepų gatvėje
Klaipėdos dujų fabriko kompleksas yra viena įdomiausių miesto pramoninio paveldo vietų. Jis stovi Liepų gatvėje, kur šalia reprezentacinės miesto architektūros galima pamatyti ir infrastruktūros pastatus, be kurių XIX a. antroje pusėje miestas nebūtų modernėjęs.
Kultūros vertybių registre kanoninis pavadinimas - Klaipėdos dujų fabriko pastatų kompleksas (u. k. 4694), valstybės saugomas kaip regioninės reikšmės vertybė. Tai svarbu, nes vietą sudaro ne vienas gražus pastatas, o keli skirtingą funkciją turėję fabriko elementai.
1860-1861 m. dujų fabrikas ir J. Hartmanno projektas
Fabriko pastatai pastatyti 1860-1861 m. ir buvo pirmas stambus pramoninis statinys po 1854 m. Klaipėdą nusiaubusio gaisro. Projektą parengė Karaliaučiaus dujų fabriko direktorius J. Hartmannas, o dujų gamyba pradėta 1861 m. spalį.
Fabriko atidarymo dieną mieste įsižiebė 386 gatvių žibintai ir 1 086 žibintai privačiuose butuose. 1861 m. kompleksą sudarė net keturiolika įvairaus dydžio statinių: garo katilų ir aparatų patalpos, valymo, aušinimo bei slėgio reguliavimo skyriai, dujų saugyklos, dirbtuvės, sandėliai ir meistro gyvenamasis namas.
Dujų laikikliai ir 1892-1894 m. rekonstrukcija
Architektūriškai įdomiausias komplekso statinys - sklypo kampe stovintis raudonų plytų dujų laikiklio (gazholderio) pastatas. Dujos buvo laikomos metaliniuose rezervuaruose, paslėptuose po mūriniu apvalkalu, todėl techninis įrenginys įgavo reprezentatyvaus mūro pavidalą.
Didėjant poreikiui, 1867 m. pastatytas antras dujų laikiklis, o 1892-1894 m. inžinieriaus Schaaro projektu kompleksas iš esmės rekonstruotas: antrasis laikiklis paaukštintas iki dviejų aukštų, o jo talpa padidinta nuo maždaug 710 iki 1 600 kubinių metrų. Todėl pastatai atspindi ne vien pradinę, bet ir vėlesnę miesto techninės raidos fazę.
Nuo dujų gamybos iki gyvenamųjų būstų
Po Antrojo pasaulinio karo dujų fabriko veikla nutrūko. 1946 m. į pastatus kėlėsi gyventojai, 1961 m. dalis statinių nugriauta, o pirmojo dujų laikiklio patalpos kaip būstai naudotos iki 1981 m.
Šis sluoksnis rodo, kaip pramoninis paveldas Klaipėdoje neretai išliko ne dėl saugojimo, o dėl to, kad tvirti mūriniai pastatai buvo pritaikyti kitoms reikmėms. Būtent todėl kompleksas iki šiol išsaugojo dujų fabriko struktūrą.
Atgimimas: kultūros erdvė ir MEMEL Auto muziejus
2014 m. kompleksą įsigijo privatus savininkas, o nuo 2018 m. pradėti restauravimo darbai, kuriais senoji dujų saugykla paverčiama kultūros ir komercijos erdve. Taip pramoninis pakraščio objektas grąžinamas į miesto kultūrinį gyvenimą.
Vienas dabartinių komplekso sluoksnių susijęs su MEMEL Auto muziejumi, kuriame eksponuojami senoviniai automobiliai. Dėl to vietoje susitinka senoji energetinė infrastruktūra ir nauja automobilių kultūros funkcija.
Kaip aplankyti dujų fabriko kompleksą
Komplekso eksterjerą galima apžiūrėti iš viešų erdvių, tačiau reikia gerbti pastatų naudojimo ribas ir vykstančius tvarkymo darbus. Jeigu planuojate MEMEL Auto muziejų, būtina iš anksto tikrinti oficialų bilietų ir darbo laiko puslapį, nes grafikas gali keistis.
Dujų fabriko kompleksą verta jungti su Liepų gatvės maršrutu, Klaipėdos centriniu paštu ir kitais miesto infrastruktūros paveldo objektais. Tai geras būdas Klaipėdą pamatyti ne vien kaip uostą, bet ir kaip modernėjusį XIX a. miestą.
