Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia: šiuolaikinė pranciškonų šventovė Vilties mieste

Kodėl verta pamatyti šią bažnyčią

Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia išsiskiria ne senumu, o neįprastai vientisa šiuolaikine idėja. Nedidelį dvišlaitį šventovės tūrį lydi atskira ažūrinė varpinė, visą pagrindinį frontoną dengia šviesi figūrinė mozaika, o aplink bažnyčią kuriami rožynai, sensorinis sodas ir bendruomenės erdvės.

Oficialiuose šaltiniuose pastatas iki šiol vadinamas ir bažnyčia, ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno koplyčia. Abu pavadinimai nurodo tą pačią šventovę Savanorių g. 4, kurią prižiūri Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos pranciškonai.

Nuo pagalbos onkologiniams ligoniams iki 2012 m. koplyčios

Šios vietos pradžia susijusi su pagalba sergantiems žmonėms. Mažesniųjų brolių ordinas nurodo, kad 2005 m. pradėtas kurti pirmasis Lietuvoje vėžio liga sergančiųjų paramos ir informacijos centras. Klaipėdos savivaldybė Labrenciškėse, prie universitetinės ligoninės, pranciškonams suformavo 2,3 ha sklypą.

2008 m. gegužės 11 d. Klaipėdoje pirmą kartą surengtas solidarumo su onkologiniais ligoniais Vilties bėgimas. 2009 m. lapkričio 17 d. pašventintas Šv. Pranciškaus onkologijos centro ir būsimos koplyčios kertinis akmuo, o 2012 m. liepos 22 d. iškilmingai pašventinta dabartinė Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčia.

Šventovės architektūra siejama su italų architektu Nunzio Rimmaudo ir lietuvių architektu Sauliumi Plunge. Jos prototipu pasirinkta nedidelė Porciunkulės koplyčia prie Asyžiaus - vieta, ypač svarbi šv. Pranciškaus gyvenimui ir pranciškonų tradicijai. Klaipėdos pastate šis archetipas interpretuotas šiuolaikinėmis formomis ir medžiagomis.

Beveik 100 kv. m Ravenos mokyklos mozaika

Ryškiausias išorės akcentas yra beveik 100 kv. m frontono mozaika „Švč. Mergelė Marija - visų šventųjų ir ligonių globėja“. Ji atidengta ir pašventinta 2022 m. lapkričio 20 d., tad senesnėse bažnyčios nuotraukose fasadas dar gali būti be dabartinio vaizdo.

Ikonografinį eskizą pagal brolio Benedikto idėją sukūrė dailininkė Angelina Banytė. Mozaika pagaminta ir surinkta Italijoje, prie jos dirbo daugiau kaip šimtas bizantiškosios Ravenos mokyklos meistrų, o montavimo darbus Lietuvoje užbaigė Arvydo Bumblio vadovaujama komanda. Pasirinkta klimatui atspari mozaika, o ne ant sienos tapoma freska.

Apžiūrint fasadą verta atsitraukti į aikštelės kraštą: tik tada gerai matoma visa trikampio kompozicija, rausvas konstrukcinis apvadas ir greta stovinti aukšta atvira varpinė su trimis vienas virš kito sukabintais varpais.

„Rieger“ vargonai ir Gallery 1252

Bažnyčios viduje svarbiausias muzikinis objektas yra Austrijos firmos „Rieger“ vargonai. Vilties miestas nurodo, kad instrumentas turi 37 registrus, tris manualus su pedalu ir 2528 vamzdžius. Dėl šio instrumento ir akustikos šventovėje rengiami nemokami vargonų bei kiti koncertai, todėl erdvė veikia ir kaip uostamiesčio koncertų salė.

Vienuolyno Gallery 1252 pavadinimas primena Klaipėdos įkūrimo metus. Jos pagrindą sudaro iš Niujorko lietuvių pranciškonų „Kultūros židinio“ paveldėta kolekcija: išeivijos dailė, porcelianas, graviūros, Rytų meno kūriniai, XVII-XVIII a. skulptūros, apeiginės kaukės ir kiti skirtingų kultūrų objektai. Greta nuolatinės ekspozicijos rengiamos parodos, paskaitos ir kūrybos vakarai.

Aplinkos dalimi tapo ir Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos sensorinis sodas, sakuros, rožės bei levandos. Taip pranciškonų misija išreiškiama ne vien religine praktika, bet ir menu, muzika, sodu bei žmogui palankia aplinka.

Lankymas, pamaldos ir pagarba veikiančiai šventovei

Telšių vyskupija ir Vilties miesto svetainė skelbia, kad sekmadienio Mišios vyksta 11 ir 13 val., o antradieniais-penktadieniais - 18 val.; šeštadieniais tariamasi atskirai, pirmadieniais pamaldų nėra. Tvarka per šventes ir renginius keičiasi, todėl prieš kelionę būtina tikrinti oficialų puslapį.

Bažnyčios lankymas nemokamas, tačiau tai veikianti maldos vieta. Per Mišias nereikėtų vaikščioti po erdvę ar fotografuoti žmonių be jų sutikimo. Gallery 1252, koncertai, ekskursijos ir vienuolyno renginiai turi atskiras programas, todėl jų laiką reikia derinti iš anksto.

Trumpam architektūriniam sustojimui pakanka 45 minučių, o su vargonų koncertu, galerija ar sodu verta skirti iki pusantros valandos. Dienos šviesa geriausiai atskleidžia švelnias mozaikos spalvas ir smulkių figūrų kompoziciją.