Lankytinos vietos Lietuvoje

Klaipėdos senamiestis: istorinis uostamiesčio centras su fachverku

Klaipėdos senamiestis yra savitas Lietuvos uostamiesčio branduolys: planas čia susijęs su viduramžių Memeliu, Danės upe, pilimi, prekybos krantinėmis ir fachverkiniais sandėliais, kurie skiriasi nuo Vilniaus ar Kauno senamiesčių.

Vieta
Klaipėdos miesto savivaldybė
Regionas
Klaipėda
Tipas
istorinis uostamiesčio centras, gatvių tinklas ir fachverkinės architektūros kvartalai
Adresas
Teatro aikštė ir aplinkinės senamiesčio gatvės, Klaipėda
Koordinatės
55.71040, 21.13420
Kiek skirti laiko
1,5-3 val.; daugiau, jei lankote muziejus ir Danės krantines
Geriausias metas
rytas ramiam pasivaikščiojimui, vakaras Teatro aikštei ir Danės krantinėms
Vardai ir variantai

Memelio senamiestis, Klaipėdos senoji miesto dalis

Klaipėdos senamiestis: kodėl jis kitoks

Klaipėdos senamiestis skiriasi nuo kitų Lietuvos didmiesčių istorinių centrų. Čia miesto vaizdą formavo ne vien bažnyčios, rotušės ir didikų rūmai, bet ir pilis, uostas, Danės upė, sandėliai, tiltai, prekybos kiemai ir Mažosios Lietuvos urbanistinė tradicija.

Dėl to geriausia Klaipėdos senamiestį lankyti lėtai: ne tik nueiti iki Teatro aikštės, bet ir pasukti į Aukštąją, Daržų, Didžiąją Vandens, Tiltų, Žvejų gatves, pažiūrėti į Danės krantines, Biržos tiltą, burlaivį „Meridianas“ ir senuosius sandėlių kvartalus.

Memelio pradžia ir miesto planas

Klaipėdos istoriją galima sieti su 1252 m. pastatyta Livonijos ordino pilimi prie Danės žiočių. Prie pilies formavosi miestas, ilgai vadintas Memeliu. Tai svarbu suprasti vaikštant po senamiestį: jo branduolys nėra atsitiktinis dekoratyvus kvartalas, o uostamiesčio ir tvirtovės aplinkoje susikūrusi struktūra.

Senoji miesto dalis turi viduramžišką gatvių tinklą, kurio kontūrai susiję su 13-15 a. raida. Gatvių kryptys, kvartalų mastelis ir ryšys su vandeniu paaiškina, kodėl senamiestyje taip dažnai jaučiamas siaurų perėjimų, staigių kampų ir atvirų krantinių kontrastas.

Fachverkas ir uostamiesčio sandėliai

Klaipėdos senamiestyje verta specialiai ieškoti fachverkinės architektūros. Tai medinio karkaso pastatai su užpildytomis sienų plokštumomis, būdingi vokiškos ir pajūrio prekybinės architektūros aplinkai. Aukštosios ir Daržų gatvių aplinkoje fachverkas geriausiai parodo, kad Klaipėda ilgai buvo kultūriškai kitokia Lietuvos miesto erdvė.

Senųjų sandėlių tema glaudžiai susijusi su uostamiesčio atmintimi: Danės krantinėse ir senamiesčio gatvėse išlikę arba atkurti sandėlių pavidalai primena prekybą, laivybą, žuvies ir medienos judėjimą. Tai nėra tik gražus fasadas - tai miesto ekonominės istorijos forma.

Teatro aikštė, Anikė ir viešoji miesto scena

Teatro aikštė yra labiausiai atpažįstama senamiesčio erdvė. Ji veikia kaip miesto scena: čia vyksta renginiai, prasideda pasivaikščiojimai ir atsiveria senamiesčio bei Danės kryptys. Aikštę papildo Dramos teatro pastatas ir Taravos Anikės fontano skulptūra, kuri tapo vienu Klaipėdos simbolių.

Jeigu norite suprasti aikštę istoriškai, verta neapsiriboti nuotrauka prie fontano. Pažiūrėkite, kaip aikštė jungiasi su Tiltų gatve, Danės krantine ir pilies link vedančia miesto puse. Tada Teatro aikštė tampa ne izoliuota turistine aikšte, o mazgu tarp pilies, upės ir prekybinio miesto.

Danės krantinės, Biržos tiltas ir „Meridianas“

Senamiesčio dalis prie Danės išskiria „Meridianą“, Biržos tiltą ir krantinių istoriją. Burlaivis „Meridianas“ pastatytas 1948 m. Turku laivų statykloje Suomijoje, o prie Danės krantinės kaip miesto simbolis stovi nuo 1971 m. Biržos tiltas siejamas su buvusia Klaipėdos pirklių biržos aplinka ir išlaikė pakeliamo tilto funkciją.

Ši senamiesčio dalis ypač gerai veikia vakarop, kai šviesa krinta ant vandens ir fasadų. Čia aiškiai matyti, kad Klaipėdos istorinis centras nėra vien sausumos senamiestis - jis visą laiką buvo pasuktas į upę, laivus ir uosto darbą.

Didysis gaisras ir prarastas senamiestis

Klaipėdos senamiestis šiandien yra išlikusių, atkurtų ir prarastų sluoksnių derinys. 1854 m. didysis gaisras smarkiai pakeitė miesto vaizdą, o vėliau miestą veikė ir 20 a. karai, sovietmečio pertvarkymai, pramonės bei uosto plėtra.

Todėl vaikštant po Klaipėdą verta neieškoti vien vientiso „senovinio“ atviruko. Stipriausia senamiesčio patirtis yra sluoksnių skaitymas: kur gatvės senos, kur fasadai atkurti, kur kiemai primena sandėlius, kur buvusių bažnyčių ar prekybos pastatų vietos liko tik ženkluose ir miesto atmintyje.

Kaip susidėlioti maršrutą

Geras pirmas maršrutas: pradėkite Teatro aikštėje, pereikite Tiltų gatve link Biržos tilto, sustokite prie „Meridiano“, grįžkite į Aukštosios ir Daržų gatvių fachverko kvartalus, tada eikite Žvejų gatve pilies ir senųjų sandėlių link. Toks ratas paprastai užima apie 1,5-2 valandas.

Jei turite daugiau laiko, prijunkite Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, Kalvystės muziejų, Pilies muziejų arba Laikrodžių muziejų. Tada senamiestis nebus tik pasivaikščiojimas, o taps įvadu į Klaipėdos, Memelio ir Mažosios Lietuvos istoriją.

Ką pastebėti vietoje

Atkreipkite dėmesį į fachverko proporcijas, siauras akmenimis grįstas gatves, sandėlių duris, Danės krantinių aukščius, tiltų ašis ir tai, kaip senamiestis atsiveria į vandenį. Šie elementai pasako daugiau nei atskiros skulptūros ar kavinių iškabos.

Fotografijoms geriausiai tinka rytas, kai gatvės ramesnės, arba vakaras prie Danės. Teatro aikštė labiau gyva renginių metu, o fachverko kvartalai geriau atsiskleidžia tada, kai juose mažiau automobilių ir žmonių.

Klaipėdos senamiesčio šaltiniai