Klaipėdos miesto savivaldybė
Klaipėda
istorinis uostamiesčio centras, gatvių tinklas ir fachverkinės architektūros kvartalai
Teatro aikštė ir aplinkinės senamiesčio gatvės, Klaipėda
55.71040, 21.13420
1,5-3 val.; daugiau, jei lankote muziejus ir Danės krantines
rytas ramiam pasivaikščiojimui, vakaras Teatro aikštei ir Danės krantinėms
Memelio senamiestis, Klaipėdos senoji miesto dalis
Klaipėdos senamiestis: kodėl jis kitoks
Klaipėdos senamiestis skiriasi nuo kitų Lietuvos didmiesčių istorinių centrų. Čia miesto vaizdą formavo ne vien bažnyčios, rotušės ir didikų rūmai, bet ir pilis, uostas, Danės upė, sandėliai, tiltai, prekybos kiemai ir Mažosios Lietuvos urbanistinė tradicija.
Dėl to geriausia Klaipėdos senamiestį lankyti lėtai: ne tik nueiti iki Teatro aikštės, bet ir pasukti į Aukštąją, Daržų, Didžiąją Vandens, Tiltų, Žvejų gatves, pažiūrėti į Danės krantines, Biržos tiltą, burlaivį „Meridianas“ ir senuosius sandėlių kvartalus.
Memelio pradžia ir miesto planas
VLE Klaipėdos istoriją sieja su 1252 m. pastatyta Livonijos ordino pilimi prie Danės žiočių. Prie pilies formavosi miestas, ilgai vadintas Memeliu. Tai svarbu suprasti vaikštant po senamiestį: jo branduolys nėra atsitiktinis dekoratyvus kvartalas, o uostamiesčio ir tvirtovės aplinkoje susikūrusi struktūra.
VLE Klaipėdos architektūros aprašyme pabrėžia, kad senoji miesto dalis turi viduramžišką gatvių tinklą, kurio kontūrai susiję su 13-15 a. raida. Gatvių kryptys, kvartalų mastelis ir ryšys su vandeniu paaiškina, kodėl senamiestyje taip dažnai jaučiamas siaurų perėjimų, staigių kampų ir atvirų krantinių kontrastas.
Fachverkas ir uostamiesčio sandėliai
Klaipėdos senamiestyje verta specialiai ieškoti fachverkinės architektūros. Tai medinio karkaso pastatai su užpildytomis sienų plokštumomis, būdingi vokiškos ir pajūrio prekybinės architektūros aplinkai. Aukštosios ir Daržų gatvių aplinkoje fachverkas geriausiai parodo, kad Klaipėda ilgai buvo kultūriškai kitokia Lietuvos miesto erdvė.
Oficialus Klaipėdos turizmo centras senųjų sandėlių temą sieja su uostamiesčio atmintimi: Danės krantinėse ir senamiesčio gatvėse išlikę arba atkurti sandėlių pavidalai primena prekybą, laivybą, žuvies ir medienos judėjimą. Tai nėra tik gražus fasadas - tai miesto ekonominės istorijos forma.
Teatro aikštė, Anikė ir viešoji miesto scena
Teatro aikštė yra labiausiai atpažįstama senamiesčio erdvė. Ji veikia kaip miesto scena: čia vyksta renginiai, prasideda pasivaikščiojimai ir atsiveria senamiesčio bei Danės kryptys. Aikštę papildo Dramos teatro pastatas ir Taravos Anikės fontano skulptūra, kuri tapo vienu Klaipėdos simbolių.
Jeigu norite suprasti aikštę istoriškai, verta neapsiriboti nuotrauka prie fontano. Pažiūrėkite, kaip aikštė jungiasi su Tiltų gatve, Danės krantine ir pilies link vedančia miesto puse. Tada Teatro aikštė tampa ne izoliuota turistine aikšte, o mazgu tarp pilies, upės ir prekybinio miesto.
Danės krantinės, Biržos tiltas ir „Meridianas“
Oficialus Klaipėdos turizmo centro pasakojimas apie senamiestį prie Danės išskiria „Meridianą“, Biržos tiltą ir krantinių istoriją. „Meridianas“ pastatytas 1948 m. Turku laivų statykloje Suomijoje, o prie Danės krantinės kaip miesto simbolis stovi nuo 1971 m. Biržos tiltas siejamas su buvusia Klaipėdos pirklių biržos aplinka ir išlaikė pakeliamo tilto funkciją.
Ši senamiesčio dalis ypač gerai veikia vakarop, kai šviesa krinta ant vandens ir fasadų. Čia aiškiai matyti, kad Klaipėdos istorinis centras nėra vien sausumos senamiestis - jis visą laiką buvo pasuktas į upę, laivus ir uosto darbą.
Didysis gaisras ir prarastas senamiestis
Klaipėdos senamiestis šiandien yra išlikusių, atkurtų ir prarastų sluoksnių derinys. VLE Klaipėdos istorijoje ir architektūroje mini 1854 m. didįjį gaisrą, smarkiai pakeitusį miesto vaizdą. Vėliau miestą veikė ir 20 a. karai, sovietmečio pertvarkymai, pramonės bei uosto plėtra.
Todėl vaikštant po Klaipėdą verta neieškoti vien vientiso „senovinio“ atviruko. Stipriausia senamiesčio patirtis yra sluoksnių skaitymas: kur gatvės senos, kur fasadai atkurti, kur kiemai primena sandėlius, kur buvusių bažnyčių ar prekybos pastatų vietos liko tik ženkluose ir miesto atmintyje.
Kaip susidėlioti maršrutą
Geras pirmas maršrutas: pradėkite Teatro aikštėje, pereikite Tiltų gatve link Biržos tilto, sustokite prie „Meridiano“, grįžkite į Aukštosios ir Daržų gatvių fachverko kvartalus, tada eikite Žvejų gatve pilies ir senųjų sandėlių link. Toks ratas paprastai užima apie 1,5-2 valandas.
Jei turite daugiau laiko, prijunkite Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, Kalvystės muziejų, Pilies muziejų arba Laikrodžių muziejų. Tada senamiestis nebus tik pasivaikščiojimas, o taps įvadu į Klaipėdos, Memelio ir Mažosios Lietuvos istoriją.
Ką pastebėti vietoje
Atkreipkite dėmesį į fachverko proporcijas, siauras akmenimis grįstas gatves, sandėlių duris, Danės krantinių aukščius, tiltų ašis ir tai, kaip senamiestis atsiveria į vandenį. Šie elementai pasako daugiau nei atskiros skulptūros ar kavinių iškabos.
Fotografijoms geriausiai tinka rytas, kai gatvės ramesnės, arba vakaras prie Danės. Teatro aikštė labiau gyva renginių metu, o fachverko kvartalai geriau atsiskleidžia tada, kai juose mažiau automobilių ir žmonių.