Klaipėdos sentikių cerkvė: pietinės Klaipėdos sentikių šventovė su dviem auksiniais kupolais ir bendruomenės išsaugotomis ikonomis

Kurią Klaipėdos sentikių cerkvę rodo žemėlapis

Google Maps žyma Statybininkų pr. 51 nurodo naująją raudonų plytų sentikių cerkvę pietinėje Klaipėdos dalyje. Jos pilnas titulas yra Švč. Dievo Motinos Dangun Ėmimo ir šv. arkangelo Mykolo cerkvė. Gretimame sklype ilgą laiką veikė mažesni, iš gyvenamojo namo pritaikyti 1960 m. maldos namai, todėl senesniuose aprašuose ir nuotraukose galima rasti du skirtingus pastatus.

Tai sentikių pomorų bendruomenės šventovė, ne Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios parapija. Abi tradicijos yra rytų krikščioniškos, tačiau jų institucinė priklausomybė, liturginiai papročiai ir bendruomenių istorija skiriasi. Klaipėdos bendruomenė susiformavo 1946 m., daug jos steigėjų buvo iš Suvalkų krašto perkeltos sentikių šeimos.

Nuo 1947 m. registracijos iki naujos šventovės

Pirmieji Klaipėdos sentikių maldos susirinkimai po karo vyko privačiose patalpose. Bendruomenės registravimo dokumentai siekia 1947-1948 m., o 1960 m. rugpjūčio 28 d. Statybininkų prospekte pašventinti gyvenamajame name įrengti Dievo Motinos Dangun Ėmimo maldos namai.

Augant bendruomenei senasis pastatas tapo per mažas. Naujosios cerkvės statyba pradėta 2010 m. pabaigoje, 2013 m. vasarą iškelti abu kupolai, o pamaldoms pastatas atvertas 2013 m. pabaigoje. Akademinis tyrimas statybos dokumentus apima iki 2015 m., o iškilmingas pašventinimas įvyko 2016 m. lapkričio 21 d., minint arkangelą Mykolą.

Vytenio Mazurkevičiaus projektas ir du kupolai

Cerkvę suprojektavo architektas Vytenis Mazurkevičius. Ilgas 27 m korpusas yra apie 13 m pločio, o raudonų plytų sienas dengia tamsus metalinis dvišlaitis stogas. Siauri arkiniai langai, santūrios plytų nišos ir aukštas vakarinis bokštas kuria tradicinę, bet ne pernelyg puošnią išraišką.

Pagrindinį bokštą ir žemesnę navos dalį vainikuoja du auksą imituojančia danga padengti svogūniniai kupolai su sentikių tradicijai būdingais trijų skersinių kryžiais. Šaltiniuose nurodoma, kad kupolai pagaminti Volgodonske, varpai išlieti Lenkijoje, o aukščiausia bokšto vertikalė su kryžiumi siekia apie 46 m.

Apie šimtą ikonų ir bendruomenės atmintis

Interjero pagrindas yra medinis ikonostasas, skiriantis maldos erdvę nuo sakralinės rytinės dalies. Jame sukaupta apie šimtą ikonų. Dalis jų įsigyta už aukas, tačiau ypač svarbūs šeimų dovanoti seni atvaizdai, kuriuos protėviai išsaugojo per persikėlimus ir sovietmečio ribojimus.

Interjerą padėjo formuoti Klaipėdos dailininkas Anatolijus Klemencovas. Lankant verta žiūrėti ne tik į paauksuotą ikonostaso visumą, bet ir į skirtingo amžiaus ikonų paviršius bei jų vietą bendruomenės istorijoje. Tai veikianti maldos erdvė, todėl prie ikonų nesiartinkite ir jų nefotografuokite neatsiklausę.

Pamaldos, apranga ir lankytojo elgesys

Cerkvė nėra muziejus ir neturi patikimai patvirtinto turistinio darbo laiko visai dienai. Norint pamatyti vidų, saugiausia iš anksto kreiptis į Klaipėdos sentikių religinę bendruomenę arba atvykti prieš jos viešai paskelbtas pamaldas. Tvarkaraščiai per religines šventes keičiasi, todėl senų portalų valandomis pasikliauti nereikėtų.

Bilieto nėra, o auka yra savanoriška. Užeikite tyliai, rinkitės pečius ir kelius dengiančią aprangą, vyrams dera nusiimti kepurę. Bendruomenėje laikomasi savų maldos ir elgesio papročių, todėl per pamaldas stebėkite vietos tvarką, nestokite prieš besimeldžiančius ir dėl fotografavimo visada paprašykite leidimo.

2026 m. liepos 24 d. tikslus Google įrašas turėjo 4,7 balo iš 5 pagal 46 atsiliepimus. Koordinatės 55.6712373, 21.1622564 veda prie naujosios cerkvės Statybininkų pr. 51, o ne prie Klaipėdos stačiatikių šventovių kituose miesto rajonuose.