- Vieta
- Klaipėdos miesto savivaldybė
- Regionas
- Klaipėda
- Tipas
- natūrali miesto kalva, apžvalgos vieta ir bendruomenės žiemos pramogų erdvė
- Adresas
- I. Simonaitytės g. 13 apylinkės, Vingio ir Žardininkų rajonų sandūra, Klaipėda
- Koordinatės
- 55.67360, 21.18580
- Kiek skirti laiko
- 25-50 min. užlipti, apžvelgti pietinę Klaipėdą ir pasivaikščioti papėdėje
- Geriausias metas
- sausas vakaras panoramai arba snieguota diena žiemos pramogoms, prieš tai apžiūrėjus pasirinktą šlaitą
I. Simonaitytės kalnas, Simonaitytės kalnas
Žalia aukštuma tarp Vingio ir Žardininkų
Ievos Simonaitytės kalva iškyla pietinėje Klaipėdoje, tarp I. Simonaitytės gatvės, Vingio ir Žardininkų gyvenamųjų rajonų. Klaipėdos miesto planavimo dokumentuose ji pažymėta kaip vietos akcentas ir lankytina vieta. Tai ne atskiras aptvertas parkas su vienu įėjimu, o į kasdienį miesto želdynų ir takų tinklą įsiliejusi aukštuma.
Kalva natūraliai susiformavusi, nors jos aplinka keitėsi statant pietinius miesto rajonus ir tvarkant Draugystės parko želdynus. Viešuose patikimuose šaltiniuose nepateikiamas oficialus jos aukštis ar vienas išmatuotas apžvalgos spindulys, todėl panoramos nereikėtų reklamuoti išgalvotais kilometrais. Viršūnė tiesiog suteikia retą galimybę iš aukščiau pamatyti plokščią daugiabučių miesto dalį.
Rašytojos vardas pietinės Klaipėdos kraštovaizdyje
Ieva Simonaitytė gimė 1897 m. Vanaguose ir laikoma žymiausia Mažosios Lietuvos gyvenimo vaizduotoja lietuvių prozoje. 1921 m. ji persikėlė į Klaipėdą, dirbo mašininke, vertėja ir korektore, dalyvavo krašto lietuvių kultūrinėje veikloje, o nuo 1936 m. atsidėjo literatūrai.
Klaipėdoje ji gyveno iki 1939 m. ir čia parašė svarbiausius ankstyvuosius kūrinius. Romanas „Aukštujų Šimonių likimas“ 1935 m. pelnė Lietuvos valstybinę literatūros premiją, o „Vilius Karalius“ tapo vienu ryškiausių jos kūrinių. Kalvos ir gatvės vardas įamžina šį ryšį su miestu, tačiau ant kalvos nėra rašytojos memorialinio muziejaus ar biografinės ekspozicijos.
Ką pamatyti užlipus
Nuo viršutinės kalvos dalies atsiveria Vingio, Žardininkų ir kitų pietinių Klaipėdos rajonų daugiabučiai, želdynai, gatvių ašys ir platus pajūrio miesto dangus. Geriausias vaizdas priklauso nuo augmenijos, oro skaidrumo ir pasirinktos viršūnės vietos. Vakaras tinkamas švelnesnei šviesai, tačiau leiskitės dar aiškiai matydami nelygų šlaitą.
Pats apsilankymas trumpas, todėl kalvą patogu derinti su pasivaikščiojimu aplinkiniais Draugystės parko takais ar netolimu Sąjūdžio parku. Ant šlaito nekurkite naujų išvažinėtų takų ir neardykite velėnos. Po lietaus žolė ir molingas gruntas tampa slidūs net be sniego.
Žiemą kalva tampa rogučių trasa, bet ne slidinėjimo centru
Prisnigus Simonaitytės kalva sutraukia vaikus ir suaugusiuosius su rogutėmis, čiuožynėmis bei slidėmis. Klaipėdos savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto medžiaga ją įvardija populiaria viso miesto šeimų vieta. Populiarumas nereiškia, kad šlaitas nuolat lyginamas, patruliuojamas ar atitinka sporto trasos standartus.
Prieš kiekvieną nusileidimą apžiūrėkite visą trajektoriją nuo apačios. Pasirinktoje linijoje neturi būti medžių, apšvietimo atramų, suoliukų, tvorų, pliko ledo, pėsčiųjų tako, automobilių ar kitų čiuožiančiųjų. Maži vaikai turi būti prižiūrimi, o šalmas sumažina galvos traumos riziką. Neleiskitės į gatvės ar sankryžos pusę.
Nemokama miesto vieta be nustatyto darbo laiko
Kalva yra atvira miesto žalioji erdvė be kasos, vartų ir paskelbto bilieto. Pastovios lankymo valandos nenurodytos, tačiau saugiausia eiti šviesiu paros metu. Apšvietimas aplinkinėje teritorijoje nepadaro kiekvieno šlaito ir nelygumo vienodai matomo. Renginių metu papėdėje gali būti daugiau žmonių ar laikinų ribojimų.
Pagrindiniai takai papėdėje gali būti patogūs vežimėliams, bet status žolės šlaitas ir viršūnės priėjimas nėra patikimai bebarjeriai. Automobilį palikite tik pažymėtoje miesto stovėjimo vietoje, neužstatydami daugiabučių kiemų įvažiavimų. Vizitui pakanka 25-50 minučių, jei neplanuojate ilgesnio pasivaikščiojimo.
