- Vieta
- Klaipėda, Klaipėdos miesto savivaldybė
- Regionas
- Klaipėda
- Tipas
- 2003 m. atidengtas granito monumentas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos vienybei bei 1923 m. Klaipėdos krašto įvykiams atminti
- Adresas
- Danės skveras prie Biržos tilto, Klaipėda
- Koordinatės
- 55.71056, 21.13349
- Kiek skirti laiko
- 15-30 min. paminklui; 1-2 val. derinant su Danės skveru ir Klaipėdos senamiesčiu
- Geriausias metas
- dienos šviesa, kai aiškiai matyti skirtingi granito atspalviai, nulaužta sijos dalis ir iškaltas tekstas
„Arka“, vieningos Lietuvos arka, paminklas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos vienybei
Kur stovi „Arka“ ir kaip ją atpažinti
Paminklas stovi Danės skvere, pietinėje upės pusėje netoli Biržos tilto ir priešais rotušės krantą. Koordinatės 55.7105565, 21.1334853 žymi patį monumentą, o ne automobilių stovėjimo vietą ar bendrą skvero centrą. Iš senamiesčio pusės jį lengviausia pasiekti Tiltų gatve, o nuo šiaurinio kranto - per Biržos tiltą.
Kompoziciją sudaro platus stačiakampis šviesiai pilko granito stulpas kairėje, daug siauresnė rausvo granito kolona dešinėje ir aukštai juos jungianti pilka sija. Už raudonosios kolonos sija nesibaigia taisyklingai: jos paviršius nutrūksta nelygiu, lyg nulaužtu galu. Apačioje abi dalis susieja žemas rausvo granito pagrindas.
Tai nėra pravažiuojami vartai, pastato liekana ar senas uosto įrenginys. „Arka“ sukurta kaip monumentalios skulptūros ir architektūrinio ženklo junginys. Jos tapatybę patvirtina ne vien forma, bet ir ant pilkojo stulpo iškaltas sakinys apie vieną tautą, žemę ir Lietuvą.
Pilkas ir raudonas granitas pasakoja apie dvi Lietuvos dalis
Autorių sumanyme masyvesnė pilka atrama reiškia Didžiąją Lietuvą, o lieknesnė raudono granito kolona - Mažąją Lietuvą ir jos kultūrinį palikimą. Viršuje jas sujungianti sija paverčia atskiras dalis viena kompozicija. Spalvų ir mastelio skirtumas leidžia šią mintį perskaityti net nežinant viso istorinio pasakojimo.
Nelygus sijos galas už raudonosios kolonos yra sąmoningas, ne statybos brokas. Jis aiškinamas kaip istorinės Mažosios Lietuvos dalis, po Antrojo pasaulinio karo likusi dabartinėje Kaliningrado srityje. Tai memorialinė autoriaus interpretacija, o ne tikslus buvusių sienų žemėlapis ar teiginys, kad visa Mažoji Lietuva turėjo vienodą politinę valią.
Paminklo simboliką verta apžiūrėti iš abiejų pusių. Žvelgiant tiesiai geriausiai matyti atramų skirtumas ir užrašas, o priėjus iš šono išryškėja horizontalios sijos gylis bei šiurkštus nulaužtos dalies paviršius. Pilko ir raudono granito kontrastas ryškiausias dienos šviesoje, ypač kai akmuo nėra vienodai šlapias.
Tilžės aktas ir 1923 m. Klaipėdos krašto įvykiai
Istorinis paminklo pasakojimas prasideda ne 1923 m. Mažosios Lietuvos tautinė taryba buvo sudaryta 1918 m. lapkričio 16 d., o lapkričio 30 d. viešai pareikalavo Mažąją Lietuvą prijungti prie Didžiosios Lietuvos. Ši deklaracija vėliau pavadinta Tilžės aktu. Ji yra svarbus politinės vienybės dokumentas, tačiau nereikėtų jos pateikti kaip visų krašto gyventojų vienbalsio balsavimo.
1923 m. sausio 10-15 d. Klaipėdos krašte įvyko Lietuvos valstybės remta politinė ir karinė akcija prieš Prancūzijos administraciją, istoriografijoje vadinama Klaipėdos krašto sukilimu. Sausio 19 d. Šilutės seimas paskelbė krašto prisijungimą prie Lietuvos autonomijos teisėmis, o vasarį pasitraukus Prancūzijos pajėgoms įžengė Lietuvos kariuomenė. VLE šią akciją sieja su daliniu Tilžės akto siekio įgyvendinimu.
Šių įvykių atmintis nėra vienalytė: krašto gyventojų nuostatos skyrėsi, o pati operacija buvo organizuota ir remta Lietuvos valdžios. Todėl „Arką“ tiksliausia skaityti kaip 2003 m. sukurtą vienybės ir prijungimo atminimo ženklą, ne kaip visų 1918-1923 m. politinių pasirinkimų neutralų atvaizdą.
Kaip paminklas atsirado 2003 m.
„Arka“ atidengta 2003 m. rugpjūčio 8 d., minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 80-metį. Tai paaiškina, kodėl ant paminklo nėra 1923 m. statybos žymių: nuo įvykio iki monumento sukūrimo praėjo aštuoni dešimtmečiai. Paminklas iškilo iniciatyvinės grupės pastangomis ir buvo statomas už visuomenės paaukotas lėšas.
Kūrinio skulptorius yra Arūnas Sakalauskas, architektas - Ričardas Krištapavičius, o konstrukcinę dalį rengė inžinierius Tautvydas Tubis. Iniciatyvinei grupei vadovavo tuometis Seimo narys Valentinas Greičiūnas. Šios autorystės svarbios, nes „Arka“ nėra anoniminis miesto ženklas ar vien architektūrinė mažoji forma.
Dažniausiai instituciniuose lankytojų aprašuose skelbiama, kad granito kompozicija yra apie 8,5 m aukščio ir sveria maždaug 150 tonų. Tačiau oficialiame Arūno Sakalausko kūrybos kataloge prie to paties 2003 m. kūrinio nurodyta 10 m aukščio reikšmė. Neradus pirminio matavimo akto šie skaičiai nejungiami: 8,5 m laikomas plačiausiai kartojamu lankytojo orientyru, o 10 m paliekamas kaip dokumentuotas katalogo variantas.
Ievos Simonaitytės žodžiai ant granito
Ant pilkosios paminklo dalies didžiosiomis raidėmis iškalta: „ESAME VIENA TAUTA, VIENA ŽEMĖ, VIENA LIETUVA“. Žodžiai priskiriami Mažosios Lietuvos rašytojai Ievai Simonaitytei ir paprastai aiškinami kaip pasakyti arba užrašyti netrukus po 1923 m. įvykių. Ant granito jie veikia kaip kūrinio raktas, tiesiogiai įvardijantis vienybės idėją.
Užrašą verta skaityti kartu su forma. Sakinys skelbia vienovę, tačiau skirtingo dydžio bei spalvos atramos ir nulaužtas sijos galas kartu primena, kad istorinė patirtis buvo nevienoda ir dalis regiono liko už Lietuvos ribų. Ši įtampa saugo monumentą nuo pernelyg paprasto triumfo vartų įspūdžio.
Ieva Simonaitytė gimė Klaipėdos krašte ir literatūroje įamžino Mažosios Lietuvos žmones bei nykstantį jų pasaulį. Norint atskirti paminklo trumpą citatą nuo platesnės rašytojos biografijos, maršrutą galima pratęsti iki jos vasarnamio muziejaus Priekulėje arba Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Klaipėdoje.
Lankymas, prieinamumas ir maršrutas Danės skvere
„Arka“ stovi neužtvertoje viešoje lauko erdvėje, todėl fasadui ir užrašui apžiūrėti bilieto ar kasos nėra. Specialus turistinis darbo laikas netaikomas, tačiau renginys, krantinės priežiūra ar laikinas aptvėrimas gali pakeisti priėjimą. Sausio 15-osios minėjimai prie paminklo vyksta pagal atskirai skelbiamas programas, tad konkretaus metų renginio laiką visada tikrinkite oficialiame savivaldybės puslapyje.
Atnaujinta Danės skvero danga aplink paminklą yra lygi ir kieta, tačiau ši pastaba nėra išsamus prieinamumo auditas. Žemėlapio taškas nežymi pritaikytos stovėjimo vietos, o per renginius gali būti minia ar laikini barjerai. Jei reikia konkretaus maršruto be laiptų arba specialaus transporto sustojimo, prieš vykdami tikrinkite naujausią miesto informaciją.
Vien paminklui pakanka 15-30 min., tačiau jo vieta leidžia sudaryti ilgesnį maršrutą. Eikite atnaujinta Danės krantine, pereikite Biržos tiltą į Klaipėdos senamiestį, užsukite į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų arba tęskite link piliavietės. Taip „Arkos“ simboliai gauna miesto istorijos kontekstą, kurio vienas trumpas užrašas negali sutalpinti.
