Klaipėdos miesto savivaldybė
Klaipėda
atviro oro skulptūrų ekspozicija ir senųjų miesto kapinių atminties vieta
Tarp K. Donelaičio, Liepų, Trilapio ir S. Daukanto gatvių, Klaipėda
55.71830, 21.13650
45 min.-1,5 val.; daugiau su ekskursija arba istoriniu maršrutu
pavasaris-ruduo pasivaikščiojimui; rami ryto šviesa skulptūrų fotografijai
Skulptūrų parkas, Klaipėdos senosios miesto kapinės
Skulptūrų parkas, kuris yra ir atminties vieta
Klaipėdos skulptūrų parkas pirmiausia atrodo kaip ramus miesto parkas su brandžiais medžiais, takais ir vėlyvojo modernizmo skulptūromis. Tačiau jo istorija gerokai sudėtingesnė: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus pabrėžia, kad tai buvusių miesto kapinių vieta, kurioje šiandien susitinka menas, gamta ir istorinė atmintis.
Dėl to parką verta lankyti pagarbiai. Tai nėra vien rekreacinė žalioji zona ar skulptūrų galerija po atviru dangumi. Čia vienoje teritorijoje telpa 19 a. miesto kapinės, karo ir sukilimų atminimas, sovietmečio pertvarkymas ir šiuolaikinis bandymas sugrąžinti vietai jos daugiabalsę istoriją.
Buvusios miesto kapinės
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus nurodo, kad ši 10 ha teritorija yra istorijos talpykla: čia buvo 19 a. pradžios karo lauko įtvirtinimas, 1820-1975 m. miesto kapinės, o nuo 1977 m. - Skulptūrų parkas.
Sovietmečiu senųjų kapinių vietoje buvo suformuotas parkas, dalis kapinių ženklų prarasta arba išstumta iš matomos erdvės. Atkūrus nepriklausomybę į parką grįžo keli autentiški paminklai, tarp jų labdarių Juliaus Liudviko Vynerio, Hermano Gerlacho ir Marie Gerlach atminimo ženklai.
Modernizmo skulptūros
Muziejus nurodo, kad parke eksponuojama 117 vėlyvojo modernizmo granito skulptūrų, iškaltų lietuvių ir užsienio skulptorių. Anksčiau parko pristatymuose dažnai minėtas ir 116 skulptūrų / 67 autorių skaičius; naujesnėje muziejaus informacijoje aktualizuotas 117 skulptūrų skaičius.
Skulptūros nėra vien dekoracijos. Jos parodo 20 a. antros pusės Lietuvos skulptūros kalbą: abstrahuotas figūras, sunkią granito medžiagą, ritmą, tūrius, paviršiaus faktūrą ir santykį su medžių alėjomis. Geriausia žiūrėti ne tik į pavienį objektą, bet ir į tai, kaip skulptūros išdėstytos tarp takų ir brandžių medžių.
Karo ir Klaipėdos krašto atmintis
Klaipėdos turizmo centro paskelbtame parko atnaujinimo aprašyme išskiriamas atminties sluoksnis: čia minimi po Prancūzijos-Prūsijos karo mirę prancūzų belaisviai, Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kariai, tarpukario Lietuvos kariai, Antrojo pasaulinio karo belaisviai ir kiti palaidojimai.
Parke svarbus ir 1923 m. Klaipėdos sukilėlių kapas. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio kontekste ši vieta tapo dar ryškesnė: parkas kalba ne vien apie asmenines netektis, bet ir apie miesto politinės priklausomybės, sienų bei atminties kaitą.
Atnaujintas parkas
Klaipėdos turizmo centras nurodo, kad po daugiau kaip metus trukusių rangos darbų atnaujintas Skulptūrų parkas ir senosios istorinės miesto kapinės buvo atvertos visuomenei. Tvarkant parką atnaujinti takai, apšvietimas, mažoji architektūra, informacinės lentelės, sutvarkyti atminties elementai.
Svarbu, kad atnaujinimas nebuvo vien kosmetinis. Buvo sprendžiama, kaip suderinti poilsio erdvę, skulptūrų ekspoziciją ir kapinių atmintį. Tai jautrus miesto planavimo klausimas, todėl parką lankytojui verta skaityti kaip kompromisų ir grąžinamos atminties vietą.
Kaip lankyti Klaipėdos skulptūrų parką
Paprastam pasivaikščiojimui užtenka 45 minučių: įeikite iš Liepų ar K. Donelaičio gatvės pusės, pereikite pagrindiniais takais ir stebėkite, kaip skulptūros keičiasi su šviesa bei medžių fonu. Jei domina istorija, skirkite bent 1,5 valandos ir ieškokite atminties ženklų.
Parkas visada atviras, tačiau muziejinės ekskursijos ir renginiai priklauso nuo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus programos. Su gidu ši vieta ypač įdomi, nes daugelis istorinių sluoksnių nėra savaime perskaitomi vien iš pirmo žvilgsnio.
Ką pastebėti vietoje
Stebėkite ne tik skulptūrų formas, bet ir jų medžiagą: granitą, paviršiaus šiurkštumą, tūrio svorį, santykį su medžių kamienais. Gerai matyti, kad daugelis kūrinių sukurti viešajai erdvei, todėl keičiasi priklausomai nuo atstumo ir maršruto krypties.
Kitoje patirties pusėje yra kapinių atminties ženklai, paminklų fragmentai, memorialiniai objektai ir parko rimtis. Šį derinį geriausia priimti kaip Klaipėdos istorijos specifiką: miestas nuolat perrašė savo erdves, bet dalis senųjų sluoksnių vis tiek grįžta.