- Vieta
- Klaipėdos miesto savivaldybė
- Regionas
- Klaipėda
- Tipas
- viešoji biblioteka istorinės Gerlacho rezidencijos ir šiuolaikinio priestato komplekse
- Adresas
- H. Manto g. 25, Klaipėda
- Koordinatės
- 55.71691, 21.12794
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min.; ilgiau parodai, renginiui ar darbui skaitykloje
- Geriausias metas
- darbo valandomis ištisus metus; šiltuoju sezonu, kai veikia kiemelių erdvės
Ievos Simonaitytės biblioteka, Klaipėdos apskrities viešoji biblioteka, KLAVB
Kodėl į biblioteką verta užeiti ir be skaitytojo bilieto
Tai didžiausia Vakarų Lietuvos biblioteka, tačiau keliautojui ji įdomi ne vien fondų dydžiu. H. Manto gatvės pusėje pasitinka puošni XIX a. vila, viduje senoji architektūra pereina į šviesias šiuolaikines erdves, o už pastatų atsiveria du meno kūriniais papildyti kiemeliai. Viešos parodos ir renginiai biblioteką paverčia kultūros centru, kuriame galima prasmingai sustoti tarp kitų Klaipėdos centro objektų.
Pirmą kartą atėjus verta pradėti nuo pagrindinio įėjimo ir informacijos darbuotojo paklausti, kurios parodos, istorinės erdvės ar kiemeliai tą dieną prieinami. Skaitytojo pažymėjimo paprastai nereikia norint įeiti į viešas erdves ar apžiūrėti nemokamą parodą, tačiau knygų skolinimui, kai kurioms paslaugoms ir registruojamiems renginiams taikomos atskiros taisyklės.
Istorinio fasado neapeikite pernelyg greitai. Gelsvą dviejų aukštų pastatą atpažinsite iš baltais lipdiniais puoštų langų, kolonų portiko, baliustrados ir vazų. Tai vienas ryškesnių Klaipėdos istorizmo architektūros pavyzdžių.
1874 m. Gerlacho rezidencija ir pirmoji miesto biblioteka
Rezidencija 1874 m. pastatyta Klaipėdos medienos pirkliui, komercijos patarėjui ir Italijos konsului Hermannui Gerlachui. Architektas dokumentuose neišliko žinomas. Neorenesansinių formų vila liudijo pasiturinčio uostamiesčio pirklio statusą, o Gerlachų šeimai priklausė iki 1935 m.
Po Hermanno mirties jo našlė Marie Gerlach pastatą pardavė miesto magistratui. 1936 m. čia įsikūrė miesto biblioteka, tuo metu laikyta viena moderniausių Lietuvoje: jai buvo įrengtos metalinės knygų lentynos ir knygų keltuvas. Biblioteka veikė iki 1944 m. rudens, o jos fondai per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinti.
Pokariu viešoji biblioteka į Gerlacho namą persikėlė 1953 m. Istorinis pastatas šiandien nėra atskiras memorialinis muziejus - jis yra veikiančio bibliotekos komplekso dalis, todėl kai kurių patalpų prieinamumą lemia darbo ir renginių grafikas.
Nuo 1950 m. įstaigos iki seno ir naujo dialogo
Dabartinė apskrities biblioteka įsteigta 1950 m. ir per kelis dešimtmečius keitė pavadinimus bei statusą. Ievos Simonaitytės vardas jai suteiktas 1978 m., o nuo 1979 m. pradėtas vartoti įstaigos pavadinime. Dabartinis oficialus pavadinimas galioja nuo 2020 m. gruodžio 15 d.
Augant fondams ir lankytojų poreikiams, 1992 m. pradėta bibliotekos plėtra. Ilgas statybos bei restauravimo etapas baigtas 2008 m.; naujoji skaitytojų pastato dalis lankytojams atverta anksčiau, 2006 m. Architektės Neringos Blaževičienės projektuotas kompleksas sujungė restauruotą rezidenciją ir santūrią XXI a. architektūrą.
Beveik 8 000 kvadratinių metrų komplekse įrengtos skaityklos, atviri fondai, renginių ir konferencijų salės, vaikų bei jaunimo erdvės, parodų vietos ir Gerlacho palėpė. Šis mastas paaiškina, kodėl senoji vila iš gatvės parodo tik dalį bibliotekos.
Vertingi spaudiniai, muzika ir Mažosios Lietuvos atmintis
VLE nurodo, kad bibliotekos fonduose saugoma daugiau kaip 867 tūkst. dokumentų, iš jų apie 596 tūkst. knygų. Seniausia minima knyga yra 1678 m. Antverpene išleista „Theologia moralis“, o tarp seniausių periodinių leidinių yra 1883 m. „Auszra“ ir nuo 1933 m. leista „Gimtoji kalba“. Tai saugomi fondai, o ne nuolat atviroje vitrinoje eksponuojami objektai, todėl konkretų leidinį norintiems tyrinėti reikia iš anksto teirautis bibliotekos.
Muzikos rinkinyje yra daugiau kaip 25 tūkst. dokumentų, tarp jų apie 10 tūkst. plokštelių. Krašto pažinimui ypač svarbūs Mažosios Lietuvos, jūrinio paveldo, fotografijų ir AdM archyvo rinkiniai. Gerlacho palėpėje rengiama jūrinį kultūros paveldą pristatanti ekspozicija, tačiau jos lankymo galimybes konkrečią dieną verta patikrinti informacijoje.
Bibliotekos vardas primena Ievą Simonaitytę - rašytoją, kurios kūryba įtvirtino Klaipėdos krašto žmonių kalbą, likimus ir istorinę patirtį lietuvių literatūroje. Jos atminimas čia nėra tik įstaigos iškaboje: rašytojos kūriniai, vardinis kiemelis ir specialūs meno akcentai kuria atskirą pažinimo maršrutą.
Du kiemeliai: saulės laikas, kalbos paminklas ir užmiršti žodžiai
Bibliotekos kiemeliai yra savarankiška lankytina erdvė. Saulės laikrodžio kiemelyje įrengta Romo Klimavičiaus ir Romualdo Martinkaus sukurta „Laiko knyga“ - saulės laikrodis ir kalendorius, kurio ženklai padeda sekti dienos bei metų ritmą. Čia pat 2013 m. atsirado Algirdo Boso sukurtas paminklas lietuvių kalbai su išnykusius žodžius primenančiais elementais.
Ievos kiemelyje nuo 2018 m. stovi rašytojai skirtas suolelis, kurio idėją pasiūlė Juozas Šikšnelis, o sukūrė Romas Klimavičius. Greta galima pamatyti Jono Virbausko skulptūras, o 2020 m. pradėtame Užmirštų žodžių take iš Ievos Simonaitytės tekstų iškelti reti, šiandien beveik nebevartojami Mažosios Lietuvos žodžiai.
Šiltuoju sezonu kiemeliuose vyksta skaitymai, koncertai, spektakliai ir kiti renginiai, kartais veikia lauko skaitykla. Dėl to ramiam meno objektų apžiūrėjimui ir renginio vakarui tinka skirtingas laikas - prieš vykstant pravartu peržiūrėti aktualią bibliotekos programą.
Darbo laikas ir praktiškas apsilankymas
2026 m. liepos 14 d. oficialioje bibliotekos informacijoje buvo nurodyta, kad ji dirba pirmadieniais-penktadieniais 10.00-19.00, šeštadieniais 10.00-17.00, o valstybinių švenčių dienomis nedirba. Prieššventinę dieną darbo laikas trumpinamas viena valanda. Grafikas gali keistis, todėl prieš kelionę jį ir konkrečios parodos ar renginio laiką patikrinkite oficialiame puslapyje.
Užeiti į viešąsias erdves ir apžiūrėti tuo metu veikiančias nemokamas parodas paprastai galima be bilieto. Norint skolintis leidinius reikia užsiregistruoti LIBIS sistemoje ir turėti skaitytojo pažymėjimą, o edukacijos, ekskursijos ar specialūs renginiai gali būti registruojami arba mokami. Kiekvieno renginio sąlygas tikrinkite jo apraše.
Bibliotekoje veikia belaidis internetas, yra kompiuterių, skenavimo bei spausdinimo paslaugų, šeimoms skirtos erdvės. Programa „Biblioteka visiems“ numato komunikacijos ir sensorines priemones, tačiau dėl konkretaus judėjimo maršruto istoriniame ir naujajame korpusuose ar individualios pagalbos geriausia susisiekti prieš atvykstant.
