Muziejai ir kultūros erdvės

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus - Šilalės krašto kraštotyros muziejus, pasakojantis miesto istoriją bei Žemaičių materialinę ir dvasinę kultūrą. Jis išaugo iš 1962 m. įsteigto kraštotyros draugijos skyriaus, o 2006 m. pavadintas mokytojo ir kraštotyrininko Vlado Statkevičiaus vardu - jo surinkta medžiaga sudarė muziejaus pagrindą. Fonduose saugoma per 24 000 archeologijos, istorijos, numizmatikos ir etnografijos eksponatų.

Tauragės tremties ir rezistencijos muziejus veikia Šubertine vadinamame 1936 m. staliaus Otto Šuberto statytame name, kurį sovietų valdžia nacionalizavo ir pavertė represine įstaiga. NKVD čia buvo įsikūrusi jau 1940-1941 m., o kraupiausias etapas tęsėsi 1944-1954 m.: rūsiuose kalinti partizanai, ryšininkai, rėmėjai ir civiliai, viršuje vyko tardymai. 1946 m. birželio 13 d. iš vidaus padedant budėtojui bei ryšininkams iš čia ištrūko 23 kaliniai. Po 1954 m. butai ir poliklinika sunaikino didžiąją senosios vidaus struktūros dalį, todėl dabartinė kamera, tardymo kabinetas ir partizanų bunkeris yra ekspozicinės rekonstrukcijos autentiškame pastate, o ne nepaliestos patalpos. Buvusių politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva muziejus atidarytas 1997 m. birželio 14 d.; šiandien jo asmeniniai daiktai, laiškai, rankdarbiai, atsiminimai, holograma, filmai ir Sąjūdžio ekspozicija nuosekliai veda nuo okupacinio teroro iki atkurtos valstybės.

Telšių ješiva - 1875 m. įkurta žydų aukštoji religinė mokykla, tapusi vienu reikšmingiausių Rytų Europos Talmudo studijų centrų; nuo 1884 m. jai vadovavęs rabinas Eliezeris Gordonas pirmasis Lietuvoje įvedė modernius mokymo metodus.

Užgavėnių kaukių ekspozicija Platelių dvaro arklidėse - pirmoji Užgavėnių muziejinė ekspozicija Lietuvoje. Joje saugoma daugiau nei 300 Žemaitijos kaukių, vadinamų lėčynomis, ir pasakojama apie gyvą Užgavėnių tradiciją su Lašininiu, Kanapiniu ir Morė. Ekspozicija veikia Žemaitijos nacionaliniame parke.

Vandos Kavaliauskienės katinų muziejus Šiauliuose išaugo iš 1962 m. dovanoto mažo juodo medinio katinėlio į maždaug 5 000 eksponatų rinkinį. Trijose atnaujintose salėse katės pasirodo kaip porceliano ir medžio figūrėlės, paveikslai, grafika, indai, žaislai, pašto ženklai, knygos ir kasdienybės daiktai iš daugelio šalių. Muziejuje taip pat gyvena tikri katinai, o tame pačiame Jaunųjų gamtininkų centro komplekse veikia atskiras Gyvūnijos sodas su ropliais, paukščiais ir smulkiais žinduoliais.

Venclauskių namai-muziejus Šiauliuose yra prabangus tarpukario miesto namas ir Venclauskių šeimos pilietinės atminties vieta. Karolio Reisono projektuotą pastatą saugo pirmojo Šiaulių burmistro Kazimiero Venclauskio, daugiau kaip 100 globotų vaikų, autentiškų interjerų ir Našlaičių sodo istorijos sluoksniai.

Viekšnių Biržiškų memorialinis muziejus įrengtas atkurtuose garsiosios Biržiškų šeimos namuose prie Viekšnių bažnyčios. Čia gimė trys broliai profesoriai - Mykolas, Vaclovas ir Viktoras Biržiškos; Mykolas buvo 1918 m. Vasario 16-osios Akto signataras. Tai Mažeikių muziejaus memorialinė ekspozicija, kurioje veikia ir miestelio biblioteka.

Viekšnių vaistinės muziejus - vienintelis kaimiško tipo vaistinės muziejus Lietuvoje: autentiška 1860 m. įkurta vaistinė XVIII a. name, su receptų kambariu „Oficina“, vaistininko šeimos butu, ranka rašyta vaistinės istorija ir atkurtu vaistažolių sodu.

Vinco Grybo memorialinis muziejus Jurbarke įsikūręs autentiškoje skulptoriaus sodyboje su dirbtuve, kalve ir pirtimi; čia gyveno ir kūrė vienas žymiausių XX a. pirmosios pusės Lietuvių paminklų autorių Vincas Grybas, 1941 m. sušaudytas nacių.

Vinetu kaimas Šlikiuose yra lietuvių sukurta privati teminė erdvė, kurioje tipiai, aukšti medžio drožiniai, per daugiau kaip penkiolika metų sukaupta ekspozicija ir aktyvios užduotys naudojami pasakojimui apie Šiaurės Amerikos čiabuvių kultūras. Paprastas bilietas leidžia savarankiškai apžiūrėti teritoriją ir kolekciją, o užsakoma programa prideda pasakojimą, šaudymą iš lanko, ieties metimą bei veiklą tipyje. 2026 m. liepos 13 d. Google Maps vieta turėjo 4,6 iš 5 įvertinimą.

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus Nasrėnuose saugo ne tariamai nepakeistą gimtąjį namą, o tikrą Valančių šeimos sodybos vietą, autentišką XVIII a. pabaigos-XIX a. pradžios penkių kamarų klėtį ir du akmeninius šulinius. Ekspozicijos, devynios tautodailininkų skulptūros, 200 ąžuolų giraitė ir naujoji „Slapta mokykla“ padeda vienoje vietoje suprasti vyskupo kovą už švietimą, blaivybę, lietuvišką spaudą ir gyvą žemaitišką kultūrą.

Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus Šiauliuose saugo apie 1875-1880 m. pastatytą olandiško tipo vėjo malūną - valstybės saugomą kultūros paveldo objektą - atkurtą malūnininko trobą, etnografinę ekspoziciją ir gyvas duonos kepimo bei kalendorinių švenčių edukacijas.

Žemaičių muziejus „Alka“ Telšiuose, 1932 m. įkurtas Prano Genio ir draugijos „Alka“, yra vienas svarbiausių Žemaitijos muziejų: per 155 000 eksponatų, 1938 m. rūmai, dvarų archyvai ir 8,5 ha Žemaičių kaimo ekspozicija su Žemaitukų arkliais.

Žemaičių vyskupystės muziejus veikia 1770 m. statytuose Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose Varniuose; jis yra Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys ir pristato Žemaitijos vyskupijos istoriją, XV-XVI a. siekiantį sakralinį paveldą bei didžiausius skambančius Lietuvos varpus.

Žemaitės memorialinis muziejus įsikūręs Bukantės dvare, klasikės rašytojos Žemaitės gimtinėje; atstatytoje sodyboje pasakojama jos gyvenimo ir kūrybos istorija, rodomi Žemaičių liaudies meno bei sakralinio paveldo eksponatai.

Bernardinų g. 11 veikiantis Vilniaus universiteto Adomo Mickevičiaus muziejus saugo 1822 m. poeto nuomotų kambarių atminimą ir autentiškus jo baldus iš Kauno bei Paryžiaus. Odynieco liudijimu, čia Mickevičius redagavo Kaune parašytą „Gražiną“, tačiau dabartinė vieta yra vėliau sukurta memorialinė ekspozicija, o ne nepakitęs poeto butas.

Alytaus audiovizualiųjų menų centras veikia valstybės saugomoje buvusioje sinagogoje, kurios 1911 m. po miesto gaisrų atstatytas pavidalas išlaikė neįprastai daug sakralinės architektūros ženklų. Geltonų ir raudonų plytų fasaduose tebematyti Dovydo žvaigždė bei Dekalogo užuominos, o viduje restauruota Didžioji vyrų maldų salė, moterų galerija, bimos vieta, sienų polichromija ir trafaretinis dekoras. Po Holokausto pastatas buvo išgrobstytas, paverstas druskos sandėliu ir viščiukų perykla, tačiau 2016-2020 m. daugiau kaip 1 mln. Eur kainavę darbai jį išgelbėjo. Nuo 2021 m. čia veikia nemokamai lankoma ekspozicija Šalom, Alytau!, profesionalaus meno parodos, kameriniai koncertai, performansai ir edukacijos.

Alytaus kraštotyros muziejus, įkurtas 1928 m., yra pagrindinis ir didžiausias Dzūkijos bei Pietų Lietuvos muziejus, sukaupęs daugiau kaip 124 tūkst. eksponatų. Be istorijos ir archeologijos rinkinių, jam priklauso poetų Anzelmo Matučio ir Antano Jonyno memorialiniai muziejai.

Alytaus miesto teatras yra savivaldybės profesionali scena, kurios pradžia siejama su 1988 m. sprendimu kurti teatrą ir 1990 m. pirmuoju pastatymu, sukurtu dar daugiabučio rūsyje. Į dabartinius rūmus Rotušės aikštėje teatras-studija persikėlė 1996 m. ir tapo Alytaus miesto teatru, nors Sauliaus Juškio projektuotas pastatas buvo įrengiamas etapais dar ilgiau. Šiandien jame veikia 506 vietų Didžioji ir 175 vietų Mažoji salės, galerijos, edukacijos, savos trupės spektakliai, svečių renginiai ir tarptautinis festivalis. Tai veikianti repertuarinė įstaiga, todėl interjeras lankomas su konkretaus spektaklio, renginio ar iš anksto suderintos programos bilietu, o ne kaip kasdien atviras architektūros muziejus.

Anzelmo Matučio memorialinis muziejus Alytuje - autentiškas vaikų poeto namas, kuriame išsaugotas jo darbo kambarys ir biblioteka; gretimame pušyne lankytojus pasitinka medinės skulptūros, vaizduojančios jo kūrinių veikėjus.

Bažnytinio paveldo muziejus (įkurtas 2005, atvertas 2009) veikia Šv. Mykolo bažnyčios ir bernardinių vienuolyno ansamblyje; jo branduolys - Vilniaus katedros lobynas su 988 liturginėmis vertybėmis ir didžiausia Lietuvoje liturginės tekstilės kolekcija.

Birštono sakralinis muziejus įsikūręs medinėje XIX a. klebonijoje prie Šv. Antano Paduviečio bažnyčios. Dešimtyje salių rodomas sakralinis menas ir įrengti memorialiniai kambariai palaimintajam Teofiliui Matulioniui bei kardinolui Vincentui Sladkevičiui. Būtent šioje klebonijoje 1957 m. Kalėdų dieną Matulionis slapta konsekravo Sladkevičių vyskupu.

Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centras Poškonyse pristato parko etnokultūros paveldą: gatvinius rėžinius kaimus, Dieveniškių urbanistinį kompleksą, Poškonių ir Žižmų tradicinę architektūrą bei pasienio krašto savitumą.

Druskininkų M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus (oficialiai – M. K. Čiurlionio namai-muziejus) veikia nuo 1963 m. namuose, kuriuose dailininkas ir kompozitorius gyveno ir kūrė. Tai kamerinė keturių pastatų vieta, kur Čiurlionio kūryba grąžinama į vaikystės, šeimos ir Dzūkijos kraštovaizdžio kontekstą.

Druskininkų miesto muziejus veikia reprezentacinėje viloje „Linksma“ prie Druskonio ežero. Tai geriausia vieta suprasti, kaip nuo 1837-1838 m. įsteigtos mineralinių vandenų gydyklos Druskininkai virto kultūros, gydymo, poilsio ir miesto tapatybės centru.

Druskininkų Snow Arena - vienintelis Baltijos šalyse ištisus metus veikiantis dengtas slidinėjimo ir snieglenčių kompleksas; jis paverčia Druskininkus keturių sezonų kurortu, o greta veikiantis vandens parkas „Aqua“ papildo pramogų pasiūlą.

Energetikos ir technikos muziejus Vilniuje veikia buvusioje 1903 m. pradėjusioje dirbti Vilniaus miesto elektrinėje, kur pramoninė architektūra, turbinos, katilai, miesto infrastruktūra ir interaktyvios ekspozicijos pasakoja apie modernėjantį Vilnių.

Europos parkas prie Vilniaus yra atviras šiuolaikinio meno muziejus Gamtoje: 55 ha kraštovaizdyje išdėstyti daugiau kaip 100 kūrinių, o parko idėja susieta su Europos geografinio centro paieškomis.

Grūto parkas prie Druskininkų yra sovietinių paminklų ir propagandos ekspozicija po atviru dangumi, kurioje ideologiniai monumentai, dokumentai, muziejaus salės ir parko aplinka padeda skaityti okupacinės atminties sluoksnius.

Kalnų parko estrada yra konkreti Dainų slėnio renginių erdvė su lenktomis medinių suolų terasomis, atvira pasirodymų aikšte ir mažesne atlikėjų tribūna, o ne visas Kalnų parkas ar Trijų Kryžių kalnas. Po 2021 m. dalinio remonto ji vėl naudojama vasaros renginiams, tačiau prieigos, bilietai ir žiūrovų talpa priklauso nuo organizatoriaus, o visas 2019 m. projektas neįgyvendintas. 2026-07-15 tiesiogiai patikrinta Google Maps kortelė „Kalnų parko estrada“ rodė 4,7 iš 5, vietos ID ChIJrciigCKU3UYRUWRHdlZdRiU.

Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus yra pagrindinė Lazdijų krašto vieta, susieta su 1831 m. sukilimo herojės atmintimi: grafaitė mirė netoliese, Justinavo dvare, ir palaidota Kapčiamiestyje. Muziejus jungia jos biografiją, sukilimo eigą, vietos etnografiją ir pietų Lietuvos atmintį.

Kazio Varnelio namai-muziejus Didžiojoje gatvėje yra LNM padalinys, kuriame optinio meno kūrėjo namų erdvė susilieja su jo sukaupta grafikos, žemėlapių, skulptūros, baldų ir taikomosios dailės kolekcija.

Laisvės kovų muziejus Lazdijuose - interaktyvus partizaninio karo ir sovietinių represijų muziejus, įrengtas autentiškame buvusiame NKVD-MGB saugumo name, vadinamame baltuoju Petrauskų namu. Pastato rūsyje išlikusios tikrosios tardymo kameros, karceris ir pasivaikščiojimo kiemelis. Ekspozicija pasakoja Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanų ir krašto tremtinių istoriją. Tai Lazdijų krašto muziejaus padalinys.

Lazdijų krašto muziejus Seinų g. 29 veikia mediniame buvusios Žiburio gimnazijos pastate, kuriame direktorius Motiejus Gustaitis 1924 m. įkūrė pirmąjį miesto muziejų. Dabartinės ekspozicijos jungia Lazdijų archeologiją ir miesto istoriją, tarpukario gatvės vaizdą, veikiančią seną odontologijos įrangą, mokyklos klasę ir Salomėjos Nėries memorialinį kambarį. Tai pagrindinis įstaigos muziejus, o penki jos padaliniai lankomi atskirais adresais.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras yra nacionalinė operos ir baleto scena, kurios institucinė pradžia siekia 1920 m. Kauno Operos vaidyklą, o dabartiniai rūmai A. Vienuolio gatvėje oficialiai atidaryti 1974 m. lapkričio 6 d. Elenos Nijolės Bučiūtės suprojektuotas pastatas išskiria skaidrų į miestą atsiveriantį fojė nuo masyvaus scenos tūrio, o Jurijaus Markejevo interjero elementai suteikia jam raudonos, aukso ir gintaro spalvų charakterį. Įprastas lankymas siejamas su konkrečiu spektakliu arba iš anksto paskelbta ekskursija, todėl laiką, kainą, kalbą, subtitrus ir prieinamumo vietas būtina tikrinti pasirinkto renginio puslapyje. Tiksli Google Maps kortelė 2026-07-15 turėjo 4,8 iš 5 įvertinimą ir vietos ID ChIJPZjV9g-U3UYRACTomx9AYyU.

Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus Pylimo gatvėje yra naujausias ir didžiausias Vilniaus Gaono muziejaus padalinys, keturiuose aukštuose pristatantis litvakų religiją, kalbas, miestelius, meną ir tapatybės istorijas.

Literatų gatvė Vilniaus senamiestyje garsėja siena, kurioje nedideli meno kūriniai dedikuoti rašytojams, poetams, vertėjams ir literatūros puoselėtojams, susijusiems su Lietuva, Vilniumi ar skaitytojų atmintimi.

Lukiškių kalėjimas 2.0 yra buvusio 1904 m. pradėto naudoti Lukiškių kalėjimo kompleksas Vilniaus centre, šiandien veikiantis kaip ekskursijų, koncertų, kūrybinių studijų ir miesto kultūros vieta.

Marcinkonių etnografinė sodyba yra 1905 m. statyto namo ir kluono sodyba Dzūkijos nacionaliniame parke, nuo 1994 m. atverta lankytojams: per miškų kaimo buitį, įrankius, šiaudinius sodus ir grybavimo daiktus ji rodo, kaip gyveno smėlėtų pušynų šiliniai dzūkai.

Margionių klojimo teatras - 1929 m. įkurtas ir iki šiol gyvas Dzūkijos kaimo teatras, ilgus dešimtmečius kūręs Juozo Gaidžio dramas. 2022 m. jo klojimas sudegė, todėl tradicija šiandien tęsiama statant naują pastatą ir rengiant spektaklius bei festivalį Citnaginė.

Medinės miesto architektūros muziejus, šiandien veikiantis kaip Medinės architektūros centras, yra restauruotame Užupio mediniame name, kuriame pasakojama apie Vilniaus medinukus, amatus, paveldą ir šiuolaikinę medinę statybą.

Merkinės krašto muziejus veikia 1888 m. cerkvėje, pastatytoje ant 16-17 a. rotušės pamatų, ir nuo 1968 m. saugo vieno istoriškai svarbiausių Dzūkijos miestelių atmintį. Merkinės pilis, Magdeburgo teisė, Nemuno ir Merkio santaka, žydų bendruomenė, amatai ir partizanų kovos čia susijungia į vieną krašto pasakojimą.

Metelių regioninio parko lankytojų centras yra stiklinėmis sienomis į Dusios ežerą atsiveriantis pastatas, kuriame nuolatinė interaktyvi ekspozicija „Ką pasakytų ežerai“ supažindina su didžiaisiais parko ežerais, vandens paukščiais ir baliniu vėžliu. Čia galima varstyti ekspozicijos dureles bei stalčius, pažvelgti į medžio drevę, stebėti ežerą optine įranga ir prieš kelionę pasirinkti pažintinį maršrutą. Tikslios centro Google Maps kortelės vidurkis 2026 m. liepos 15 d. buvo 4,8 iš 5.

Miško muziejus „Girios aidas” - savitas medinis miško muziejus pietrytiniame Druskininkų pakraštyje, pušyne. Pasakų namelį primenančiuose mediniuose rūmuose veikia Lietuvos žvėrių ir paukščių iškamšų, senovinių miškininkystės įrankių ir liaudies drožybos ekspozicijos, o kieme driekiasi trumpas skulptūrų ir retų medžių takas. Tai viena Druskininkų lankomiausių Gamtos pažinimo erdvių, kurią dabar prižiūri Valstybinių miškų urėdija.

MO muziejus Vilniuje yra privatus modernaus ir šiuolaikinio Lietuvos meno muziejus Pylimo gatvėje, jungiantis apie 6 000 kūrinių kolekciją, Danielio Libeskindo architektūrą, parodas, edukacijas ir atviras miesto laisvalaikio erdves.

Nacionalinė dailės galerija yra LNDM padalinys 1980 m. buvusio revoliucijos muziejaus pastate Konstitucijos prospekte, pristatantis daugiau kaip 46 000 eksponatų XX-XXI a. Lietuvos ir išeivijos meno rinkinį, laikinąsias parodas ir kultūros renginius.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus Vilniuje veikia buvusiame sovietų saugumo ir KGB pastate Aukų gatvėje, kur ekspozicijos, dokumentai ir išlikęs vidaus kalėjimas pasakoja apie okupacijas, represijas ir Lietuvos laisvės kovas.

Pinigų muziejus Vilniuje yra Lietuvos banko muziejus Totorių gatvėje, penkiose salėse rodantis pinigų, bankininkystės, numizmatikos ir finansų istoriją nuo mainų iki šiuolaikinių mokėjimų.

Radvilų rūmų dailės muziejus veikia Jonušo Radvilos rūmų komplekse Vilniaus g. 24: 1646 m. pagal Jono Ulricho projektą pradėtų statyti U plano renesansinių rūmų likučiuose nuo 1990 m. veikia LNDM, jungiantis senosios Europos dailės rinkinius ir šiuolaikinio meno parodas.

Samuelio Bako muziejus Naugarduko g. 10 - 2017 m. atidarytas pirmasis pasaulyje vien Samueliui Bakui skirtas muziejus, pristatantis Vilniuje gimusio dailininko kelią nuo vaikystės piešinių Vilniaus gete iki vėlyvųjų drobių apie atmintį, netektį ir išlikimą.

Subartonių Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis muziejus veikia 1966 m. įkurtoje rašytojo gimtojoje sodyboje, kur 1882 m. gimė ir 1992 m. perlaidotas Dainavos klasikas. Po 2019-2020 m. atnaujinimo namas grąžina V. Krėvės kūrybą apie Dzūkiją ir jos padavimus į konkretų kraštovaizdį.

Šv. Faustinos namelis Antakalnyje (V. Grybo g. 29A) yra vienintelis išlikęs medinis Dievo Gailestingumo Motinos seserų vienuolyno pastatas, kuriame 1929 m. ir 1933-1936 m. gyveno šv. Faustina ir patyrė Jėzaus apsireiškimus; 2008 m. restauruotas, su atkurta spėjama sesers cele.

Taikomosios dailės ir dizaino muziejus įsikūręs atkurtuose Vilniaus Žemutinės pilies Senojo arsenalo rūmuose prie Gedimino kalno. Tai Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys, kuriame rengiamos taikomosios dailės ir dizaino parodos, o pačiame pastate galima pamatyti autentiškų XVI a. arsenalo sienų.

Valstybės pažinimo centras yra nemokama interaktyvi Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos erdvė, atidaryta 2016 m. kovo 10 d. Trijuose Prezidento rūmų ansamblio aukštuose ji aiškina, iš ko susideda valstybė, kaip veikia jos institucijos, ką reiškia pilietybė ir kokiais būdais žmonės gali dalyvauti priimant sprendimus. Vietoje tradicinės eksponatų sekos lankytojas planšete atveria daugiau kaip 700 grafinių kodų, renkasi temas ir pats kuria maršrutą per penkias laisvės sampratas.

Vilniaus geležinkelio muziejus, savo istoriją skaičiuojantis nuo 1966 m., veikia Vilniaus stoties keleivių rūmuose ir kartu su Bėgių parku pasakoja apie Lietuvos geležinkelių istoriją, stotis, keliones, riedmenis, mašinisto darbą ir geležinkelio technologijas.

Vilniaus paveikslų galerija Didžiojoje gatvėje rodo Lietuvos dailės raidą nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės portretų iki XIX a. Vilniaus meno mokyklos ir po universiteto uždarymo užsienyje studijavusių kūrėjų. Ji veikia Chodkevičių-Puslovskių rūmuose, kurių dabartinę vėlyvojo klasicizmo išvaizdą suformavo 1825-1834 m. rekonstrukcija. Autentiškos krosnys, židiniai, lipdyba ir polichromija čia susitinka su istoriniais baldais, taikomąja daile ir nuolat kintančiomis parodomis.

Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija - Marijampolės menų galerija, įsikūrusi atkurtoje XIX a. pabaigos žydų sinagogoje. Joje saugoma per 470 išeivijos (diasporos) Lietuvių dailės kūrinių, kuriuos visą gyvenimą užsienyje rinko ir Lietuvai padovanojo dailėtyrininkė bei mecenatė Beatričė Kleizaitė-Vasaris. Tai reta vieta, kur diasporos dailė nuolat rodoma regiono mieste, o pati erdvė saugo ir žydų paveldo atminimą.

Bulvės muziejus - pirmasis ir vienintelis Lietuvoje muziejus, skirtas bulvei. Jį 2019 m. Kudirkos Naumiestyje, buvusioje miesto siurblinėje, įkūrė agronomas Jonas Valaitis. Trijuose aukštuose pasakojama bulvės istorija ir auginimas, rodoma senų ūkio padargų, apie 300 pasagų ir kolorado vabalų kolekcija, veikia apžvalgos aikštelė, o rūsyje ragaujamos bulvių veislės. Kieme stovi medinis paminklas bulvei.

Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos muziejus (Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, 1998 m. pastatas, architektas A. Ambrasas) pasakoja apie Vincą Kudirką (1858-1899) - gydytoją, „Varpo“ redaktorių ir „Tautiškos giesmės“ autorių; muziejus veikia prie miesto aikštės su 1934 m. V. Grybo sukurtu Kudirkos paminklu.

Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus - vienas seniausių Suvalkijos muziejų, įkurtas 1933 m.; jame saugoma turtinga krašto archeologijos, etnografijos ir istorijos kolekcija, garsusis kelių tūkstantmečių senumo Turlojiškės žmogus bei prezidento Kazio Griniaus atminimas.

Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka yra veikianti pagrindinė miesto biblioteka ir kartu dokumentuota literatūros atminties vieta. Kauno g. 2B esančiame pastate galima lankyti 2012 m. atvertą poeto memorialinį kambarį su iš Vilniaus namų perduota asmenine biblioteka, apžiūrėti parodas, naudotis skaityklomis ir užsukti į 2021 m. įrengtą atminimo kiemelį. Tai nėra poeto gimtinė ar atskiras muziejus, todėl specialų rinkinio pristatymą ir grupės vizitą verta iš anksto suderinti su biblioteka.

STIHL virvių parkas įrengtas brandžiame Kazlų Rūdos miesto parko pušyne ir turi šešias skirtingo sudėtingumo trasas su 80 užduočių: dvi mažesniems vaikams ir keturias aukščiau medžiuose. Oficialiuose aprašuose nurodomi konkretūs ūgio slenksčiai, 18 metrų aukščiausias raudonosios trasos taškas, privalomas instruktažas ir dviejų valandų laipiojimo laikas. Tai savivaldybės Sporto centro administruojamas sezoninis objektas, todėl rezervaciją, tos dienos trasų būklę, paskutinio įleidimo laiką ir kainą reikia patvirtinti prieš kelionę.

Šilavoto davatkynas - retas išlikęs davatkynas, kuriame XIX a. pabaigoje apsigyveno pamaldžios kaimo moterys, davatkėlės. Jos prižiūrėjo bažnyčią, slaugė ligonius ir slapta mokė vaikus, o jų name įsteigtų namelių ir šventųjų skulptūrų takelis šiandien yra unikalus etnografinis muziejus po atviru dangumi, Prienų krašto muziejaus padalinys.

Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus Marijampolėje pasakoja Suvalkijos partizaninio karo 1945-1952 m. ir sovietinių tremčių istoriją. 1993 m. įkurtame muziejuje rodomi partizanų ginklai, dokumentai ir nuotraukos, atkurtas NKVD bei KGB tardytojo kabinetas ir kalėjimo kamera.

Vištyčio vėjo malūnas - 1925 m. Vištyčio gyventojo Jono Kanapkio ant Ilgojo kalno pastatytas kepurinis medinis vėjo malūnas, vienintelis Lietuvoje išsaugojęs visą autentišką technologinę įrangą. 2019-2020 m. malūnas restauruotas, atkurti jo sparnai, ir dabar Vištyčio regioninis parkas jį pritaikė kaip nedidelį muziejų bei apžvalgos bokštą prie Vištyčio ežero, pasienio su Karaliaučiaus sritimi ir Lenkija zonoje.

Zanavykų muziejus - zanavykų, vienos Suvalkijos subetninių grupių, krašto etnografijos ir istorijos muziejus, įsikūręs Zyplių dvaro sodyboje Lukšiuose. Daugiau nei 50 000 eksponatų pasakoja Zanavykijos istoriją, kaimo amatus ir buitį; muziejus užima du dvaro ūkinius pastatus - buvusią vežiminę ir 2022 m. atvertą Amatininkų namą. Tai pagrindinis Šakių krašto muziejus, kurį verta derinti su pačiu Zyplių dvaru.

Zooparkas Trakėnų kaime prie Kalvarijos yra sezoninis privatus lauko zoologijos sodas, kurio dabartiniame oficialiame kataloge nurodomi liūtai, tigrai, jaguarai, pumos, karakalai ir lūšys, taip pat zebrai, bizonai, Dovydo elniai, lamos, dvikupriai kupranugariai ir daugelis kitų kanopinių gyvūnų. Atviri aptvarai išsidėstę lygioje, mažai šešėlio turinčioje Suvalkijos pievų teritorijoje. Zoologijos sodas, žaidimų aikštelė ir Dinozaurų parkas oficialiame kainyne pateikti kaip trys atskiri bilietai, todėl šeimos biudžetą reikia skaičiuoti pagal pasirinktas dalis, o ne numanyti vieną bendrą įėjimą.

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras Smiltynėje yra veikianti laukinių gyvūnų ligoninė, kurioje išsekę ar sužeisti ruoniai ir jūros paukščiai gydomi, ruošiami savarankiškam gyvenimui bei grąžinami į Baltiją. Lankytojas čia patenka tik su numatyto laiko ekskursija, kuri gydymo procesą sujungia su ekspozicija „Keičiuosi aš - keičiasi jūra“ ir atsakingo elgesio prie jūros pamoka. 2026 m. liepos 13 d. centro Google Maps balas buvo 5,0 iš 5.

Juodkrantės akmens skulptūrų parkas, dar vadinamas „Žeme ir vandeniu“, yra ne aptvertas parkas, o maždaug 800 m ilgio šiuolaikinės skulptūros atkarpa tarp L. Rėzos gatvės ir Kuršių marių. Per 1997-1999 m. tarptautinius simpoziumus čia susidarė oficialiai 31 kūrinį skaičiuojanti ekspozicija iš lauko riedulių. 2026 m. liepos 14 d. Google Maps vietos įvertinimas buvo 4.7/5.

K. Banio etnografinė žvejo sodyba Rusnėje - daugiau kaip 200 metų senumo Pamario žvejo sodyba, kurią Kazimieras Banys 1997 m. pavertė privačiu etnografiniu muziejumi. Trijuose tradiciniuose Nemuno deltos pastatuose saugomi žvejybos įrankiai, namų apyvokos daiktai ir baldai, atskleidžiantys, kaip gyveno potvynių krašto žvejys ir laukininkas.

Kalvystės muziejus Klaipėdos senamiestyje veikia šalia Gustavo Kackės kalvės ir leidžia pamatyti autentiškus kalvio įrankius, žaizdrą, dumples, kaltines vėtrunges, senųjų kapinių kryžius ir kapų tvoreles.

Kintų Vydūno kultūros centras veikia 1705 m. statytoje buvusioje Kintų mokykloje, kurioje 1888-1892 m. mokytojavo Vydūnas; šiandien čia susitinka 1994 m. įkurtas Vydūno muziejus, emalio galerija „Pamario ženklai“, menininkų rezidencija ir Mažosios Lietuvos kultūros veikla.

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka yra ne tik knygų skolinimo vieta, bet ir architektūros, parodų bei Mažosios Lietuvos atminties stotelė. XIX a. pirklio Hermanno Gerlacho rezidencija sujungta su šiuolaikinėmis skaityklomis, o dviejuose kiemeliuose galima ieškoti saulės laikrodžio, kalbos paminklo, Ievos Simonaitytės suolelio ir iš jos kūrybos grąžintų žodžių. Patikrinus 2026 m. liepos 14 d., Google Maps vertinimas buvo 4,7 iš 5.

Klaipėdos dramos teatras - istorinė uostamiesčio scena Teatro aikštėje, dažnai vadinama seniausiu išlikusiu teatro pastatu Lietuvoje. Pirmasis mūrinis teatras čia baigtas 1818-1819 m., po 1854 m. gaisro atstatytas 1857 m., 1895-1898 m. įgavo neoklasicizmo bruožus, o profesionalioji Lietuviška scena įsitvirtino 1935 m. atvykus Šiaulių trupei. KVR saugomas kaip regioninės reikšmės istorizmo objektas (u. k. 1189).

Klaipėdos etnokultūros centras - 1991 m. įkurta savivaldybės etnokultūros įstaiga, nuo 2007 m. veikianti Daržų g. 10, prie KVR saugomo XVIII-XIX a. sandėlių komplekso. Čia repetuoja penki folkloro kolektyvai, vyksta kalendorinių švenčių programos, edukacijos, tautinio kostiumo konsultacijos ir Mažosios Lietuvos tradicinės kultūros pažinimas.

Klaipėdos lėlių teatras - profesionalus lėlių ir objektų teatras Klaipėdos senamiestyje, kurio ištakos siekia 1989-1991 m. susivienijimą „Pupa“ ir 1991 m. Klaipėdos universitete pradėtą lėlininkų veiklą KU-KŪ. Nuo 2018 m. teatras veikia buvusiame banko pastate Turgaus g. 9, kuria spektaklius kūdikiams, vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems bei rengia festivalį „Materia Magica“.

Klaipėdos skulptūrų parkas yra miesto centre esanti atviro oro modernizmo skulptūrų ekspozicija, kartu sauganti buvusių miesto kapinių, karo belaisvių ir Klaipėdos krašto istorijos atmintį.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - 1987 m. įkurta Vakarų Lietuvos operos, baleto ir muzikinės scenos institucija, išaugusi iš Klaipėdos liaudies operos teatro. Pirmuoju spektakliu laikoma 1988 m. A. Žigaitytės opera „Mažvydas“. 2024 m. Danės g. 19 atidarytas modernizuotas pastatas su salėmis „Jūra“ ir „Marios“ - pirmasis muzikinis teatras, pastatytas per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį.

Kuršių nerijos istorijos muziejus Nidoje, įkurtas 1969 m. buvusioje liuteronų bažnyčioje, pristato nerijos žvejybą, varnų gaudymą, 1974-1978 m. Nidos akmens amžiaus archeologinius radinius, pašto kelią ir marių kasdienybę.

2024 m. spalio 4 d. buvusioje Juodkrantės mokykloje atvertas Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centras pasakoja, kaip vėjas, smėlis, vanduo ir žmogus kūrė UNESCO saugomą kultūrinį kraštovaizdį. Tai dabartinė vieša ekspozicija L. Rėzos g. 8, o ne ankstesnė Nidos erdvė Naglių gatvėje ar Smiltynės gamtos mokykla. 2026 m. liepos 15 d. atskiros Juodkrantės Google Maps kortelės įvertinimas buvo 4,8 iš 5.

Laikrodžių muziejus Klaipėdoje yra vienintelis tokio profilio muziejus Lietuvoje ir Šiaurės Europos regione - LNDM padalinys XIX a. viloje Liepų g. 12, įsteigtas 1984 m., pristatantis laiko matavimo istoriją nuo Saulės ir klepsidrų iki kvantinių laikrodžių bei formų raidą nuo Renesanso iki Moderno.

Laivas-muziejus M52 Sūduvis prie Danės krantinės leidžia įlipti į buvusį Lindau klasės priešmininį laivą: 47,1 m ilgio, 1958 m. statytą Vokietijoje kaip M1071 Koblenz, 1999 m. perduotą Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms, o 2021 m. tapusį muziejiniu eksponatu.

Lietuvos jūrų muziejus Smiltynėje jungia XIX a. Nerijos fortą, akvariumą, jūrinės istorijos ekspozicijas, lauko laivus ir delfinariumą - tai vienas stipriausių šeimos ir kultūrinio turizmo objektų Klaipėdoje.

Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje veikia 1902-1903 m. raudonų plytų mokyklos pastate ir jungia parodas, renginius, istorinę ekspoziciją apie Martyną Liudviką Rėzą bei Juodkrantės žvejų kaimo ir kurorto atmintį.

Martyno Jankaus muziejus Bitėnuose, įkurtas 1981 m., veikia atkurtoje Mažosios Lietuvos spaustuvėje su veikiančia spaudos mašina; jis pasakoja apie „Mažosios Lietuvos patriarchą“ Martyną Jankų, „Aušrą“, draudžiamosios spaudos sandėlį ir Tilžės akto signatarą.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Klaipėdos senamiestyje pasakoja apie vakarų baltus, Klaipėdos kraštą, Lietuvininkų kultūrą, knygos istoriją ir sudėtingą XX a. pirmos pusės atmintį.

Mizgirių gintaro muziejus Nidoje - Kazimiero ir Virginijos Mizgirių įkurta privati gintaro galerija-muziejus, interaktyviai pasakojanti gintaro kelią nuo priešistorinio gintarmedžių miško iki kultūros, juvelyrikos ir Kuršių nerijos tapatybės. Ekspozicijoje - reti gintarai, 3D filmas, pasaulio gintarų žemėlapis ir didžiausias jūrinis gintaro luitas Lietuvoje Perkūno akmuo.

Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centras Rusnėje paaiškina tai, ko važiuojant lygiais Pamario keliais lengva nepastebėti: kaip šakojasi Nemunas, veikia polderiai, susidaro ledų sangrūdos ir kodėl delta tokia svarbi paukščiams. Grindų žemėlapį, ornitologinį terminalą, kurėno detales ir paukščio skrydį imituojančią išmaniąją kėdę papildo gyva maršrutų informacija. Google Maps vidurkis 2026 m. liepos 14 d. buvo 4,7 iš 5.

Nidos meno kolonija - Vilniaus dailės akademijos padalinys Nidoje, veikiantis kaip šiuolaikinio meno rezidencijų, parodų, edukacijos, tyrimų ir susitikimų erdvė Kuršių nerijoje. 2011 m. atidaryta kolonija tęsia XIX a. pabaigoje prie Hermanno Blodės svečių namų susikūrusios Nidos dailininkų tradiciją ir yra parengusi tris Lietuvos paviljonus Venecijos bienalėje.

Nidos žvejo etnografinė sodyba - 1927 m. vietos meistrų statytas Kuršių nerijos žvejo namų kompleksas ant marių kranto, buvusiame Hakeno kaime. Neringos muziejų padalinio ekspozicija atkuria XIX a. pabaigos - XX a. pradžios žvejo šeimos buitį, pamario žvejų namo architektūrą, daiktus ir marių pakrantės gyvenimo ritmą.

Prano Domšaičio galerija Klaipėdoje yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys keturiuose XIX a. pab.-XX a. pr. Liepų gatvės pastatuose; čia saugomas didžiausias pasaulyje ekspresionisto Prano Domšaičio kūrinių rinkinys - 665 darbai.

Švėkšnos muziejus, oficialiai vadinamas Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicija, nuo 2005 m. veikia 1928 m. Saulės gimnazijos rūmuose. Keturios salės jungia vietos archeologiją, etnografiją, Pliaterių dvaro palikimą ir miestelio istoriją, o rinkinyje išskiriamas XVII a. Lietuvos Statutas. Muziejaus kelias prasidėjo nuo mokyklinės senienų vitrinos, 1969 m. atidaryto kraštotyros muziejaus ir 1993 m. suteikto Šilutės muziejaus filialo statuso.

Švyturio arena yra 2011 m. Klaipėdoje atidaryta daugiafunkcė sporto ir renginių erdvė, kurios dvi rusvai raudonomis ažūrinėmis žaliuzėmis apgaubtos dalys ir stiklinis centras primena katamarano korpusus. Čia vyksta krepšinis, koncertai, kovinio sporto, ledo ir scenos renginiai, o žiūrovų skaičius priklauso nuo konkretaus salės plano. Arena priėmė 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato ir 2021 m. FIFA salės futbolo pasaulio čempionato rungtynes.

Thomo Manno memorialinis muziejus Nidoje veikia 1930 m. ant Uošvės kalno pastatytame Nobelio premijos laureato vasarnamyje, kuriame Mannų šeima vasarojo 1930-1932 m.; tai vienas labiausiai lankomų Vakarų Lietuvos muziejų.