Pavasaris

Sekminės

Sekminės yra vėlyvo pavasario žalumos šventė, švenčiama septintą sekmadienį po Velykų. Krikščioniškoje tradicijoje ji žymi Šventosios Dvasios atsiuntimą, o lietuviškoje kultūroje išlaikė senuosius žalumos, piemenų ir derliaus papročius.

Kada

Septintą sekmadienį po Velykų, gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje

Metų laikas

Pavasaris

Temos

Šventoji Dvasia, berželiai, žaluma, piemenys, karvių vainikavimas, rugių lankymas, derlius

Sekminės yra vėlyvo pavasario žalumos ir piemenų šventė, švenčiama septintą sekmadienį po Velykų. Namai puošiami berželiais, vainikuojamos karvės, vaišinami piemenys, o merginos eina lankyti žaliuojančių rugių prašydamos gero derliaus.

Kas yra Sekminės ir kada jos švenčiamos?

Sekminės yra vėlyvo pavasario šventė, švenčiama septintą sekmadienį po Velykų, dažniausiai gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Kadangi šventė skaičiuojama nuo kilnojamų Velykų, jos data kasmet skiriasi.

Krikščioniškoje tradicijoje Sekminės žymi Šventosios Dvasios atsiuntimą apaštalams ir laikomos Bažnyčios gimtadieniu. Lietuviškoje liaudies kultūroje šventė kartu išlaikė senuosius gamtos, žalumos ir žemdirbystės papročius.

Kodėl per Sekmines namai puošiami berželiais?

Beržas yra svarbiausias Sekminių simbolis. Beržo šakomis puošiami namai, kiemai, vartai ir tvartai. Šviežia žaluma vaizduoja atbundančią gamtą, gyvybę ir vaisingumą, todėl Sekminės dažnai laikomos žaliąja švente.

Žalumai buvo priskiriama ir apsauginė galia. Tikėta, kad berželiai saugo namus ir gyvulius nuo ligų, piktos akies ir nelaimių. Dėl to žaluma nešama ne tik į kiemą, bet ir į namų vidų bei tvartus.

Kodėl Sekminės vadinamos piemenų švente?

Sekminės turi stiprų piemenišką sluoksnį, todėl dažnai vadinamos piemenų švente. Tądien piemenys būdavo ypač pagerbiami: šeimininkai juos vaišindavo sūriu, kiaušiniais, koše ar pyragu, dėkodami už gyvulių ganymą ir saugojimą.

Su piemenimis susiję ir kiti papročiai: gyvulių vainikavimas, jodinėjimas, gyvulių varymas per kaimą su vainikais. Visa tai rodė pagarbą gyvuliams ir tiems, kurie jais rūpinasi, bei prašė bandai sveikatos visam ganymo sezonui.

Kas yra rugių lankymas ir parugės?

Rugių lankymas yra vienas gražiausių Sekminių papročių. Tuo metu rugiai jau būna paaugę, todėl merginos eidavo į laukus apeiti žaliuojančių rugių, pindavo vainikus ir dainuodavo.

Šis paprotys, dar vadinamas parugėmis, parodo žemdirbio pagarbą būsimam derliui. Apeinant rugius prašoma, kad jie gerai augtų ir subręstų, todėl Sekminės jungia žalumos džiaugsmą su rūpesčiu dėl vasaros derliaus.

Kaip Sekminės jungia krikščionišką ir senąją tradiciją?

Sekminės yra geras pavyzdys, kaip lietuviškoje kultūroje susipina du sluoksniai. Krikščioniškoji prasmė yra Šventosios Dvasios atsiuntimas, o senoji prasmė susijusi su žaluma, gyvuliais ir derliumi.

Šie sluoksniai vienas kitam neprieštarauja. Bažnyčioje pažymimas religinis turinys, o namuose ir kaime gyvuoja žalumos puošimas, piemenų vaišinimas ir rugių lankymas. Kartu jie sukuria pilną vėlyvo pavasario šventės vaizdą.

Kaip paminėti Sekmines šiandien?

Šiandien Sekmines paprasta paminėti parsinešus berželio šakų, papuošus namus žaluma ir išėjus į gamtą pasidžiaugti vasaros artumu. Tai jauki proga atkreipti dėmesį į žalumą ir gamtos pilnatvę.

Norintieji giliau pažinti tradiciją gali ieškoti muziejų ir bendruomenių renginių, kuriuose gaivinami piemenų papročiai, gyvulių vainikavimas, rugių lankymas ir Sekminių dainos. Tai padeda pajusti, kaip arti viena kitos buvo gamta ir kaimo gyvensena.

Pagrindiniai Sekminės papročiai ir jų reikšmės

Sekminių papročiai sukasi apie žalumą, gyvulius ir būsimą derlių. Jie padeda suprasti, kaip lietuvių kaimas pagerbdavo atbundančią vasarą, piemenų darbą ir žemės vaisingumą.

01

Namų puošimas berželiais. Beržo šakomis puošiami namai, kiemai, vartai ir tvartai. Žaluma siejama su gyvybe, vaisingumu ir apsauga nuo piktų dvasių bei ligų.

02

Karvių vainikavimas. Gyvuliams, ypač karvėms, pinami vainikai iš berželių, žolynų ir lauko gėlių. Vainikavimas simbolizuoja gyvulių sveikatą, derlingumą ir apsaugą.

03

Piemenų pagerbimas. Sekminės dar vadinamos piemenų švente. Šeimininkai vaišindavo piemenis sūriu, kiaušiniais, koše ar pyragu, dėkodami už gyvulių saugojimą.

04

Rugių lankymas ir parugės. Merginos eidavo į laukus apeiti žaliuojančių rugių, pindavo vainikus ir dainuodavo, prašydamos gero derliaus ir žemės vaisingumo.

05

Jodinėjimas ir gyvulių varymas. Sekminių rytą piemenys, pasipuošę vainikais, jodinėdavo arba varydavo gyvulius per kaimą, tikėdami, kad taip gyvuliai bus stiprūs ir sveiki.

06

Žalumos nešimas į namus. Į namų vidų nešama švieži berželiai, kadagiai ir pievų žolynai. Tai ir puošmena, ir simbolinė apsauga nuo nelaimių.

07

Bažnytinės pamaldos. Krikščioniškoje tradicijoje einama į bažnyčią pažymėti Šventosios Dvasios atsiuntimo ir prašyti šeimos, derliaus bei gyvulių globos.

08

Bendruomenės vaišės ir dainos. Sekminės buvo bendruomeniška šventė su sueigomis, dainomis, žaidimais ir vaišėmis gamtoje, žyminčiomis vasaros artumą.

Kur patirti

Kur švęsti Sekminės Lietuvoje?

Sekmines geriausia patirti ten, kur puoselėjama žalumos ir piemenų tradicija: muziejuose, kaimo bendruomenėse ir etnokultūros renginiuose, kur namai puošiami berželiais ir rengiamos piemenų vaišės.

Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse

Vieta pamatyti žaliąją Sekminių puošybą, piemenų papročius ir kaimo aplinką, kurioje šventė buvo gyva.

Etnokultūros centrai

Tautinės kultūros centrai rengia Sekminių edukacijas, žalumos puošybos dirbtuves ir pavasario dainų vakarus.

Kaimo bendruomenės

Kaimo bendruomenėse gaivinamos piemenų vaišės, gyvulių vainikavimas ir rugių lankymo papročiai.

Gamta ir laukai

Sekmines galima patirti ir paprastai: išeiti prie žaliuojančių laukų, parsinešti berželio šakų ir pastebėti vasaros artumą.

Sekminės šaltiniai ir naudingi puslapiai