Septintą sekmadienį po Velykų, gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje
Pavasaris
Šventoji Dvasia, berželiai, žaluma, piemenys, karvių vainikavimas, rugių lankymas, derlius
Sekminės yra vėlyvo pavasario žalumos ir piemenų šventė, švenčiama septintą sekmadienį po Velykų. Namai puošiami berželiais, vainikuojamos karvės, vaišinami piemenys, o merginos eina lankyti žaliuojančių rugių prašydamos gero derliaus.
Kas yra Sekminės ir kada jos švenčiamos?
Sekminės yra vėlyvo pavasario šventė, švenčiama septintą sekmadienį po Velykų, dažniausiai gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Kadangi šventė skaičiuojama nuo kilnojamų Velykų, jos data kasmet skiriasi.
Krikščioniškoje tradicijoje Sekminės žymi Šventosios Dvasios atsiuntimą apaštalams ir laikomos Bažnyčios gimtadieniu. Lietuviškoje liaudies kultūroje šventė kartu išlaikė senuosius gamtos, žalumos ir žemdirbystės papročius.
Kodėl per Sekmines namai puošiami berželiais?
Beržas yra svarbiausias Sekminių simbolis. Beržo šakomis puošiami namai, kiemai, vartai ir tvartai. Šviežia žaluma vaizduoja atbundančią gamtą, gyvybę ir vaisingumą, todėl Sekminės dažnai laikomos žaliąja švente.
Žalumai buvo priskiriama ir apsauginė galia. Tikėta, kad berželiai saugo namus ir gyvulius nuo ligų, piktos akies ir nelaimių. Dėl to žaluma nešama ne tik į kiemą, bet ir į namų vidų bei tvartus.
Kodėl Sekminės vadinamos piemenų švente?
Sekminės turi stiprų piemenišką sluoksnį, todėl dažnai vadinamos piemenų švente. Tądien piemenys būdavo ypač pagerbiami: šeimininkai juos vaišindavo sūriu, kiaušiniais, koše ar pyragu, dėkodami už gyvulių ganymą ir saugojimą.
Su piemenimis susiję ir kiti papročiai: gyvulių vainikavimas, jodinėjimas, gyvulių varymas per kaimą su vainikais. Visa tai rodė pagarbą gyvuliams ir tiems, kurie jais rūpinasi, bei prašė bandai sveikatos visam ganymo sezonui.
Kas yra rugių lankymas ir parugės?
Rugių lankymas yra vienas gražiausių Sekminių papročių. Tuo metu rugiai jau būna paaugę, todėl merginos eidavo į laukus apeiti žaliuojančių rugių, pindavo vainikus ir dainuodavo.
Šis paprotys, dar vadinamas parugėmis, parodo žemdirbio pagarbą būsimam derliui. Apeinant rugius prašoma, kad jie gerai augtų ir subręstų, todėl Sekminės jungia žalumos džiaugsmą su rūpesčiu dėl vasaros derliaus.
Kaip Sekminės jungia krikščionišką ir senąją tradiciją?
Sekminės yra geras pavyzdys, kaip lietuviškoje kultūroje susipina du sluoksniai. Krikščioniškoji prasmė yra Šventosios Dvasios atsiuntimas, o senoji prasmė susijusi su žaluma, gyvuliais ir derliumi.
Šie sluoksniai vienas kitam neprieštarauja. Bažnyčioje pažymimas religinis turinys, o namuose ir kaime gyvuoja žalumos puošimas, piemenų vaišinimas ir rugių lankymas. Kartu jie sukuria pilną vėlyvo pavasario šventės vaizdą.
Kaip paminėti Sekmines šiandien?
Šiandien Sekmines paprasta paminėti parsinešus berželio šakų, papuošus namus žaluma ir išėjus į gamtą pasidžiaugti vasaros artumu. Tai jauki proga atkreipti dėmesį į žalumą ir gamtos pilnatvę.
Norintieji giliau pažinti tradiciją gali ieškoti muziejų ir bendruomenių renginių, kuriuose gaivinami piemenų papročiai, gyvulių vainikavimas, rugių lankymas ir Sekminių dainos. Tai padeda pajusti, kaip arti viena kitos buvo gamta ir kaimo gyvensena.