Pavasaris
Pelenų diena
Trečiadienis po Užgavėnių; pirmoji Gavėnios diena
Pelenų diena yra viena ryškiausių metų rato pertraukų: vakar dar triukšmingos Užgavėnės, šiandien - pelenai, pasninkas ir švariai išplauti indai. Lietuvių tradicija šią dieną suprato ne kaip mažą priedą prie Užgavėnių, o kaip rimtą Gavėnios slenkstį.
Tradicijos kontekstas
- Kada
- Trečiadienis po Užgavėnių; pirmoji Gavėnios diena
- Metų laikas
- Pavasaris
- Temos
- Pelenai, Gavėnia, pasninkas, indų švarinimas, dantų plovimas, darbų draudimai, Kanapinskas ir Lašininis
Pelenų diena, arba Pelenė, yra trečiadienis po Užgavėnių ir pirmoji Gavėnios diena. Lietuvių papročiuose ji žymi staigų perėjimą nuo sotaus mėsiedo į pasninką: šventinami pelenai, valomi riebūs indai, valgoma liesai, o kai kur dar tęsiasi žaismingi Užgavėnių pabaigos veiksmai.
Kas yra Pelenų diena?
Pelenų diena, dar vadinama Pelene, Pelenija, Papeline ar Papelčiumi, yra trečiadienis po Užgavėnių ir pirmoji Gavėnios diena, kai šventinami pelenai ir atliekama jų barstymo arba patepimo apeiga.
Bažnytinėje prasmėje pelenai primena žmogaus laikinumą, atgailą ir apsivalymą. Liaudies papročiuose tas pats ženklas perėjo į namų tvarką, valgio drausmę ir darbus, kurių tądien geriau nepradėti. Pelenų diena pradėta švęsti Romoje VI a.; nuo X a. nusistovėjo paprotys pelenus šventinti, o nuo XII a. imta naudoti praėjusių metų verbų pelenus.
Kodėl po Užgavėnių plaunami indai?
B. Imbrasienės pateiktoje medžiagoje Pelenų dienos rytą švariai šveičiami stalai, puodai, indai ir šaukštai, kad neliktų nė Užgavėnių riebalų kvapo. Tai labai konkretus perėjimas: mėsiedas baigėsi, prasideda Gavėnios susilaikymas.
Šis paprotys padeda suprasti, kodėl Pelenų diena nėra tik liturginė data. Pasikeitimas turėjo matytis virtuvėje, ant stalo ir net induose. Vakar riebus blynas ar mėsa, šiandien - kruopienė, silkė, bulvės arba visai tuščias pilvas.
Pasninkas ir dantų plovimas
Pelenų diena buvo laikoma griežto pasninko pradžia, panašiai rimta kaip Kūčios. Kai kur žmonės po Užgavėnių ilgiau pamiegodavo ir valgydavo liesai, o vaikams pasninko laikymasis galėjo būti aiškinamas per būsimos sėkmės ar radinio pažadą.
Rytų Lietuvoje žinotas paprotys vadintas dantų plovimu. Vyrai važiuodavo į miestelį pašventintų pelenų, bet kartu parveždavo silkių ar gėrimo lašelį. Tai rodo, kad šventės rimtis dar turėjo šelmišką Užgavėnių šešėlį.
Kokių darbų vengta per Pelenę?
Nors Pelenų diena nebuvo darbo draudimo šventė ta prasme kaip didžiosios bažnytinės iškilmės, XIX amžiuje kai kur moterys neverpė, nesiūdavo, nevelėdavo žlugto, nekepdavo duonos ir neliedavo vandens asloje.
Šie draudimai aiškinti labai praktiškais baimės vaizdiniais: kad mėsa vasarą nekirmytų, jaučiai nesiseilėtų, blusų neprisiveistų, duona nepelėtų. Pašventintų pelenų dar palikdavo kopūstams, kad jų negraužtų kirminai.
Kodėl Pelenų dieną dar matyti Užgavėnės?
Pelenų diena yra riba, todėl joje natūraliai užsilieka vakarykštės šventės pėdsakai. L. Jucevičius XIX amžiaus pirmoje pusėje mini pelenų maišelių ar kaulų vėrinių prikabinimą prie drabužių, primenant, kad mėsiedas pasibaigė.
Šaltiniuose pasirodo ir Senė Kuniškė, blukvilkiai, vandens ir pelenų žaidimai, Kupiškio Kanapinsko bei Lašininio dvikova. Pelenėje galiausiai laimi liesas Kanapinskas: Gavėnia perima metų ritmą iš sotaus mėsiedo.
Kaip Pelenų dieną suprasti šiandien?
Šiandien Pelenų diena gali būti labai paprasta: dalyvauti pelenų apeigoje, valgyti santūriau, susitvarkyti virtuvę po Užgavėnių ir sąmoningai pradėti ramesnį Gavėnios laiką.
Etnografinė šios dienos vertė yra ne vien draudimuose. Ji moko perėjimo: po triukšmo ateina tyla, po pertekliaus - saikas, po kaukių - pelenai. Toks ritmas padeda metų ratui neprarasti kvėpavimo.
Pagrindiniai Pelenų dienos papročiai ir jų reikšmės
Pelenų dienos papročiuose susitinka bažnytinė atgaila ir labai kasdieniška namų tvarka. Pelenai primena žmogaus laikinumą, o iš virtuvės išplaunami riebalai parodo, kad mėsiedo metas baigėsi. Kai kur ši rimtis dar maišėsi su paskutiniais Užgavėnių juokais.
Pelenų apeiga. Bažnyčioje šventinami pelenai, kuriais pabarstoma galva arba paženklinama kakta, primenant žmogaus laikinumą ir atgailą.
Gavėnios pradžia. Pelenų diena yra pirmoji Gavėnios diena, todėl ji siejama su rimtimi, susilaikymu ir griežtu pasninku.
Liesas valgis. Po Užgavėnių sotumo valgoma liesiau: minima kruopienė, pasninkas, silkė, bulvės ar visai susilaikymas nuo maisto.
Indų švarinimas. Rytą šveičiami stalai, puodai, indai ir šaukštai, kad neliktų Užgavėnių riebalų kvapo.
Dantų plovimas. Rytų Lietuvoje žinotas žaismingas paprotys važiuoti į miestelį pelenų ir užsukti dantų plauti, parsivežant silkių ar lašelį gėrimo.
Darbų vengimas. XIX amžiuje kai kur moterys neverpė, nesiūdavo, nevelėdavo žlugto, nekepdavo duonos ar neliedavo vandens asloje, bijodamos vasaros nuostolių.
Pelenai kopūstams. Pašventintų pelenų palikdavo augantiems kopūstams apibarstyti, kad jų neužpultų kirminai.
Užgavėnių likučiai. L. Jucevičius ir vėlesni užrašytojai mini pelenų maišelius, kaulų vėrinius, Senę Kuniškę, blukio tempimą ir Kanapinsko pergalę prieš Lašininį.
Kur patirti
Kur švęsti Pelenų dienos Lietuvoje?
Pelenų dieną galima patirti bažnyčioje, kur atliekama pelenų apeiga, ir namuose, kur senoji tradicija pabrėžė pasninkišką stalą, švarius indus ir ramesnį Gavėnios pradžios ritmą.
Bažnyčia
Pelenų dieną atliekama pelenų barstymo arba patepimo apeiga, kuria pradedama Gavėnia.
Namų virtuvė
Senoji tradicija pabrėžė indų, stalų ir šaukštų švarinimą nuo Užgavėnių riebalų bei pasninkiškesnį stalą.
Pelenų dienos dainos, sutartinės ir susiję puslapiai
Pelenų diena stovi iškart po Užgavėnių ir atveria kelią į Velykas. Jos stalas ir pasninko nuotaika siejasi su paprastais žuvies bei bulvių valgiais.
Pelenų dienos šaltiniai ir naudingi puslapiai
Pelenų dienos: dažniausi klausimai
Kada būna Pelenų diena?
Pelenų diena yra trečiadienis po Užgavėnių. Ji neturi pastovios kalendorinės datos, nes priklauso nuo Velykų datos.
Ką reiškia pelenai per Pelenų dieną?
Bažnytinėje tradicijoje pelenai primena žmogaus laikinumą, atgailą ir apsivalymą. Jie šventinami ir barstomi ant galvos arba jais paženklinama kakta.
Kodėl Pelenų diena pradeda Gavėnią?
Tai pirmoji Gavėnios diena, todėl ji žymi perėjimą iš sotaus mėsiedo į susilaikymo, atgailos ir pasirengimo Velykoms laiką.
Kodėl tądien šveičiami indai?
Liaudies papročiuose indai, stalai ir šaukštai švarinti, kad neliktų Užgavėnių riebalų. Tai rodė, kad nuo šiol prasideda pasninkiškesnis laikas.
Kas yra dantų plovimas?
Rytų Lietuvoje taip vadintas šelmiškas Pelenų dienos paprotys: vyrai važiuodavo pelenų ir užsukdavo į miestelį, parsiveždami silkių ar gėrimo lašelį po Užgavėnių.
Kokių darbų vengta per Pelenę?
Kai kur neverpta, nesiūta, nevelėtas žlugtis, nekepama duona ir neliejamas vanduo asloje. Tikėta, kad tokie darbai gali prišaukti vasaros nuostolių.
Kam naudoti pašventinti pelenai ūkyje?
Dalį pašventintų pelenų palikdavo kopūstams apibarstyti, kad jų nepultų kirminai. Tai rodo, kaip bažnytinis ženklas persikėlė į ūkio apsaugos tikėjimus.
Ar Pelenų dieną dar tęsdavosi Užgavėnių papročiai?
Kai kur taip. Šaltiniuose minimi pelenų maišeliai, kaulų vėriniai, blukio tempimas, vandens ir pelenų žaidimai bei Kanapinsko pergalė prieš Lašininį.
Kaip Pelenų dieną paminėti šiandien?
Galima dalyvauti pelenų apeigoje, pavalgyti paprasčiau, susitvarkyti virtuvę po Užgavėnių ir pradėti Gavėnią sąmoningu saiko bei rimties ženklu.