Žiema
Adventas
Keturios savaitės prieš Kalėdas; nuo artimiausio Šv. Andriejaus dienai sekmadienio
Adventas nėra tik Kalėdų dekoracijų pradžia. Lietuviškoje tradicijoje tai tamsaus metų laiko sulėtinimas: mažiau triukšmo, daugiau laukimo, vakarojimų, dainų, pasninko ir atsargaus žvilgsnio į tai, kas vyksta už žmogaus namų šviesos.
Tradicijos kontekstas
- Kada
- Keturios savaitės prieš Kalėdas; nuo artimiausio Šv. Andriejaus dienai sekmadienio
- Metų laikas
- Žiema
- Temos
- Kalėdų laukimas, susikaupimas, pasninkas, rarotos, Andriejinės, vakarojimai, advento dainos, leliumoj, Aukštaitijos turgūs, Mažosios Lietuvos vainikai, vilkų dienos
Adventas Lietuvoje yra Kalėdų laukimo metas, jungiantis bažnytinį susikaupimą ir senus tamsiojo metų laiko papročius. Jame telpa pasninkas, vestuvių ir triukšmingų linksmybių vengimas, Andriejinių būrimai, Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje ilgiau išlikusios advento-Kalėdų dainos, Aukštaitijos turgūs, Mažosios Lietuvos advento vainikai ir vilkų dienų tikėjimai.
Kada prasideda Adventas?
Adventas yra keturių savaičių laikas prieš Kalėdas. Jį galima apibrėžti kaip katalikų liturginių metų laikotarpį, skirtą Kristaus gimimo laukimui, o pirmasis Advento sekmadienis yra bažnytinių metų pradžia. Pats žodis kilęs iš lotynų adventus – „atėjimas“; rengtis Kalėdoms pradėta dar nuo IV a.: 380 m. Saragosos sinodas paragino nuo gruodžio 17 d. iki Epifanijos lankytis bažnyčiose ir atgailauti, o Advento mišios atsirado VIII–IX a.
Liaudies kalendoriuje Advento pradžia siejama su Šv. Andriejaus diena: ji žymi artimiausią lapkričio 30-ajai sekmadienį. Todėl etnografinėje atmintyje Andriejinės ir Adventas yra labai arti vienas kito, nors tiksli kalendorinė pradžia kasmet juda.
Pasninkas, ramybė ir vestuvių vengimas
Adventas buvo susilaikymo metas. Trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais nebuvo valgoma mėsos, vengta triukšmingų pasilinksminimų, vestuvių ir švenčių. Ypač pabrėžiamas penktadienio pasninkas, kai atsisakoma mėsiškų ir pieniškų valgių.
Svarbu nepadaryti iš šio papročio vienodo visos Lietuvos įstatymo. Atskirai minima Mažoji Lietuva, kur protestantiška aplinka nereikalavo tokio pasninko ir atsitraukimo nuo linksmybių, o XVI-XVII amžiaus šaltiniuose ten dar užsimenama apie piršlybas ir vestuves per Adventą.
Andriejinės Advento slenkstyje
Šv. Andriejaus dienos išvakarėse visoje Lietuvoje žinotas paprotys pasimerkti vyšnios arba slyvos šakelę ir laukti, ar ji pražys iki Kūčių. Vienur tai suprasta kaip troškimo išsipildymas, kitur aiškiau sieta su greitų piršlių viltimi.
Kiti Andriejinių burtai dar labiau priartina Adventą prie Kūčių spėjimų: šulinio apėjimas atbulomis, kanapių ar aguonų barstymas, sūrus valgis ir laukiamas sapnas apie būsimą jaunikį. Tai ne bendras Advento paprotys visoms šeimoms, o jaunimo, ypač merginų, vedybinio būrimo sluoksnis.
Vakarojimai, dainos ir žaidimai
Adventas nebuvo vien tyla. Žmonės rinkdavosi vakaroti ir dirbti ramių darbų: plėšyti plunksnų, taisyti pakinktų, vyti virvių, megzti tinklų, verpti. Bedirbdami pasakodavo istorijas, giedodavo ir dainuodavo.
Regioniniai skirtumai aiškūs. Dzūkijoje, mažiau Aukštaitijoje ir rečiausiai Sūduvoje dainuotos senos advento dainos su priedainiais leliumoj, leliumai, aleliuma loda, kalėda ir kitais. Ilgiausiai papročiai išliko Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje, o Žemaitijoje užrašyti tik pavieniai pavyzdžiai.
Advento turgūs Aukštaitijoje
Aukštaitijoje, ypač Kėdainių, Panevėžio, Rokiškio, Zarasų ir Ukmergės apylinkėse, minimi savaitiniai Advento turgūs. Pirmasis vadintas Šeškaturgiu, antrasis - Skaistaturgiu, o paskutinysis - Saldaturgiu.
Šeškaturgyje prekiauta šiltais rūbais, kailinukais, pirštinėmis ir panašiais žiemos daiktais. Skaistaturgis buvo labiau dovanų mugė, o Saldaturgis telkė tai, ko reikės šventiniam stalui: medų, spanguoles, aguonas, džiovintus grybus ir kitus žiemos švenčių produktus.
Mažosios Lietuvos advento vainikas
Advento vainikas nėra vien šiandieninė miesto dekoracija. Mažojoje Lietuvoje jis išpopuliarėjo XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje. Lietuvininkų vainikai buvo pinami iš vytelių, apkaišomi eglišakėmis, puošiami kankorėžiais, riešutais, džiovintais vaisiais ir uogomis.
Į vainiką statomos keturios žvakės. Pirmą Advento savaitę uždegama viena, antrą - dvi, trečią - trys, ketvirtą - keturios. Kai kur nuo paskutinės žvakės įžiebiama Kalėdų eglutė, todėl vainikas veikia kaip šviesos kaupimo ženklas.
Vilkų dienos ir tamsiojo metų laiko vaizdiniai
Nijolės Marcinkevičienės Alkas.lt straipsnyje Advento pradžia siejama su vilkų dienomis ir vilkų ruja. Ten pateikiami skirtingų vietovių pasakymai iš Utenos, Merkinės, Molėtų ir Endriejavo apylinkių rodo, kad žiemos pradžioje vilkas suvoktas kaip arti sodybų priartėjantis miško žvėris.
Šio sluoksnio nereikia versti šventiniu ritualu. Jis svarbus kaip pasakojimų, baimių ir vaizdinių laukas: Šeduvoje minimi tikėjimai apie vilkų pėdas ir vilko vardo vengimą, Dzūkijos ir Rytų Lietuvos pasakojimuose vilkas siejamas su sapnais, jaunikio vaizdiniu, kelione į rarotas ir nakties pavojumi.
Kaip Adventą prisiminti šiandien?
Gyvas Adventas prasideda ne nuo triukšmingo Kalėdų sezono, o nuo ritmo pakeitimo. Galima pasimerkti Andriejinių šakelę, vieną vakarą skirti dainoms ar rankdarbiams, pasidomėti, iš kur yra šeimos Advento papročiai, ir rinktis ne dekoracijų gausą, o šviesos kaupimą.
Jei dalyvaujate renginyje, verta ieškoti ne vien koncerto, bet vakarojimo, advento-Kalėdų dainų, pasakojimų, šiaudinių dirbinių, žvakių ar regioninių papročių pristatymo. Tada Adventas lieka laukimo laiku, o ne tik įžanga į prekybinį gruodį.
Pagrindiniai Advento papročiai ir jų reikšmės
Advento papročiai nevienodi visoje Lietuvoje. Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje ilgiau laikėsi dainos, žaidimai ir vakarojimai, Aukštaitijoje minimi savaitiniai turgūs, Mažojoje Lietuvoje išpopuliarėjo advento vainikai, o pasakojimuose apie vilkus ryškiausiai kalba miškingų vietovių patirtis.
Advento pradžia. Dabartinėje tradicijoje jis prasideda sekmadienį prie Šv. Andriejaus dienos ir baigiasi prieš Kalėdas.
Susikaupimas ir pasninkas. Minimas mėsos vengimas trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais, penktadienio atsisakymai bei susilaikymas nuo šokių ir vestuvių.
Rarotos. Auštant laikomos ankstyvosios Advento mišios, susijusios su liturginiu laukimo laiku.
Andriejinių burtai. Šv. Andriejaus dienos išvakarėse pamerkiama vyšnios ar slyvos šakelė, o vedybiniai burtai artimi Kūčių spėjimams.
Vakarojimai. Per Adventą rinktasi dirbti ramių darbų: plėšyti plunksnų, taisyti pakinktų, vyti virvių, megzti tinklų, verpti.
Advento dainos. Dzūkijoje, mažiau Aukštaitijoje ir rečiausiai Sūduvoje dainuotos senos advento dainos su priedainiais leliumoj, aleliuma loda, kalėda ir panašiais.
Regioninis išlikimas. Daugiausia advento-Kalėdų dainų, žaidimų, burtų ir tikėjimų užrašyta Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje, o Žemaitijoje žinomi pavieniai pavyzdžiai.
Aukštaitijos turgūs. Kėdainių, Panevėžio, Rokiškio, Zarasų ir Ukmergės apylinkėse minimi Šeškaturgis, Skaistaturgis ir Saldaturgis.
Mažosios Lietuvos vainikai. Nuo XIX a. pabaigos - XX a. pradžios Lietuvininkų aplinkoje išpopuliarėjo advento vainikai su keturiomis žvakėmis.
Vilkų dienos. Nijolės Marcinkevičienės Alkas.lt tekste rodoma, kad žiemos pradžios pasakojimuose vilkas tampa Advento tamsos, miško artumo ir vestuvinių vaizdinių dalimi.
Kur patirti
Kur švęsti Advento Lietuvoje?
Adventą patirti geriausia ten, kur išlaikoma jo tyli prasmė: dainavimo, rankdarbių, pasakojimų, bendruomenės vakarų ir regioninių papročių aplinkoje. Tai nėra vienas didelis renginys, todėl vietos čia suprantamos kaip tradicijos židiniai.
Dzūkija ir Rytų Aukštaitija
Šiuose regionuose ilgiausiai išliko senieji advento-Kalėdų dainų, žaidimų, burtų ir tikėjimų sluoksniai.
Aukštaitijos advento turgūs
Kėdainių, Panevėžio, Rokiškio, Zarasų ir Ukmergės apylinkės siejamos su Šeškaturgiu, Skaistaturgiu ir Saldaturgiu.
Mažoji Lietuva
Tinka suprasti advento vainikų paprotį ir protestantiškos aplinkos skirtumus: čia pasninko ir linksmybių ribos buvo kitokios.
Pagėgių Žąsų turgus
Šiuolaikinis Mažosios Lietuvos žąsų turgaus tradicijos tęsinys, siejamas su tautinio paveldo sertifikatu.
Advento dainos, sutartinės ir susiję puslapiai
Adventas jungia Andriejines, Kūčias ir Kalėdas. Jam ypač artimos kalėdinės dainos su priedainiais, šiaudiniai sodai, žvakės, aguonos, spanguolės ir kiti laukimo laiko ženklai.
Andriejinės
Advento pradžios slenkstis su vyšnios šakele, šulinio ir sapnų būrimais.
Kūčios
Advento laukimą užbaigiantis vakaras, kuriame tęsiami spėjimai, pasninkas ir šventinio stalo ramybė.
Kalėdos
Šventė, į kurią veda Advento laukimas, dainos, vainiko žvakės ir namų šviesa.
Kalėdų rytą rožė pražydo
Advento-Kalėdų dainų mitologinį vaizdinį padedanti pajusti daina.
Oi ant lauko žvakelės žibėjo
Kalėdinio laikotarpio daina apie žvakes, vašką, ežerą ir šviesos pasaulį.
Šiaudiniai sodai
Šiaudų ir namų erdvės puošybos tradicija, artima Kūčių ir Kalėdų laukimo laikui.
Advento šaltiniai ir naudingi puslapiai
Advento: dažniausi klausimai
Kada prasideda Adventas?
Adventas prasideda pirmąjį iš keturių sekmadienių prieš Kalėdas. Etnografinėje atmintyje jo pradžia siejama su Šv. Andriejaus dienos, lapkričio 30-osios, slenksčiu.
Kiek trunka Adventas?
Adventas yra keturių savaičių laikotarpis prieš Kalėdas. Jo trukmė praktiškai svyruoja, nes pradžia priklauso nuo sekmadienio prie Šv. Andriejaus dienos.
Ar per Adventą Lietuvoje buvo pasninkaujama?
Taip, bet papročiai ne visur vienodi. Minimas mėsos vengimas trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais, pabrėžiami penktadieniai, o Mažojoje Lietuvoje dėl protestantiškos aplinkos šie reikalavimai buvo silpnesni.
Kodėl per Adventą nekeldavo vestuvių?
Katalikiškoje tradicijoje Adventas buvo susikaupimo ir atgailos metas, todėl triukšmingos linksmybės ir vestuvės netiko jo nuotaikai. Vis dėlto Mažojoje Lietuvoje seniau piršlybų ir vestuvių per Adventą būta.
Kur Lietuvoje ilgiausiai išliko advento dainos?
Dzūkija ir Rytų Aukštaitija yra vietos, kur daugiausia užrašyta advento-Kalėdų dainų, žaidimų, burtų ir tikėjimų.
Kokie priedainiai būdingi advento dainoms?
Advento dainoms būdingi leliumoj, leliumai, aleliuma loda, aleliuma rūta, kalėda ir panašūs priedainiai. Jie ypač girdimi advento-Kalėdų dainose.
Kas buvo Šeškaturgis, Skaistaturgis ir Saldaturgis?
Tai Aukštaitijos Advento turgūs. Pirmasis buvo siejamas su šiltais žiemos daiktais, antrasis su dovanomis, o paskutinysis su šventiniam stalui reikalingais produktais.
Ar advento vainikas yra Lietuviškas paprotys?
Mažojoje Lietuvoje advento vainikai išpopuliarėjo XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje. Tai regioninis Lietuvininkų aplinkoje įsitvirtinęs paprotys, vėliau tapęs plačiau atpažįstamas.
Kodėl Adventas siejamas su vilkais?
Nijolė Marcinkevičienė rodo, kad žiemos pradžia kai kur vadinta vilkų dienomis ar vilkų ruja: vilkai artėdavo prie sodybų, jų bijota, apie juos pasakota ir su jais siejami sapnų bei vestuvių vaizdiniai.