Vasara

Petrinės

Birželio 29-oji

Petrinės ateina netrukus po Joninių, kai vasarvidžio šviesa jau pradeda vos vos trauktis. Tai nebe ilgiausios nakties ugnis, o ramesnė vandens, pievų, linų, šieno ir žmonių tvirtumo diena.

Šiame puslapyje

Petrinių ežero pakrantė su medine valtimi, žvejybos tinklu, lininiu audiniu ir vasarvidžio žolynais

Tradicijos kontekstas

Kada: Birželio 29-oji
Metų laikas: Vasara
Temos: Šv. Petras ir Povilas, Povilinės, antroji vasarvidžio šventė, vanduo, žvejai, jėgos žaidimai, linai, gegutė, boružėlė, audinių turgus, šienapjūtė

Petrinės, arba Šv. Petro ir Povilo diena, birželio 29-ąją Lietuvių papročiuose veikia kaip antroji vasarvidžio šventė po Joninių. Ji siejama su vandeniu, jėgos žaidimais, žvejų ir audinių turgumis, linų takeliu, gegutės nutilimu, boružėlės būrimais, šienapjūtės pradžia ir laukimu, kada artės rugiapjūtė.

Kas yra Petrinės?

Petrinės švenčiamos birželio 29-ąją. Tai šventųjų apaštalų Petro ir Povilo liturginės iškilmės, švenčiamos katalikų, stačiatikių ir evangelikų liuteronų Bažnyčiose. Šių apaštalų kultas atsirado apie 200 m., o pati šventė pirmą kartą paminėta Romos miesto kalendoriuje 354 m. ir visuotinai išplito IV–VI a.

Liaudiškame kalendoriuje Petrinės yra daugiau negu atlaidų diena. L. Klimka jas vadina antrąja vasarvidžio švente. Po Joninių šviesa jau pamažu trumpėja, todėl Petrinės pažymi kitą slenkstį: vasara dar aukšta, bet jos darbų pusė darosi vis rimtesnė.

Petrinės ir vanduo

Kaip vidurvasario šventė Petrinės dažniausiai švenčiamos prie vandens. Tai atskiria jas nuo Joninių laužo centro: čia labiau girdisi ežeras, upė, valtis, žvejyba ir pakrantės susibūrimas.

Petrinių pakrantėje skalaujamas lininis audinys prie valties — Vanduo ir linas išlaiko šios dienos vasarvidžio švaros motyvą.

Su švente siejami ir žuvų turgūs. Vanduo Petrinėse nėra vien graži vieta, o vasaros pragyvenimo ir mainų dalis. Žvejas, valtis, tinklas ir kermošius rodo kitą kaimo bei miestelio darbo pusę, kuri papildo žemdirbio lauką.

Jėgos žaidimai ir vyriškas varžymasis

Petrinės buvo proga vyrams ir vaikinams pasivaržyti. Tarp vasarvidžio jėgos bandymų minimi virvės traukimas, rąstų ir trinkų kilnojimas. Tai paprasti, bet labai aiškūs jėgos bandymai, tinkantys vasarvidžiui, kai kūnas dirba lauke kiekvieną dieną.

Tokie žaidimai artimi Joninių linksmumui, bet jų nereikia suplakti į vieną šventę. Petrinių varžymasis vyksta jau po Saulėgrįžos, kai darbas grįžta su visu svoriu: šienas, tinklai, gyvuliai, laukianti rugiapjūtė.

Linai, žąsys ir ūkio tikėjimai

Užrašytas konkretus linų tikėjimas: per Petrines šeimininkė turi išbristi takelį linų lauke, kad linų pluoštas būtų ilgas. Tai labai žemdirbiškas veiksmas - ne daina apie linus, o judesys pačiame lauke.

Kitas tikėjimas susijęs su žąsimis: iš žąsies sparno ištraukus plunksną, žąsys turėtų būti riebios ir plunksnotos. Tokie papročiai rodo, kaip Petrinėse susitinka vasaros šventė ir praktinis rūpestis dėl ūkio gyvulių bei pluošto.

Gegutė, volungė ir boružėlė

Klimka primena sakymą, kad po Petrinių gegutė nustoja kukuoti. Liaudiškuose aiškinimuose ji gali pavirsti raibu vanagėliu arba užspringti miežio akuotu. Tai Gamtos laiko ženklas: pavasario balsai nutyla, vasara pereina į kitą pusę.

Antakalnio Petrinių kermošiuje merginos burdavo iš boružėlės skrydžio, o vaikai iš jos spėdavo orą. Vabalėlis turėjo daug vardų, tarp jų ir su Petrinėmis susijusius petrelio ar petrutės pavidalus. Tai smulkus, bet gyvas šventės ženklas.

Vilniaus Antakalnio audinių turgus

Vilniuje prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios per Petrines buvo populiarūs audinių turgūs. Klimka šį kermošių aprašo Antakalnyje po atlaidų: Vilnijos kaimų audėjos suveždavo lovatieses, drobes ir rankšluosčius.

Šis Vilniaus paprotys svarbus todėl, kad suteikia Petrinėms miesto ir amatų veidą. Šalia vandens, linų ir šieno atsiranda audinys - jau apdirbtas, raštuotas, vežamas į turgų ir vertinamas kaip moterų darbo bei krašto grožio ženklas.

Pagrindiniai Petrinių papročiai ir jų reikšmės

Petrinių papročiai nevienodi: vienur akcentuojamas vanduo ir žuvys, kitur jėgos žaidimai, dar kitur linų, žąsų, gegutės ar audinių turgūs. Juos jungia vasaros vidurio pojūtis: Gamta jau pilna, bet darbymečio įtampa tik stiprėja.

Fiksuota data. Petrinės švenčiamos birželio 29-ąją, šventųjų apaštalų Petro ir Povilo dieną.
Povilinės. Šventė vadinta ir Povilinėmis, nes liturgiškai minimi ir šv. Petras, ir šv. Povilas.
Antroji vasarvidžio šventė. L. Klimka Petrines vadina antrąja iškilia vasarvidžio švente po Joninių.
Vanduo. Kaip vidurvasario šventė Petrinės dažniausiai švęstos prie vandens.
Jėgos žaidimai. Vaikinai ir vyrai traukdavo virvę, kilnodavo rąstus ar trinkas, rodydami vasaros tvirtumą.
Linų takelis. Tikėta, kad per Petrines šeimininkė turi išbristi takelį linų lauke, kad linų pluoštas būtų ilgas.
Gegutės nutilimas. Sakoma, kad po Petrinių gegutė nustoja kukuoti - pavirsta kitu paukščiu arba užspringsta miežio akuotu.
Vilniaus audinių kermošius. Antakalnyje prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios po atlaidų vyko audinių turgus, kur Vilnijos audėjos veždavo lovatieses, drobes ir rankšluosčius.

Kur patirti

Kur švęsti Petrinių Lietuvoje?

Petrinės tradiciškai patiriamos prie vandens, bažnyčių atlaiduose, Antakalnio kermošiuje ir pievose. Tai šventė, kurioje šventadienis labai greitai grįžta prie darbo: prie tinklo, drobės, šieno ir lauko.

Vandens pakrantės

Petrinės kaip vidurvasario šventė dažnai siejamos su vandeniu, todėl ežero, upės ar žvejų kaimo aplinka atskleidžia jų nuotaiką.

Bažnyčios ir Šv. Petro bei Povilo atlaidai

Liturginis šventės pagrindas yra šv. Petro ir Povilo diena, todėl atlaidai yra viena svarbiausių viešų Petrinių erdvių.

Vilniaus Antakalnis

Prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios po atlaidų vykdavo audinių kermošius su Vilnijos kaimų audėjų drobėmis, lovatiesėmis ir rankšluosčiais.

Pievos ir šienaujami laukai

Imbrasienė mini, kad per Petrines visas kaimas eidavo į pievas šienauti, o sutvarkius šieną jau laukta rugiapjūtės.

Petrinių šaltiniai ir naudingi puslapiai

Petrinių: dažniausi klausimai

Kada švenčiamos Petrinės?

Petrinės švenčiamos birželio 29-ąją. Tai šventųjų apaštalų Petro ir Povilo diena, liaudyje dar vadinta Povilinėmis.

Kodėl Petrinės vadinamos antrąja vasarvidžio švente?

Jos ateina netrukus po Joninių. L. Klimka pabrėžia, kad po Petrinių Gamtoje jau juntamas posūkis į antrą vasaros pusę: šviesioji paros dalis trumpėja, artėja lietingesnis laikas ir darbų branda.

Kuo Petrinės skiriasi nuo Joninių?

Joninių centras yra Saulėgrįžos naktis, laužas, rasa ir žolynai. Petrinės labiau siejamos su vandeniu, jėgos žaidimais, linų lauku, žvejyba, audinių turgumi ir šienapjūte.

Kodėl Petrinės švenčiamos prie vandens?

Kaip vidurvasario šventė Petrinės dažniausiai švęstos prie vandens. Su jomis siejami ir žuvų turgūs, todėl vanduo čia yra ir šventės vieta, ir pragyvenimo ženklas.

Kas yra linų takelis per Petrines?

Tikėta, kad šeimininkė per Petrines turi išbristi takelį linų lauke, kad linų pluoštas būtų ilgas. Tai konkretus linų derliaus ir pluošto kokybės linkėjimas.

Kodėl po Petrinių gegutė nebekukuoja?

Liaudiškai sakoma, kad po Petrinių gegutė nustoja kukuoti, pavirsta kitu paukščiu arba užspringsta miežio akuotu. Tai Gamtos laiko ženklas, rodantis vasaros virsmą.

Ką per Petrines veikdavo vyrai?

Vaikinai ir vyrai rodydavo jėgą: traukdavo virvę, kilnodavo rąstus ar trinkas. Tai buvo vasarvidžiui tinkamas kūno stiprumo ir bendruomeninio žaidimo būdas.

Kuo garsėjo Petrinės Vilniuje?

Antakalnyje prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios po atlaidų vykdavo audinių kermošius. Vilnijos kaimų audėjos suveždavo drobes, lovatieses ir rankšluosčius.

Ar Petrinės susijusios su šienapjūte?

Taip. B. Imbrasienė mini, kad per Petrines kaimas išeidavo į pievas šienauti, o sutvarkius šieną gyventa laukiant rugiapjūtės.