Žiema
Kalėdos
Gruodžio 25-oji, švenčiama iki sausio 6-osios
Kalėdos yra svarbiausia Lietuvių žiemos šventė, švenčiama gruodžio 25-ąją. Jose susipina krikščioniškas Kristaus gimimo paminėjimas, šeimos džiaugsmas, eglutė ir dovanos bei senieji Lietuviški papročiai, tokie kaip kalėdojimas, persirengėliai ir blukio vilkimas.
Tradicijos kontekstas
- Kada
- Gruodžio 25-oji, švenčiama iki sausio 6-osios
- Metų laikas
- Žiema
- Temos
- Kristaus gimimas, eglutė, Kalėdų senelis, kalėdojimas, persirengėliai, blukio vilkimas, dovanos
Kalėdos yra svarbiausia Lietuvių žiemos šventė gruodžio 25-ąją, jungianti Kristaus gimimo paminėjimą, eglutės puošimą, Kalėdų senelio dovanas ir senuosius papročius: kalėdojimą, persirengėlius ir blukio vilkimą.
Kas yra Kalėdos ir kada jos švenčiamos Lietuvoje?
Kalėdos yra žiemos šventė, švenčiama gruodžio 25-ąją. Krikščioniškoje tradicijoje tai Jėzaus Kristaus gimimo diena, o platesnėje Lietuviškoje kultūroje tai šeimos, šviesos ir metų virsmo metas. Dauguma Bažnyčių Kalėdas švenčia gruodžio 25-ąją, o stačiatikiai pagal Julijaus kalendorių – sausio 7-ąją; Katalikų Bažnyčioje šventei skirtos net trejos Mišios: vidurnakčio (Bernelių, arba Piemenėlių), aušros ir dienos.
Kalėdų laikas prasideda Kūčių vakariene gruodžio 24-osios vakarą ir tęsiasi iki Trijų Karalių sausio 6-ąją. Šis dvylikos dienų laikotarpis senojoje tradicijoje buvo kupinas papročių, burtų, lankymosi ir bendruomeniškumo.
Kuo skiriasi Kūčios ir Kalėdos?
Kūčios ir Kalėdos yra dvi gretimos, bet skirtingos šventės. Kūčios švenčiamos gruodžio 24-osios vakarą. Tai ramus, pasninko ir susikaupimo vakaras su dvylika patiekalų, kalėdaičiu ir protėvių atminimu.
Kalėdos prasideda gruodžio 25-ąją. Tai jau džiaugsminga, sotaus stalo ir dovanų šventė. Jei Kūčios yra tylus laukimas, Kalėdos yra šviesos ir gimimo šventimas. Abi dienos kartu sudaro vientisą žiemos švenčių visumą.
Lietuviški Kalėdų papročiai: kalėdojimas ir persirengėliai
Vienas ryškiausių senųjų Kalėdų papročių yra kalėdojimas. Bendruomenės žmonės eidavo per kaimą, lankydavo namus, linkėdavo gerovės, dainuodavo ir buvo vaišinami. Šis paprotys jungė kaimą ir palaikė bendrystę šaltą žiemos metą.
Kalėdojant dažnai persirengdavo. Tarp populiariausių personažų buvo meška, ožys, gervė ir čigonai. Kaukės ir vaidinimai suteikdavo šventei žaismės, o kartu išlaikydavo senąją persirengimo tradiciją, kuri vėliau dar ryškiau matoma per Užgavėnes.
Kas yra blukio vilkimas?
Blukio vilkimas yra senovinė žiemos apeiga. Per kaimą būdavo velkamas didelis medžio kelmas arba rąstas, vadinamas bluku. Šią eiseną lydėdavo dainos, juokas ir kaukėti personažai.
Apeigos pabaigoje blukis būdavo sudeginamas. Tai simbolizavo senų metų blogio, nelaimių ir nesėkmių palydėjimą, kad nauji metai būtų šviesūs. Šis paprotys siejamas su žiemos Saulėgrįža ir šviesos sugrįžimo idėja, o pastaraisiais dešimtmečiais jis vėl gaivinamas.
Iš kur atsirado eglutė ir Kalėdų senelis?
Kalėdų eglutės puošimo paprotys Lietuvoje paplito gana vėlai, XIX amžiaus pabaigoje. Iš pradžių eglutės buvo puošiamos namuose ir dvaruose, vėliau jos tapo bendra visų šeimų tradicija. Tradiciniai šiaudiniai papuošimai ir sodai yra autentiškas Lietuviškas eglutės akcentas.
Kalėdų senelis yra dar naujesnis personažas, susiformavęs XIX ir XX amžių sandūroje. Šiandien jis neatsiejamas nuo dovanų dalijimo, ypač vaikams, ir yra viena labiausiai atpažįstamų Kalėdų figūrų.
Kaip švęsti Kalėdas išlaikant Lietuviškas tradicijas?
Šiuolaikines Kalėdas galima švęsti jungiant šeimos jaukumą ir senuosius ženklus. Verta papuošti eglutę šiaudinukais, paragauti tradicinių patiekalų, aplankyti artimuosius ir skirti laiko ramiam buvimui kartu, o ne vien dovanoms.
Norintieji giliau pažinti tradiciją gali ieškoti etnokultūros renginių, kuriuose atgaivinamas kalėdojimas, persirengėlių vaidinimai ar blukio vilkimas. Tokie renginiai parodo, kad Kalėdos yra ne tik šeimos, bet ir bendruomenės šventė.
Pagrindiniai Kalėdų papročiai ir jų reikšmės
Kalėdų papročiai apima ir bažnytinę, ir liaudišką šventės pusę. Vieni jų susiję su Kristaus gimimu ir šeima, kiti su senąja žiemos Saulėgrįžos tradicija, kuri kalba apie šviesos sugrįžimą ir senų metų užbaigimą.
Kristaus gimimo šventimas. Pagrindinė religinė Kalėdų prasmė yra Jėzaus gimimas. Bažnyčiose vyksta iškilmingos mišios, ruošiamos prakartėlės, giedamos kalėdinės giesmės.
Eglutės puošimas. Kalėdų eglutė puošiama žaisliukais, šviesomis, saldumynais ir tradiciniais šiaudinukais. Lietuvoje eglutės paprotys paplito XIX amžiaus pabaigoje.
Kalėdų senelis ir dovanos. Vaikams dovanas atnešantis Kalėdų senelis yra naujesnis personažas, tapęs neatsiejama šventės dalimi kartu su dovanų dalijimu.
Kalėdojimas. Senas paprotys, kai bendruomenės žmonės eina per kaimą, lanko namus, linki gerovės, dainuoja ir už tai gauna vaišių ar dovanų.
Persirengėliai. Kalėdojant persirengiama meškomis, ožiais, gervėmis, čigonais ar kitais personažais. Kaukėti svečiai linksmina šeimininkus ir neša linkėjimus.
Blukio vilkimas. Senovinė apeiga, kai per kaimą velkamas didelis medžio kelmas, blukis, o pabaigoje jis sudeginamas. Tai simbolizuoja senų metų blogio ir nesėkmių palydėjimą.
Bendras šeimos stalas. Po Kūčių pasninko Kalėdų diena yra sotaus, džiaugsmingo stalo metas, kai susirenka visa šeima.
Dvylika Kalėdų dienų. Šventinis laikas tęsiasi nuo Kalėdų iki Trijų Karalių sausio 6-ąją, kai užbaigiamas žiemos švenčių ratas.
Kur patirti
Kur švęsti Kalėdų Lietuvoje?
Kalėdas dažniausiai švenčiame namuose ir bažnyčiose, bet gyvąją Lietuvišką tradiciją galima pamatyti muziejuose, etnokultūros renginiuose ir miestų Kalėdų erdvėse, kur atgaivinami kalėdojimo ir persirengėlių papročiai.
Namai ir bažnyčia
Pagrindinė Kalėdų erdvė yra šeimos namai ir bažnyčia, kur vyksta iškilmingos mišios ir ruošiamos prakartėlės.
Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse
Žiemos renginiuose galima pamatyti autentiškus kaimo Kalėdų papročius, kalėdojimą ir persirengėlių vaidinimus.
Etnokultūros centrai
Vilniaus, Kauno ir kitų miestų tautinės kultūros centrai rengia Kalėdų edukacijas, šiaudinukų dirbtuves ir advento vakarus.
Miestų Kalėdų erdvės
Vilniaus, Kauno ir kitų miestų Kalėdų aikštės su eglutėmis ir mugėmis tinka šeimoms, ieškančioms šventinės nuotaikos ir renginių.
Kalėdų dainos, sutartinės ir susiję puslapiai
Kalėdos prasideda Kūčių vakariene ir tęsiasi iki Trijų Karalių. Šis puslapis jungiasi su Kūčiomis, Užgavėnių persirengėlių tradicija ir žiemos dainomis.
Kalėdų šaltiniai ir naudingi puslapiai
Kalėdų: dažniausi klausimai
Kada švenčiamos Kalėdos Lietuvoje?
Kalėdos švenčiamos gruodžio 25-ąją. Šventinis laikas prasideda Kūčių vakariene gruodžio 24-ąją ir tęsiasi iki Trijų Karalių sausio 6-ąją.
Kuo skiriasi Kūčios ir Kalėdos?
Kūčios yra ramus pasninko ir susikaupimo vakaras gruodžio 24-ąją. Kalėdos prasideda gruodžio 25-ąją ir yra džiaugsminga, sotaus stalo bei dovanų šventė.
Koks paprotys vadinamas kalėdojimu?
Kalėdojimas yra senas paprotys, kai bendruomenės žmonės eina per kaimą, lanko namus, linki gerovės, dainuoja ir už tai vaišinami ar apdovanojami.
Kas yra blukio vilkimas?
Blukio vilkimas yra žiemos apeiga, kai per kaimą velkamas medžio kelmas, blukis, o pabaigoje jis sudeginamas. Tai simbolizuoja senų metų blogio palydėjimą.
Kokie personažai persirengia per Lietuviškas Kalėdas?
Tradiciniai kalėdojimo persirengėliai yra meška, ožys, gervė ir čigonai. Kaukėti svečiai linksmina šeimininkus ir neša jiems linkėjimus.
Kada Lietuvoje atsirado Kalėdų eglutė?
Kalėdų eglutės puošimo paprotys Lietuvoje paplito XIX amžiaus pabaigoje. Autentiškas Lietuviškas akcentas yra šiaudiniai papuošimai ir sodai.
Kiek laiko trunka Kalėdų laikotarpis?
Kalėdų laikas tęsiasi dvylika dienų: nuo Kalėdų gruodžio 25-ąją iki Trijų Karalių sausio 6-ąją, kai užbaigiamas žiemos švenčių ratas.
Kaip Lietuviškai švęsti Kalėdas su vaikais?
Vaikams tinka eglutės puošimas šiaudinukais, kalėdinių giesmių dainavimas, pasakojimai apie kalėdojimą ir persirengėlius bei bendri šeimos darbai virtuvėje.