Apie kovo 4-ąją, šv. Kazimiero dieną
Pavasaris
Šv. Kazimieras, Vilnius, amatai, verbos, keramika, pinti dirbiniai, riestainiai, meduoliai, miesto mugė
Kaziuko mugė yra kovo pradžios Vilniaus ir visos Lietuvos amatų šventė, kilusi iš šv. Kazimiero dienos. Joje susitinka religinė Lietuvos globėjo atmintis, miesto prekybos istorija ir gyvi amatai: verbos, keramika, pinti ir mediniai dirbiniai, audiniai, riestainiai bei meduoliai.
Kas yra Kaziuko mugė?
Kaziuko mugė yra tradicinis kovo pradžios prekymetis ir šventė, pirmiausia siejama su Vilniumi ir šv. Kazimiero diena. VLE ją apibūdina kaip Vilniuje ir kitur kovo pradžioje vykstantį tradicinį prekymetį, išaugusį iš religinės šventės.
Šv. Kazimieras Lietuvai svarbus kaip Lietuvos globėjas: kanonizuotas 1604 metais, Lietuvos globėju paskelbtas 1636 metais. Tačiau žmonių atmintyje šventė tapo ne vien bažnytinė. Ji virto pavasario miesto susitikimu, kuriame ypač matomas amatų pasaulis.
Kaip mugė augo Vilniuje?
VLE nurodo, kad 1827 metais pirkliai gavo privilegiją Katedros aikštėje rengti kelių dienų mugę. 1901 metais turgus perkeltas į Lukiškių aikštę, po Antrojo pasaulinio karo vyko Kalvarijų turgavietėje, o 1991 metais grįžo į Pilies gatvę ir vėliau išsiplėtė po kitas Senamiesčio erdves.
B. Imbrasienės knygoje pabrėžiama, kad į Kaziuko mugę savo gaminius veždavo Rytų Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos amatininkai bei valstiečiai. Taigi Vilniaus mugė nuo seno buvo platesnio regiono, o ne vien miesto centro reiškinys.
Kokie daiktai buvo perkami per Kaziuką?
Istorinėje mugėje prekiauta tuo, ko reikėjo namams ir ūkiui: mediniais ir pintais rakandais, kinkomojo susisiekimo priemonėmis, žemės dirbimo įrankiais, keramika, audiniais, mezginiais, žaislais, vaistažolėmis.
Šalia praktinių daiktų buvo ir šventinių ženklų: verbos, riestainiai, meduoliai, vėliau vis daugiau suvenyrų, papuošalų ir miesto šventės atributų. Geriausia Kaziuko mugė išlieka tada, kai rankų darbas neužgožiamas vien pramoninių smulkmenų.
Kodėl Kaziuko mugėje tokios svarbios verbos?
Vilniaus verbos tapo vienu ryškiausių Kaziuko mugės vaizdų. Jos parduodamos kovo pradžioje, dar iki Verbų sekmadienio, todėl mugė tarsi atneša pirmą pavasario augalų ir spalvų pažadą į miestą.
Svarbu verbų nepaversti vien dekoracija. Tai konkretus Vilniaus krašto amatas, turintis savo medžiagas, rišimo techniką ir raštus. Kaziuko mugėje verba yra tiltas tarp miesto turgaus ir artėjančio bažnytinio pavasario laiko.
Riestainiai, meduoliai ir mugės lauktuvės
Kaziuko mugėje maistas svarbus ne mažiau už daiktus. LNKC ir VLE mini riestainius bei meduolius, o šiuolaikinės mugės aprašymuose išlieka Kaziuko širdelės, naminė duona, medus, sūriai ir kiti pavasario lauktuvių skoniai.
Tokios lauktuvės turi paprastą prasmę: kas ėjo į mugę, dažnai parsinešdavo namo ką nors vaikams, šeimai ar kaimynams. Mugė ne tik parduoda, bet ir perneša miesto šventės nuotaiką į namų stalą.
Kaip Kaziuko mugę patirti šiandien?
Šiandien Kaziuko mugėje verta ieškoti ne vien didžiausio šurmulio. Geriausia pradėti nuo amatininkų: paklausti, kas pats lipdė, pynė, rišo, drožė ar kepė, iš kokių medžiagų ir kokia technika.
Taip mugė lieka tradicija, o ne tik pirkinių eilė. Net vienas geras daiktas - verba, molinis puodelis, pintinė, medinis šaukštas ar meduolis - gali pasakyti daugiau apie Kaziuką nei pilnas krepšys atsitiktinių suvenyrų.
