Žiema

Trys Karaliai

Trys Karaliai yra paskutinė didžiojo Kalėdų laiko riba. Sausio 6-ąją namų durys pažymimos pašventinta kreida, o senesnėje kaimo tradicijoje per sodybas eidavo karaliais ir kitais personažais persirengę sveikintojai, nešdami žvaigždę, giesmę ir gerų metų linkėjimą.

Kada

Sausio 6-oji

Metų laikas

Žiema

Temos

Tarpušventės pabaiga, pašventinta kreida, durų žymėjimas, karalių vaikštynės, žvaigždė, kalėdiniai linkėjimai

Trys Karaliai sausio 6-ąją užbaigia Kalėdų tarpušventę. Lietuvoje ši diena siejama su pašventinta kreida ant durų, Kasparo, Merkelio ir Baltazaro vardais, karalių vaikštynėmis, žvaigždės nešimu ir namų lankymu linkint sveikatos bei derlingų metų.

Kas yra Trys Karaliai ir kada jie švenčiami?

Trys Karaliai, arba Viešpaties Apsireiškimas, švenčiami sausio 6-ąją. Bažnytinėje tradicijoje prisimenami išminčiai, atėję pagarbinti gimusio Jėzaus, o Lietuvoje ši data kartu žymi Kalėdų tarpušventės pabaigą.

Visuotinė lietuvių enciklopedija primena, kad šiuolaikinėje Lietuvos liturginėje praktikoje iškilmė gali būti keliama į sekmadienį tarp sausio 2 ir 8 dienos. Etnografiniame kalendoriuje svarbi išlieka pati sausio 6-osios riba: nuo jos baigiasi Kalėdų laikas ir prasideda ramesnė žiemos kasdienybė.

Kodėl per Tris Karalius žymimos durys?

Ryškiausias Trijų Karalių ženklas yra pašventinta kreida. Ja virš durų rašomos Kasparo, Merkelio ir Baltazaro vardų pirmosios raidės su kryželiais arba tiesiog dedami trys kryželiai. Tai krikščioniškas namų palaiminimo ir apsaugos ženklas.

Paprotys Lietuvoje paliudytas labai seniai. Volfenbiutelio postilė XVI amžiuje mini kryžių žymėjimą virš durų, M. Pretorijus XVII amžiaus pabaigoje rašė apie Įsruties apskrities lietuvininkus, o L. Jucevičius XIX amžiaus pradžioje šį ženklinimą matė Žemaitijoje.

Karaliai, žvaigždė ir namų lankymas

Kita Trijų Karalių pusė buvo vaikštynės. Per kaimą eidavo karaliais persirengę vyrai, juos lydėdavo žvaigždės nešėjas ir dovanoms skirtą krepšį turintis palydovas. Namuose jie giedodavo, dainuodavo, sveikindavo šeimininkus ir linkėdavo gero metų kelio.

Žvaigždė buvo svarbus ženklas: ji rodė kelią, priminė išminčių kelionę ir kartu traukė žmonių dėmesį. Kai kuriuose aprašymuose ji nešama ant karties, o šviesa gaunama iš viduje įstatytos žvakės. Tokia žvaigždė yra ir religinis, ir teatrinis kalėdinio lankymo ženklas.

Regioniniai Trijų Karalių pavidalai

Ragainės ir Tilžės apylinkėse XIX amžiaus viduryje K. Kapelerio užrašytuose pasakojimuose Trijų Karalių dieną pasirodydavo ne tik karaliai. Ten minimi ir kiti kalėdiniai personažai: meška, arklys, gervė, žydas, linksmi pokštai bei namų lankymas.

Vakarų Lietuvoje po Pirmojo pasaulinio karo VLE mini raitus Tris Karalius su žvaigždėmis nusagstytais apsiaustais ir vainikais. Aukštaitijoje, pagal EKGT apibendrinimą, kai kur karaliai vilkėdavo išverstais kailiniais, kaip ir kiti kalendorinių švenčių persirengėliai.

Vilniaus ir miesto papročio mastas

Trijų Karalių vaikštynės nebuvo vien mažo kaimo reiškinys. B. Imbrasienė pateikia iškalbingą faktą: 1934 metais Vilniuje leidimą lankyti miesto gyventojų butus turėjo net 63 karalių grupės. Tai rodo, kad paprotys miesto aplinkoje buvo labai matomas.

Karo ir pokario metais karalių, kaip ir kitų Kalėdų laikotarpio persirengėlių, lankymasis nyko. Vis dėlto jo prasmė lengvai suprantama ir šiandien: svarbiausia ne dovanos, o aplankymas, pasveikinimas ir vienišų ar senų žmonių įtraukimas į šventės džiaugsmą.

Kaip Tris Karalius minėti šiandien?

Paprasčiausias būdas yra parsinešti pašventintos kreidos ir virš durų pažymėti namus. Net jei ženklas mažas, jis padeda matyti sausio 6-ąją kaip Kalėdų laiko užbaigimą, o ne tik dieną, kai nupuošiama eglutė.

Bendruomenėje galima atgaivinti lankymo paprotį santūriai: su žvaigžde, giesme, sveikinimu ir aiškiu supratimu, kokioje vietovėje koks pavidalas buvo žinomas. Ši šventė gražiausia tada, kai ji nevaidina abstrakčios senovės, o pratęsia tikrą kalėdinio aplankymo prasmę.

Pagrindiniai Trijų Karalių papročiai ir jų reikšmės

Trijų Karalių papročiai susideda iš bažnytinio ir liaudiško sluoksnio. Vienas jų labai tylus - kreidos ženklas virš durų. Kitas gyvas ir judrus - kalėdinio lankymo, dainavimo, vaidinimo ir dovanų rinkimo tradicija, skirtingai paliudyta Mažojoje Lietuvoje, Žemaitijoje, Aukštaitijoje ir Vilniuje.

01

Pašventinta kreida. Bažnyčioje šventinama kreida, kuria namuose virš durų rašomi Trijų Karalių vardų ženklai arba dedami kryželiai.

02

Durų žymėjimas. K, M ir B raidės siejamos su Kasparu, Merkeliu ir Baltazaru, o kryželiai tarp jų ženklina krikščioniškus namus ir apsaugos prašymą.

03

Tarpušventės užbaigimas. Sausio 6-oji laikoma Kalėdų laikotarpio pabaiga: baigiasi tarpukalėdžiai, tvarkomi šventiniai ženklai, grįžtama prie įprasto darbo ritmo.

04

Karalių vaikštynės. XIX-XX amžiuje kai kur per kaimus eidavo vyrai, persirengę karaliais, su žvaigžde, giesmėmis ir palinkėjimais šeimininkams.

05

Žvaigždės nešimas. Vienas vaikštynių dalyvis nešdavo ant karties iškeltą žvaigždę, kartais su viduje įstatyta žvake. Ji primindavo Evangelijos žvaigždę ir kalėdinio kelio motyvą.

06

Vaišinimas ir dovanos. Aplankyti namai karalius vaišindavo ar apdovanodavo maistu: sūriu, kiaušiniais, pyrago gabalu, lašiniais ar alumi, jei šeimininkas jo turėjo.

07

Persirengėliai. Ragainės ir Tilžės apylinkėse XIX amžiaus viduryje minimi ne tik karaliai, bet ir meška, arklys, gervė, žydas ir kiti kalėdinio lankymo personažai.

08

Metų darbų slenkstis. Nuo Trijų Karalių baigdavosi šventinis laikas, kai kur vėl prasidėdavo samdos ir ūkio metų tvarkymas, todėl diena buvo svarbi ne vien bažnyčiai, bet ir kasdieniam gyvenimui.

Kur patirti

Kur švęsti Trijų Karalių Lietuvoje?

Trijų Karalių tradiciją lengviausia patirti bažnyčioje ir prie namų durų, o gyvesnį jos pavidalą - ten, kur vietos bendruomenės, kultūros centrai ar folkloro ansambliai rengia Trijų Karalių eitynes ir lankymus.

Namai ir bažnyčia

Bažnyčioje pašventinama kreida, o namuose ja pažymimos durys. Tai pats paprasčiausias ir iki šiol gyvas Trijų Karalių paprotys.

Trijų Karalių eitynės

Kai kur miestai, kultūros centrai ar bendruomenės rengia teatralizuotas Trijų Karalių eitynes su žvaigžde, giesmėmis ir sveikinimais.

Folkloro ansamblių lankymai

Gyviausiai senąjį paprotį perteikia vietos folkloro ansambliai, kurie gali pritaikyti lankymo formą pagal savo krašte užrašytą tradiciją.

Trijų Karalių šaltiniai ir naudingi puslapiai