Sausio 6-oji
Žiema
Tarpušventės pabaiga, pašventinta kreida, durų žymėjimas, karalių vaikštynės, žvaigždė, kalėdiniai linkėjimai
Trys Karaliai sausio 6-ąją užbaigia Kalėdų tarpušventę. Lietuvoje ši diena siejama su pašventinta kreida ant durų, Kasparo, Merkelio ir Baltazaro vardais, karalių vaikštynėmis, žvaigždės nešimu ir namų lankymu linkint sveikatos bei derlingų metų.
Kas yra Trys Karaliai ir kada jie švenčiami?
Trys Karaliai, arba Viešpaties Apsireiškimas, švenčiami sausio 6-ąją. Bažnytinėje tradicijoje prisimenami išminčiai, atėję pagarbinti gimusio Jėzaus, o Lietuvoje ši data kartu žymi Kalėdų tarpušventės pabaigą.
Visuotinė lietuvių enciklopedija primena, kad šiuolaikinėje Lietuvos liturginėje praktikoje iškilmė gali būti keliama į sekmadienį tarp sausio 2 ir 8 dienos. Etnografiniame kalendoriuje svarbi išlieka pati sausio 6-osios riba: nuo jos baigiasi Kalėdų laikas ir prasideda ramesnė žiemos kasdienybė.
Kodėl per Tris Karalius žymimos durys?
Ryškiausias Trijų Karalių ženklas yra pašventinta kreida. Ja virš durų rašomos Kasparo, Merkelio ir Baltazaro vardų pirmosios raidės su kryželiais arba tiesiog dedami trys kryželiai. Tai krikščioniškas namų palaiminimo ir apsaugos ženklas.
Paprotys Lietuvoje paliudytas labai seniai. Volfenbiutelio postilė XVI amžiuje mini kryžių žymėjimą virš durų, M. Pretorijus XVII amžiaus pabaigoje rašė apie Įsruties apskrities lietuvininkus, o L. Jucevičius XIX amžiaus pradžioje šį ženklinimą matė Žemaitijoje.
Karaliai, žvaigždė ir namų lankymas
Kita Trijų Karalių pusė buvo vaikštynės. Per kaimą eidavo karaliais persirengę vyrai, juos lydėdavo žvaigždės nešėjas ir dovanoms skirtą krepšį turintis palydovas. Namuose jie giedodavo, dainuodavo, sveikindavo šeimininkus ir linkėdavo gero metų kelio.
Žvaigždė buvo svarbus ženklas: ji rodė kelią, priminė išminčių kelionę ir kartu traukė žmonių dėmesį. Kai kuriuose aprašymuose ji nešama ant karties, o šviesa gaunama iš viduje įstatytos žvakės. Tokia žvaigždė yra ir religinis, ir teatrinis kalėdinio lankymo ženklas.
Regioniniai Trijų Karalių pavidalai
Ragainės ir Tilžės apylinkėse XIX amžiaus viduryje K. Kapelerio užrašytuose pasakojimuose Trijų Karalių dieną pasirodydavo ne tik karaliai. Ten minimi ir kiti kalėdiniai personažai: meška, arklys, gervė, žydas, linksmi pokštai bei namų lankymas.
Vakarų Lietuvoje po Pirmojo pasaulinio karo VLE mini raitus Tris Karalius su žvaigždėmis nusagstytais apsiaustais ir vainikais. Aukštaitijoje, pagal EKGT apibendrinimą, kai kur karaliai vilkėdavo išverstais kailiniais, kaip ir kiti kalendorinių švenčių persirengėliai.
Vilniaus ir miesto papročio mastas
Trijų Karalių vaikštynės nebuvo vien mažo kaimo reiškinys. B. Imbrasienė pateikia iškalbingą faktą: 1934 metais Vilniuje leidimą lankyti miesto gyventojų butus turėjo net 63 karalių grupės. Tai rodo, kad paprotys miesto aplinkoje buvo labai matomas.
Karo ir pokario metais karalių, kaip ir kitų Kalėdų laikotarpio persirengėlių, lankymasis nyko. Vis dėlto jo prasmė lengvai suprantama ir šiandien: svarbiausia ne dovanos, o aplankymas, pasveikinimas ir vienišų ar senų žmonių įtraukimas į šventės džiaugsmą.
Kaip Tris Karalius minėti šiandien?
Paprasčiausias būdas yra parsinešti pašventintos kreidos ir virš durų pažymėti namus. Net jei ženklas mažas, jis padeda matyti sausio 6-ąją kaip Kalėdų laiko užbaigimą, o ne tik dieną, kai nupuošiama eglutė.
Bendruomenėje galima atgaivinti lankymo paprotį santūriai: su žvaigžde, giesme, sveikinimu ir aiškiu supratimu, kokioje vietovėje koks pavidalas buvo žinomas. Ši šventė gražiausia tada, kai ji nevaidina abstrakčios senovės, o pratęsia tikrą kalėdinio aplankymo prasmę.