Pavasaris
Šeštinės
Keturiasdešimtoji diena po Velykų; tradiciškai šeštosios savaitės ketvirtadienis
Šeštinės yra tyli, bet labai graži pavasario pabaigos šventė. Joje bažnytinė Kristaus žengimo į dangų prasmė susitinka su kaimo rūpesčiu dėl laukų: apeiti kryžius, pagiedoti, aplankyti rugius ir paprašyti derliaus apsaugos.
Tradicijos kontekstas
- Kada
- Keturiasdešimtoji diena po Velykų; tradiciškai šeštosios savaitės ketvirtadienis
- Metų laikas
- Pavasaris
- Temos
- Kristaus žengimas į dangų, Kryžiavos dienos, kaimo kryžiai, laukų apėjimas, pavasario sėjos pabaiga, rugiai, kregždės, šeštinaičiai
Šeštinės yra kilnojama pavasario šventė, švenčiama keturiasdešimtąją dieną po Velykų. Lietuvoje ji siejama su Kristaus žengimu į dangų, Kryžiavų dienomis, kaimo kryžių lankymu, laukų apėjimu, pavasario sėjos pabaiga, vaikų ir piemenėlių džiaugsmu, šešeto simbolika maiste ir Kregždžių dienos vardu.
Kada švenčiamos Šeštinės?
Šeštinės yra kilnojama šventė. Jos švenčiamos keturiasdešimtąją dieną po Velykų, šeštosios Velykų savaitės ketvirtadienį. Todėl data kasmet kinta ir neturi vienos mėnesio dienos. Ši Kristaus Žengimo į dangų iškilmė išpuola tarp balandžio 30 ir birželio 3 d. ir švenčiama nuo pat pirmųjų krikščionybės amžių.
Šiandien Lietuvoje katalikų liturgijoje Šeštinės dažnai keliamos į septintą Velykų laiko sekmadienį, kad tikintiesiems būtų lengviau dalyvauti. Liaudiškam puslapiui svarbu abi dalys: tradicinė ketvirtadienio taisyklė ir dabartinis bažnytinis perkėlimas.
Kas yra Kryžiavos dienos?
Trys dienos prieš Šeštines - pirmadienis, antradienis ir trečiadienis - vadintos Kryžiavomis arba Kryžių dienomis. Imbrasienė rašo, kad tomis dienomis nedirbta kai kurių darbų, nevalgyta mėsos, eita prie kryžių, aplink laukus ir į kapines.
LRT publikuotame L. Klimkos tekste pabrėžiama, kad kaimo bendruomenė šias dienas skirdavo bendroms maldoms už taiką, sveikatą ir derlių. Tai ne vien individualus pamaldumas, o viso kaimo ėjimas per savo kraštovaizdį.
Kodėl lankyti kaimo kryžiai?
Per Kryžiavas prie kryžių eidavo ir seni, ir jauni. Merginos pindavo vainikus ir puošdavo kryžius. Pavakarėmis žmonės apeidavo kaimo ir pakelių kryžius, giedodavo, kalbėdavo maldas, o kai kur kelias tęsdavosi iki kapinių.
J. Balys šį laukų ir kryžių apėjimą aiškino kaip labai seną ratinio apsaugojimo paprotį: apeinama vieta tarsi apjuosiama saugančia riba. Krikščioniškoje praktikoje tai tapo malda prie kryžiaus, bet judėjimo ratas per laukus išsaugojo apsauginę logiką.
Laukai, rugiai ir sėjos pabaiga
Šeštinės atsiduria tada, kai pavasario sėja kaime turėjo būti baigiama. Todėl per Kryžiavas vengta sėti javus, sakant, kad jie „susikryžiuos“. L. Klimka mini išimtis: agurkai ir žirniai tuo metu kai kur laikyti gerai mezgančiais.
Pačią Šeštinių dieną ūkininko šeima, sugrįžusi iš bažnyčios, aplankydavo rugių lauką. Apeinant jį giedota ar dainuota prie rugių, prašant būsimos duonos sėkmės. Žaliuojantis laukas čia yra ne fonas, o pagrindinė šventės vieta.
Vaikai, piemenėliai ir šešeto skaičius
Imbrasienė Šeštines vadina ir mažiukų švente. Per kaimą į kapines giedodama eidavo procesija, o iš kiemų prie jos jungdavosi vaikai, pasipuošę naujomis skarelėmis, kepurėlėmis ar marškinėliais.
Šešeto skaičius matomas šventiniame valgyje. Liškiavos apylinkėse minimi šeši pyragiukai, kiaušiniai ar šešios kiaulių kojos. Biržų apylinkėje sakyta, kad per Šeštines reikia valgyti šešis kartus ir būtinai mėsą su žirniais, kad sektųsi kiaulės ir nepristigtų miltų.
Kodėl Šeštinės vadintos Kregždžių diena?
L. Klimka primena, kad kaime Šeštinės vadintos Kregždžių diena. Tai siejama su vėlyvu kregždžių sugrįžimu ir sakme apie kregždės pagurklio spalvą, kuri jungia paukštį, Kristaus kančią ir rūtos augalą.
Todėl kryžiai puošiami ne atsitiktinai. Rūta, vainikas, kregždė ir žali rugiai sudaro labai subtilų Šeštinių vaizdą: pavasaris baigiasi, bet vasaros darbas dar tik įsibėgėja, o žmogus prašo, kad tas darbas būtų apsaugotas.
Pagrindiniai Šeštinių papročiai ir jų reikšmės
Šeštinių papročiai sutelkti į tris dienas prieš šventę ir pačią Šeštinių dieną. Čia svarbios Kryžiavos dienos, kaimo kryžiai, kapinės, pasėlių lankymas, vaikų ir piemenėlių dalyvavimas, šešeto skaičius ir kregždės.
Kilnojama data. Šeštinės švenčiamos keturiasdešimtąją dieną po Velykų, tradiciškai šeštosios savaitės ketvirtadienį.
Liturginis perkėlimas. Katalikų Bažnyčia Lietuvoje Šeštines dažnai kelia į septintą Velykų laiko sekmadienį, kad žmonės galėtų dalyvauti pamaldose.
Kryžiavos dienos. Pirmadienis, antradienis ir trečiadienis prieš Šeštines vadinti Kryžiavomis arba Kryžių dienomis.
Kryžių lankymas. Bendruomenė eidavo nuo vieno kaimo ar pakelės kryžiaus prie kito, giedodavo litanijas ir puošdavo kryžius vainikais.
Laukų apėjimas. Per Šeštines ir Kryžiavas procesijos ėjo aplink laukus, prie kryžių ir į kapines, prašydamos apsaugos derliui.
Sėjos draudimai. Per Kryžiavas vengta sėti javus, kad jie „nesusikryžiuotų“, bet žirniai ir agurkai kai kur laikyti palankia išimtimi.
Šešeto valgiai. Po Šeštinių šeimininkės ruošdavo po šešis pyragiukus, kiaušinius, kiaulių kojas ar virtinius, vadintus šeštinaičiais.
Kregždžių diena. Kaimo kalboje Šeštinės vadintos ir Kregždžių diena, nes kregždės vėlai sugrįžta, o jų vaizdinys susijęs su kryžių puošimu rūtomis.
Kur patirti
Kur švęsti Šeštinių Lietuvoje?
Šeštinės tradiciškai patiriamos ne vien bažnyčioje. Šventės kelias veda prie kaimo kryžių, į kapines ir prie žaliuojančių rugių, kur bendruomenė mato būsimos duonos lauką.
Bažnyčia
Šeštinių religinė pradžia yra pamaldos ir procesija, minint Kristaus žengimą į dangų.
Kaimo ir pakelės kryžiai
Per Kryžiavas žmonės eidavo nuo kryžiaus prie kryžiaus, juos puošdavo vainikais, giedodavo litanijas ir melsdavosi dėl derliaus.
Kapinės
Kai kur procesija eidavo į kapines, kur žmonės susėsdavo prie artimųjų kapų ir baigdavo giedoti litaniją.
Rugių laukai
Po bažnyčios šeima aplankydavo žaliuojančius rugius, apeidavo lauką ir taip prašydavo būsimos duonos sėkmės.
Šeštinių dainos, sutartinės ir susiję puslapiai
Šeštinės yra tiltas tarp Velykų laiko ir Sekminių. Jos siejasi su kryždirbyste, rugių simbolika ir kregždės vaizdiniu dainose.
Sekminės
Septintą sekmadienį po Velykų švenčiama žalumos, piemenų ir vasaros pradžios šventė.
Kryždirbystė
Lietuviškų kryžių, koplytstulpių ir pakelės sakralinių ženklų tradicija, svarbi Šeštinių Kryžiavoms.
Javai, rugiai ir grūdai
Rugių ir būsimos duonos simbolika, kuri Šeštinėse atsiveria per laukų lankymą.
Oi tu kregždela
Kregždės vaizdinį padedanti pajusti liaudies daina, artima Šeštinių Kregždžių dienos motyvui.
Šeštinių šaltiniai ir naudingi puslapiai
Šeštinių: dažniausi klausimai
Kada švenčiamos Šeštinės?
Šeštinės švenčiamos keturiasdešimtąją dieną po Velykų, tradiciškai šeštosios savaitės ketvirtadienį. Lietuvoje katalikų liturgijoje jos dažnai keliamos į septintą Velykų laiko sekmadienį.
Kodėl šventė vadinama Šeštinėmis?
Pavadinimas siejamas su šeštąja Velykų savaitės diena ir šeštosios savaitės ketvirtadieniu, kai tradiciškai minima Kristaus žengimo į dangų šventė.
Kas yra Kryžiavos dienos?
Tai trys dienos prieš Šeštines, kai kaimo bendruomenės eidavo prie kryžių, aplink laukus ir į kapines, melsdavosi už derlių, sveikatą ir apsaugą.
Kodėl per Kryžiavas nesėdavo javų?
Tikėta, kad tuo metu pasėti javai gali „susikryžiuoti“ arba prasčiau augti. Šis draudimas susijęs su pasėlių apsaugos papročiais.
Ką per Šeštines veikdavo prie rugių lauko?
Sugrįžę iš bažnyčios šeimos aplankydavo rugių lauką, apeidavo jį, dainuodavo parugines ir prašydavo būsimos duonos sėkmės.
Kodėl Šeštinės vadinamos Kregždžių diena?
Kaimo kalboje šis vardas siejamas su vėlyvu kregždžių sugrįžimu ir sakme apie kregždę, rūtos augalą ir kryžių puošimą.
Kas yra šeštinaičiai?
L. Klimkos tekste šeštinaičiais vadinami Šeštinių virtiniai. Plačiau šventėje matoma šešeto simbolika: po šešis pyragiukus, kiaušinius ar kitus valgius.
Ar Šeštinės ir Sekminės yra ta pati šventė?
Ne. Šeštinės švenčiamos keturiasdešimtąją dieną po Velykų, o Sekminės - septintą sekmadienį po Velykų. Abi priklauso Velykų laikotarpiui, bet turi skirtingas prasmes ir papročius.
Kur geriausiai suprasti Šeštinių papročius?
Prie kaimo kryžių, kapinėse ir prie žaliuojančių rugių. Būtent šios vietos šaltiniuose pasirodo kaip pagrindinės Šeštinių ir Kryžiavų papročių erdvės.