- Šeima
- Mušamieji instrumentai
- Sritis
- Žemaitijos būgno rūšis, skobtas medžio kelmas, šuns ar ožkos oda, ritmas
- Šaltinių būsena
- regioninė
kelmo būgnas
Kas yra Kelmas?
Kelmas yra Žemaitijoje paplitusi būgno rūšis – mušamasis membranofonas, kurio korpusas daromas ne iš lankstomos lentos, o iš viso medžio gabalo. Pats pavadinimas nurodo medžiagą: instrumentas dažnai skobiamas iš medžio kelmo.
Tai vienas savičiausių Lietuviškų būgnų, nes jį formuoja Gamta: muzikantas pasinaudoja jau esama medžio ar kelmo ertme ir paverčia ją rezonatoriumi. Kelmas yra regioninis, gerai su Žemaitija siejamas instrumentas.
Kelmo sandara ir garsas
Instrumento korpusas daromas iš sveiko arba išpuvusio medžio gabalo, dažniausiai – iš kelmo. Ant vieno galo užtempiama ir lankeliu pritvirtinama išskusta, bet neišdirbta šuns arba ožkos oda. Kitas galas paliekamas atviras, todėl ertmė veikia kaip rezonatorius.
Kelmas mušamas viena arba dviem medinėmis lazdelėmis. Garsas duslus, žemas ir ritmiškas, o jo charakterį lemia medžio ertmės dydis ir odos įtempimas. Kadangi kiekvienas kelmas skirtingas, skiriasi ir kiekvieno instrumento skambesys.
Kelmas istorijoje ir tradicijoje
Kelmas priskiriamas vienos membranos būgnų tipui, kuriam priklauso ir katilbūgnis. Žemaitijoje jis buvo naudojamas ritmui palaikyti, todėl įsiliedavo į kaimo muzikavimą šalia kitų mušamųjų.
Kaip iš kelmo skobtas instrumentas, jis rodo Lietuvių liaudies meistrų gebėjimą muzikos įrankį padaryti iš to, kas yra po ranka – iš medžio liekanos sukurti veikiantį, savitą būgną.
Kelmas šiandien
Šiandien kelmas pristatomas folkloro ansambliuose, edukacijose ir muziejuose kaip regioninė Žemaitijos būgnų rūšis. Jis padeda parodyti, kad Lietuviškų mušamųjų esama daugiau nei vien klasikinis dvipusis būgnas.
Kelmo puslapis svarbus tuo, kad tokie regioniniai, savadarbiai instrumentai bendruose sąrašuose dažnai pamirštami, nors jie atskleidžia vietines muzikavimo ir gamybos tradicijas.