Būgnelis: tambūrinas lietuvių liaudies kapelose

Mažas Lietuviškas būgnelis su oda ir lazdele kaip liaudies mušamasis instrumentas

Šeima: Mušamieji instrumentai
Sritis: Mušamasis membranofonas, tambūrinas, žvangučiai, kaimo kapelos, ritmas
Šaltinių būsena: gerai paliudyta

Vardai ir variantai

tambūrinas, būbnas

Kas yra Būgnelis?

Būgnelis (dar vadinamas tambūrinu) yra mušamasis membranofonas – mažas būgnas, dažnai su žvangučiais ar metalinėmis plokštelėmis. Tai vienas seniausių daugelio tautų muzikos instrumentų, pasižymintis įvairia ir atraktyvia mušimo technika.

Lietuvių kaimo muzikoje būgnelis pirmiausia yra ritmą palaikantis instrumentas. Be membranos garso jis dar barška ir žvanga, todėl praturtina kapelos ar ansamblio ritminį audinį.

Būgnelio sandara ir garsas

Būgnelį sudaro medinis (rečiau metalinis) 5–7 cm aukščio ir 25–50 cm skersmens graižas, iš vienos pusės aptrauktas oda. Graižo išpjovose įtaisoma 6–16 porų metalinių plokštelių, o viduje ant vielų pakabinami žvangučiai.

Būgnelio oda ir žvangučiai mediniame graiže — Žvangučiai būgneliui suteikia šviesų ritminį pritarimą.

Mušamas rankomis, kartais mažojo būgno kuokelėmis. Membranos dūžiai jungiasi su skambančių plokštelių žvangesiu, todėl garsas gyvas, ritmiškas ir spalvingas – vienu instrumentu galima ir mušti ritmą, ir barškinti.

Būgnelis istorijoje ir tradicijoje

Manoma, kad Lietuvoje, liaudies muzikoje, būgnelius išplatino romai. Instrumentas minimas Juozapo Jaroševičiaus (1844), Oskaro Kolbergo (1879) ir Antano Juškos (1880) raštuose, todėl jo paplitimas kaime gerai paliudytas XIX a.

Tikėtina, kad būgnelis buvo naudotas ir senosiose apeigose; sunykus apeiginei reikšmei, juo imta muzikuoti vakaronėse. Kaime jis tapo patogiu šokių ir dainų ritmo palydovu.

Būgnelis šiandien

Kaimo kapelose, folkloro ansambliuose ir liaudies instrumentų orkestruose naudojami būgneliai su žvangučiais ir be jų, neretai pačių liaudies muzikantų darbo. Jie tebėra mėgstamas ritmo ir spalvos instrumentas.

Būgnelis padeda suprasti, kaip mušamieji Lietuvoje veikia ne tik kaip ritmas, bet ir kaip skambesio spalva – membrana ir žvangučiai kartu kuria gyvą, šokiui patogų garsą.

Būgnelis: dažniausi klausimai

Kas yra būgnelis?

Būgnelis yra mažas, 25–50 cm skersmens vienos pusės membranofonas, dažnai turintis žvangučių ar metalinių plokštelių. Membranos dūžiai ir žvangėjimas vienu metu kuria ritmą bei skambesio spalvą.

Kodėl būgnelis turi žvangučius?

Graižo išpjovose įtaisoma 6–16 porų metalinių plokštelių, o viduje pakabinami žvangučiai. Mušant membraną jie žvanga kartu, todėl vienu instrumentu galima ir palaikyti ritmą, ir suteikti barškančią spalvą.

Kas Lietuvoje išplatino būgnelį?

Manoma, kad liaudies muzikoje būgnelius Lietuvoje išplatino romai. Instrumentas gerai paliudytas XIX a. – jį mini J. Jaroševičius (1844), O. Kolbergas (1879) ir A. Juška (1880).

Kaip grojama būgneliu?

Būgnelis mušamas rankomis, kartais mažojo būgno kuokelėmis. Jis pasižymi įvairia, atraktyvia mušimo technika, jungiančia membranos dūžius su žvangučių skambesiu.

Kur naudojamas būgnelis?

Būgnelis naudojamas kaimo kapelose, folkloro ansambliuose ir liaudies instrumentų orkestruose kaip ritmą palaikantis instrumentas. Anksčiau, tikėtina, jis turėjo ir apeiginę reikšmę.

Būgnelis