Styginiai instrumentai
Styginis strykinis instrumentas, kapelos, šokiai, dainų melodijos, vestuvės
vėlyvesnė tradicija
griežynė, fidelis
Kas yra Smuikas?
Smuikas nėra tik akademinės muzikos instrumentas. Lietuvių kaimo muzikoje jis tapo vienu svarbiausių kapelos balsų, vedančiu melodiją šokiams, dainoms, vestuvėms ir vakaronėms.
Šiame puslapyje instrumentas aiškinamas kaip gyvas kultūros objektas: svarbi jo sandara, garso išgavimo būdas, regioninis kontekstas, repertuaras ir tai, kaip instrumentas perėjo iš kasdienio naudojimo į sceną, muziejų ar edukaciją.
Smuiko sandara ir garsas
Smuikas turi medinį rezonansinį korpusą, keturias stygas ir stryką. Liaudies tradicijoje svarbu ne vien forma, bet laikymo, griežimo ir repertuaro vietinės manieros.
Liaudiškas smuikas gali skambėti aštriau, tiesiau ir ritmiškiau nei akademinėje tradicijoje. Jis turi vesti šokėjus, todėl frazė dažnai aiški, pulsuojanti ir energinga.
Smuikas istorijoje ir tradicijoje
Smuikas Lietuvoje paplito kaip kapelų instrumentas ir palaipsniui tapo labai įprastas. Šaltiniai mini ir senesnius smuiko tipo instrumentus bei vietinius pavadinimus, pavyzdžiui, griežynę.
Smuiku buvo griežiamos dainų melodijos, šokiai, vestuvių muzika ir kartais net gedulingos melodijos. Kapeloje jis dažnai stovi priekyje, o basetlė ar pūslinė laiko bosą.
Smuikas šiandien
Šiandien smuikas tebėra folkloro ansamblių ir liaudies kapelų pagrindas. Jo puslapis būtinas, nes realioje tradicijoje jis dažnai skamba dažniau nei kai kurie archajiškesni instrumentai.
Išsamus aprašas padeda pamatyti, kaip instrumentas siejasi su regionais, repertuaru, medžiagomis ir lietuvių muzikavimo būdais.