- Šeima
- Kiti instrumentai
- Sritis
- Kratomasis idiofonas, kerdžiai, gavėnia, kalendorinės šventės, medžioklės varovai
- Šaltinių būsena
- gerai paliudyta
klebetas, klegetas
Kas yra Kleketas?
Kleketas (dar vadinamas klebetu, klegetu, taškalu) yra Lietuvių kratomasis idiofonas. Jo garsas – trumpas, sausas taukšėjimas, todėl tai pirmiausia signalinis ir ritminis, o ne melodinis instrumentas.
Kleketas priklauso tiems saviskambiams, kurie gimė kasdienėje ir apeiginėje aplinkoje. Jo paskirtis buvo praktiška – atkreipti dėmesį, perspėti, sukviesti arba pažymėti apeiginį laiką.
Kleketo sandara ir garsas
Kleketą sudaro maždaug 20 cm ilgio ir 10 cm pločio lentelė, kurios viduryje įtaisyta rankenėlė, o jos viršugalyje užverti 1 arba 2 mediniai plaktukai. Mosuojant rankenėle plaktukai taukšteli į lentelę. Daromas iš uosio, klevo, liepos, eglės ar pušies medienos.
Garsai trumpi ir sausi, lengvai atpažįstami. Mušimo greitis ir ritmas kuria charakteringą kleketavimą, kuriuo galima ir perspėti, ir palaikyti ritminę spalvą grupiniame muzikavime.
Kleketas istorijoje ir tradicijoje
Iki XX a. pirmos pusės kleketą naudojo kerdžiai, panaktiniai ir vaikai, per kalendorines žiemos bei pavasario šventes – muzikantai, persirengėliai ir lalauninkai. Tradicijoje kleketas siejamas ir su apeigomis, kuriose tikėtasi išbaidyti blogąsias antgamtines būtybes.
Kleketas tebenaudojamas medžioklėje kaip varovų garsinis įnagis, o katalikų bažnyčiose – per gavėnią vietoj varpų ir varpelių. Sunykus apeiginei garso prasmei, jis virto ir ritminės spalvos instrumentu.
Kleketas šiandien
Nuo XX a. antros pusės kleketas naudojamas folkloro ansambliuose ir kaimo kapelose, kur suteikia papildomą ritminę spalvą grupiniam muzikavimui. Panašių instrumentų turi daugelis tautų.
Kleketas padeda suprasti, kaip apeiginis signalinis daiktas, praradęs pirminę magišką prasmę, išlieka kaip muzikos instrumentas – tas pats taukšėjimas, kuris kadaise baidė blogį, šiandien įsilieja į ritmą.