Lietuvių liaudies instrumentai

Kerdžiaus trimitas

Kerdžiaus trimitas yra pūstukinis Lietuvių aerofonas – medinis, beržo tošimi ar žieve apvyniotas signalinis trimitas, kuriuo kerdžiai valdė bandą, o medžiotojai šaukdavo šunis.

Šeima
Pučiamieji instrumentai
Sritis
Pūstukinis aerofonas, kerdžius, bandos signalai, beržo tošies apvija, medžioklė
Šaltinių būsena
gerai paliudyta
Vardai ir variantai

piemens trimitas, šunšaukis

Kas yra Kerdžiaus trimitas?

Kerdžiaus trimitas yra Lietuvių pūstukinis aerofonas – medinis signalinis trimitas, daromas iš perskeltos šakos su išskobta kiauryme ir vėl suveržiamas bei apvyniojamas. Tai pirmiausia komunikacijos, o ne koncertinis instrumentas: jo garsas turi pasiekti bandą, kaimą ar tolimą lauko tašką.

Pavadinimas kyla iš kerdžiaus – piemenų vadovo, kuris šiuo trimitu valdė kaimo dienos ritmą. Instrumentas glaudžiai susijęs su ragais ir daudytėmis, bet jį išskiria aiški, funkcinė signalinė paskirtis.

Kerdžiaus trimito sandara ir garsas

Vamzdis daromas iš perskeltos šakos su išskobta kiauryme ir apvyniojamas beržo tošimi (visoje Lietuvoje), alksnio ar pušies žieve, karklo vytele, pušies karna, Dzūkijoje – ir skuduru, o kai kur (Dzūkijoje, šiaurės vakarų Žemaitijoje) liekamas be apvijų. Apvija sutvirtina instrumentą ir neleidžia praeiti orui.

Kerdžiaus trimito medinis vamzdis su beržo tošies apvija
Tošies apvija sutvirtina ilgą signalinio trimito vamzdį.

Vieni kerdžiaus trimitai panašūs į gyvulio ragą, kumpi, 42–77 cm ilgio; kiti beveik tiesūs, 62–170 cm, o kartais ir daugiau kaip 200 cm ilgio, su labai išplatintu drūtgaliu. Išgaunami keli natūraliosios gamos garsai – stiprūs, atviri ir toli sklindantys, kaip ir dera signalui.

Kerdžiaus trimitas istorijoje ir tradicijoje

Kerdžius trimitavo signalus, kartais ir liaudies dainų bei šokių melodijas. Diena kaime turėjo aiškų garsinį ritmą: bandos išvarymas, ganymas, sukvietimas, perspėjimas – visa tai trimitas paversdavo girdimu visai bendruomenei.

Trimitą naudojo ir medžiotojai – Skuodo apylinkėse, Šačių kaime, jis vadintas šunšaukiu, nes juo šaukdavo medžioklės šunis. Istoriniai šaltiniai jį sieja ir su XVI a. lokininkais. Kerdžiaus trimitai užfiksuoti įvairiuose Lietuvos kraštuose, tarp jų ir Gervėčiuose.

Kerdžiaus trimitas šiandien

Šiandien kerdžiaus trimitas dažniausiai pristatomas muziejuose, edukacijose ir folkloro rekonstrukcijose kaip piemenų bei kaimo garsinės komunikacijos ženklas. Jis padeda suprasti, kad senieji pučiamieji atliko ne tik muzikines, bet ir praktines socialines funkcijas.

Kaip vienas ryškiausių signalinių instrumentų, kerdžiaus trimitas primena, jog prieš plintant laikrodžiams ir varpams kaimo laiką ir tvarką dažnai diktuodavo būtent pūtėjo signalas.

Kerdžiaus trimito šaltiniai ir naudingi puslapiai