- Šeima
- Mušamieji instrumentai
- Sritis
- Mušamasis membranofonas, apeigos, kariniai katilbūgniai, Velykų eisena, kapelos ritmas
- Šaltinių būsena
- gerai paliudyta
katilas, katilbūgnis
Kas yra Būgnas?
Būgnas yra mušamasis membranofonas: jo garso šaltinis – įtempta membrana, dažniausiai išdirbta gyvulio oda, pūslė ar skrandis. Korpusas (rezonatorius) gali būti cilindro, pusrutulio ar kitos formos, o membrana – vienoje arba abiejose pusėse.
Senovės Lietuvos muzikos gyvenime būgnai užėmė svarbią vietą kaip šventiniai, ritualiniai ir kariniai instrumentai. Vėliau jie tapo ritmą palaikančiu kaimo kapelų, folkloro ansamblių ir orkestrų instrumentu.
Būgno sandara ir garsas
Etnografiniuose aprašuose minima, kad būgnas buvo gaminamas iš gyvulio odos; tikėta, jog jis ypač gerai skamba, jei oda nudiriama šuniui dar gyvam esant – tai rodo magišką garso suvokimą. Membrana prie korpuso pririšama virvėmis ar prisiuvama prie lankelio, o jos įtempimas reguliuojamas virvėmis arba diržais.
Atskirą rūšį sudaro katilbūgnis – varinis pusrutulis su 1–3 garsaskylėmis dugne, iš viršaus aptrauktas oda ir mušamas medinėmis kuokelėmis. Liaudies katilbūgnis mušant būdavo statomas ant akmenų. Būgno garsas stiprus ir toli sklindantis, todėl tinka ir signalui, ir ritmui.
Būgnas istorijoje ir tradicijoje
Lietuvoje būgnai nuo seno buvo apeiginiai ir signaliniai instrumentai. Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės kronika kariškus būgnus mini 1321 m. mūšio aprašyme, o LDK kavalerijos katilbūgniai (arganai, varganai) pirmąkart paminėti Nikono metraštyje, aprašant 1536 m. mūšį – juos kabindavo prie kario žirgo šonų.
Kaimo gyvenime būgnais mušdavo Velykų eisenose aplink bažnyčią, palaikydavo ritmą muzikuojant vakaronėse. Taip būgnas jungia karinę, apeiginę ir pramoginę garsinę tradiciją.
Būgnas šiandien
Vėliau būgnus perėmė liaudies muzikos ansambliai ir įvairūs orkestrai. Šiandien būgnas tebėra ritminis kaimo kapelų ir folkloro ansamblių pagrindas, dažnai grojamas kartu su kitais mušamaisiais bei skrabalais.
Kaip universalus ritmo instrumentas, būgnas padeda suprasti mušamųjų vaidmenį Lietuvių muzikoje: nuo karinio signalo ir apeiginio garso iki šventinio bei šokių pulso.